Rašytojas fantastas.

Gimė 1939 12 24 Rietave, Plungės r., mirė 1991 04 13 Kalakutiškėse, Plungės r.

Vytautas Norbutas (1939 – 1991) – dramatiško likimo rašytojas. Studijavo Vilniaus pedagoginiame institute lietuvių kalbą ir literatūrą. Kūrė tuo metu Lietuvoje mažai žinomą fantastiką. Išleido apysaką „Nemirtingumo lygtis“, apsakymų rinkinį „Skorpiono ženklas“, distopiją „Samariečiai“. Bet fantastika buvo tik pirmasis žingsnis, nes rašytojo archyve išliko nemažas pluoštas apsakymų ir eilėraščių, atskleidžiančių jo siekį žengti į literatūros aukštumas.

1963–1967 metais gyveno Kėdainiuose. Chemijos kombinate dirbo apskaitininku, elektriku, aparatininku. Gyvendamas Kėdainiuose sukūrė pirmuosius apsakymus, kurie buvo publikuoti „Pergalės“ (dabar „Metai“) žurnale 1968 m. 1970 m. „Vagos“ leidykla išleido pirmąją autoriaus knygą – fantastinę apysaką  „Nemirtingumo lygtis“. Po dvejų metų pasirodė ir antroji fantastikos knyga „Skorpiono ženklas“. Joje išspausdinti saviti ir originalūs rašytojo fantasto kūriniai. Apsakymuose atsispindi autoriaus požiūris į žmogų, nors kūriniuose gausu tuo laikmečiu novatoriškų mokslinės fantastikos minčių ir idėjų. Kaip ir daugelis tuo metu kūrusių lietuvių fantastų, autorius nepataikavo privalomai madai liaupsinti tarybinę santvarką, komunizmo privalumus. Visuose kūriniuose V. Norbutas akcentuoja žmogaus ir techninės-mokslinės pažangos sąveiką. Dėl to rašytojo apsakymuose ir apysakose nerasime tradicinės nuotykinės fantastikos elementų. Jo kūryba – išgryninta mokslinė fantastika, kurios ilgaamžiškumas slypi kokybėje ir įžvalgume. Fantastas akivaizdžiai orientavosi į ateitį, todėl ir dabar jo kūryba nėra morališkai pasenusi.

Norbutas iš rusų kalbos išvertė Vladimiro Savčenkos mokslinės fantastikos romaną „Savęs atradimas“, kurį 1974 m. išleido leidykla „Vaga“.

1991 metais, jau po fantasto mirties, pasirodė „Samariečiai“ –  knyga, kurios autorius nebesulaukė...

„Samariečiai“ pagrįstai pavadinti fantastiniu grotesku. Savitu humoru V. Norbutas projektuoja totalitarinės visuomenės paveikslą. Tai ryški aliuzija į tarybinę santvarką ir partinius veikėjus, kitus asmenis, kurie figūravo tų laikų aplinkoje. Kūrinys nėra pigus ir lengvas skaitalas, skirtas atsipalaidavimui, lengvam laiko „užmušinėjimui“, bet vertingas įdomiu turiniu, verčiančiais pamąstyti skyriais. Dėl aštrios ir neužslėptos totalitarizmo kritikos šis kūrinys daugelį metų buvo leidyklų atmetinėjamas dėl savaime suprantamų dalykų. Autorius buvo priverstas daug kartų perrašinėti groteską pagal leidėjų įgeidžius.