Leidimas galioja neterminuotai.

Kėdainių rajono savivaldybės administracija leidimų miško paskirties žemėje augantiems saugotiniems želdiniams neišduoda. Tokiu atveju reikia kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą.

Tikslinės lėšos, gautos kompensavus atkuriamąją želdinių vertę, pervedamos į savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos sąskaitą  ir naudojamos viešųjų želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, būklės stebėsenos, želdynų kūrimo, želdinių veisimo, inventorizacijos priemonėms savivaldybės teritorijoje vykdyti. Draudžiama šias lėšas naudoti kitai paskirčiai.

Draudžiama kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus medžius nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos, išskyrus atvejus, kai jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo saugumui, taip pat kai tai būtina remontuojant, rekonstruojant ar tiesiant naują valstybinės reikšmės kelią, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus.

Mieste: ąžuolus, uosius, klevus, guobas, skroblus, skirpstus, bukus, vikšnas, liepas, maumedžius, beržus, pušis − iki 20 cm kamieno skersmens 1,3 m aukštyje. 
Ne mieste: ąžuolus, uosius, klevus, guobas, skroblus, skirpstus, bukus, vikšnas, liepas, maumedžius, beržus, pušis − iki 30 cm kamieno skersmens 1,3 m aukštyje.

Intensyvus želdinių genėjimas – želdinių priežiūros darbai, kurių metu pašalinama daugiau kaip 30 procentų medžių ar krūmų lajos tūrio.

Kartu su nustatytos formos prašymu daliniam finansavimui kompensavimo būdu gauti už individualių nuotekų valymo įrenginių  įsigijimą pateikiami šie dokumentai:

1. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo apie nuosavybės teise įregistruotą gyvenamosios paskirties pastatą ir žemės sklypą, kuriame įrengti įrenginiai, kopija;
2. Kito(-ų) savininko(-ų) rašytinis sutikimas(-ai), kad neprieštarauja statybos darbams (taikoma, jei žemės sklypas priklauso ne vienam savininkui);
3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašytinis sutikimas dėl statybos darbų atlikimo (taikoma valstybinės žemės fondo arba nuomojamoje iš valstybės žemėje);
4. statybą leidžiančio dokumento, ne anksčiau kaip 2021 m. sausio 1 d. išduoto vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017, kopija (taikoma, kai statybą leidžiantį dokumentą privaloma gauti pagal STR 1.05.01:2017 reikalavimus);
5. Pareiškėjo vardu išrašyti įrenginių bei įrenginių projekto parengimo įsigijimo (PVM sąskaita faktūra, sąskaita faktūra) ir apmokėjimo dokumentai (mokėjimo nurodymas, pinigų priėmimo kvitas ar kitas apmokėjimą įrodantis dokumentas);
6. Įrenginių atitikties (eksploatacinių savybių) deklaracija (įrenginių sertifikatas);
7. Tiekėjo (gamintojo) ar statybos darbus atlikusio rangovo pasirašytas sumontuotų įrenginių paleidimo–derinimo darbų aktas;
8. UAB „Kėdainių vandenys“ išduotos buitinių nuotekų tinklų prisijungimo techninės sąlygos apie pareiškėjo technines galimybes prisijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų (esamų ar planuojamų nutiesti per artimiausius 3 metus).

Dalinis finansavimas kompensavimo būdu už individualių nuotekų valymo įrenginių įsigijimą skiriamas vieno buto gyvenamosios paskirties pastate – 30 procentų įrenginių įsigijimo išlaidų, tačiau ne daugiau kaip 700 (septyni šimtai) eurų, o dviejų butų gyvenamosios paskirties pastate – 30 procentų įrenginių įsigijimo išlaidų, tačiau ne daugiau kaip 500 (penki šimtai) eurų vienam butui. Be to, kompensuojama 100 procentų įrenginių projekto parengimo išlaidų, tačiau ne daugiau kaip 400 (keturi šimtai) eurų.

Dalinį finansavimą kompensavimo būdu už individualių nuotekų valymo įrenginių įsigijimą gauti gali savininkai gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatų, kuriuose jie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, einamaisiais metais atlikę įrenginių statybos darbus ir visiškai užbaigę juos teisės aktuose nustatyta tvarka.

Metinė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuojama vadovaujantis Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2024 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. TS-26 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“.

Informacija rinkliavos apskaičiavimo klausimais teikiama telefonu +370 (347) 20 515 arba el. paštu:

Kėdainių miesto gyventojams teikiama elektroniniu paštu rinkliava.miestas@kedainiai.lt;
Kėdainių kaimiškųjų seniūnijų gyventojams elektroniniu paštu rinkliava.rajonas@kedainiai.lt.

Mokėjimo pranešimai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą gyventojams siunčiami elektroniniu paštu arba per paštą (gyventojas gauna laišką). Galbūt pas gyventoją netvarkinga pašto dėžutė arba laiškas „pasiklydo“, todėl rekomenduojame jungtis prie savitarnos svetainės https://kedainiaisavitarna.mokesta.lt ir, įvedus prisijungimo vardą ir slaptažodį (pirminis Jūsų prisijungimo vardas yra mokėtojo kodas, nurodytas mokėjimo pranešime); pirminis slaptažodis – paskutinio mokėjimo pranešimo numeris), pažymėti, kad mokėjimo pranešimą pageidaujate „gauti el. paštu“.

Pastebėjus pažeidimą, susijusį su atliekų tvarkymu, reikėtų informuoti Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistus tel. +370 671 42716 arba el. p. viesojitvarka@kedainiai.lt

Visi juridiniai asmenys privalo laikytis Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktuose numatytų reikalavimų.

Įmonės dėl jų veikloje susidarančių popieriaus (kartono), plastiko ir kitokio pobūdžio pakuočių atliekų (gaminamų, importuojamų ar naudojamų pakavimui) privalo sudaryti sutartis su įmonėmis, turinčiomis teisę tvarkyti tokio pobūdžio atliekas.

Tokias paslaugas teikiančių įmonių sąrašas: 
UAB „Ekonovus“, el. p. klientuaptarnavimas@ekonovus.lt 
UAB Atliekų tvarkymo centras, tel.  +370 520 60900, el. p. info@atc.lt 
UAB „Ekobazė“, tel.  +370 640 01004, el. p. info@ekobaze.eu  
MB „Kontervita“ tel.  +370 630 00085 el. p. uzsakymaikontervita@gmail.com 
UAB „Horeca Sprendimai“ tel. +370 5 262 0092 el. p. info@horecasprendimai.lt 
UAB „Alvinta“ tel. +370 373 00816 el. p. info@alvinta.lt

Negalima mesti: porceliano; krištolo; keramikos; veidrodžių; dezinfekcinių priemonių buteliukų; medicininių ampulių; automobilių stiklų; namų langų stiklo paketų; visų rūšių elektros lempučių; televizorių ekranų. Šias atliekas reikia vežti į specialias didelių gabaritų atliekų aikšteles.

El. lemputes, baterijas reikia priduoti jų surinkimo punktuose (į specialias baterijų surinkimo talpas), kurie dažniausiai įrengti prekybos centruose, paštuose. 

Galima mesti: stiklinius butelius; stiklainius be dangtelių; stiklinius indus; stiklo duženas ir atraižas.

Negalima mesti: medicininių atliekų; švirkštų; higienos reikmenų; dantų šepetėlių; skutimosi peiliukų; kompaktinių diskų; vaizdo kasečių; fotojuostelių; veido kaukių. Tokias šiukšles reikia mesti į buitinių atliekų konteinerius.

Galima mesti: plastikinius butelius; „Tetra Pak“, „Elopak“ (nuo sulčių, pieno) ir kitas daugiasluoksnes pakuotes; plastikines maisto pakuotes; dėžutes ir indelius; tuščią buitinių valymo priemonių tarą; polietileno maišelius ir plėvelę; saldainių, traškučių ar kitų produktų plastikines pakuotes; kitas plastikines pakuotes, kuriose yra įspausti PET, HDPE, LDPE, PP ar PS ženklai.

Negalima mesti: popierinių rankšluosčių,  servetėlių, kepimo popieriaus, folijos, tualetinio popieriaus, tapetų, supelijusio, sudrėkusio, riebalais ir/ar maisto likučiais užteršto popieriaus ir kartono.

Galima mesti: popierines ir kartonines maisto produktų pakuotes; kartonines dėžes ir pakavimo popierių; laikraščius ir žurnalus; skrajutes; lankstinukus; rašomąjį popierių; dovanų maišelius; dėžutes; knygas (geriau jas atiduoti bibliotekoms), visų rūšių kartoną.

Savivaldybės skiriami pakuočių atliekų konteineriai yra skirti tik buityje susidarančioms pakuočių atliekoms (popierinėms, kartoninėms, plastikinėms maisto produktų pakuotėms, laikraščiams, žurnalams, reklaminėms skrajutėms, plastikiniams buteliams, polietileno maišeliams, plėvelei ir kt.).

Žaliosioms atliekoms priskiriama: nupjauta žolė, piktžolės, šiaudai, lapai, smulkintos šakos, vaisių ir daržovių liekanos, velėna, pjuvenos.

Pristatyti į Zabieliškio regioninio sąvartyno žaliųjų atliekų priėmimo aikštelę (žaliosios atliekos iš gyventojų priimamos nemokamai).

SVARBU:

• žaliosios atliekos negali būti sudėtos į plastikinius maišelius;
• šakos būtinai turi būti susmulkintos;
• kelmai ne didesni nei 40 cm.

Sąvartyno adresas: Liepų g. 16, Zabieliškio k., Kėdainių r., tel. +370 682 55785, darbo laikas: I‒VII − 8.00–20.00 val., švenčių dienomis nedirba.

Tokio pobūdžio atliekas galima pristatyti į: 
Didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelę adresu J. Basanavičiaus g. 97A, Kėdainiai, tel. +370 682 55784 , darbo laikas: I nedirba, II‒V −10.00–19.00, VI − 9.00–16.00, VII ir švenčių dienomis nedirba, pietų pertrauka − 13.00–13.45 val. (Pasiteirauti dėl galimo pristatyti atliekų kiekio). 
Zabieliškio regioninį sąvartyną, adresu Liepų g. 16, Zabieliškio k., Kėdainių r., tel. +370 682 55785, darbo laikas: I‒VII − 8.00–20.00 val., švenčių dienomis nedirba.

Statybinės ir griovimo atliekos:  betonas, plytos, izoliacinės medžiagos, mišrios statybinės ir griovimo atliekos.

Padangas galima pristatyti: 
Padangų pardavėjams. Padangų pardavėjai privalo nereikalaudami papildomo mokesčio priimti senas padangas, jeigu jos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka perkamų naujų padangų skaičių.
Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms. Jos privalo nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusias padangų atliekas. 
Į didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelę (atvežti ir nemokamai atiduoti galima iki 5 vnt. lengvųjų automobilių padangų). adresu J. Basanavičiaus g. 97A, Kėdainiai, tel. +370 682 55784 , darbo laikas: I nedirba, II‒V − 10.00–19.00, VI − 9.00–16.00, VII ir švenčių dienomis nedirba, pietų pertrauka − 13.00–13.45 val. (Pasiteirauti dėl galimo pristatyti atliekų kiekio).

Didelių gabaritų atliekos: baldai, čiužiniai, įvairūs mediniai daiktai ir jų atliekos, santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai).

Tokio pobūdžio atliekas galima pristatyti į: 
Didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelę adresu J. Basanavičiaus g. 97A, Kėdainiai, tel. +370 682 55784 , darbo laikas: I nedirba, II‒V −10.00–19.00, VI − 9.00–16.00, VII ir švenčių dienomis nedirba, pietų pertrauka − 13.00–13.45 val. (Pasiteirauti dėl galimo pristatyti atliekų kiekio). 
Zabieliškio regioninį sąvartyną, adresu Liepų g. 16, Zabieliškio k., Kėdainių r., tel. +370 682 55785, darbo laikas: I‒VII −  8.00–20.00 val., švenčių dienomis nedirba.

Atliekos iš individualių konteinerių gali būti neišvežtos dėl šių priežasčių:

1. Atliekų vežėjui patikrinus konteinerį, buvo rasta netinkamų atliekų. Tinkamai išrūšiuotos atliekos bus paimtos kitą kartą pagal grafiką.
2. Atliekos neišvežtos dėl laiku į aptarnavimo vietą neišstumto atliekų konteinerio. Konteineriai aptarnaujami nuo 7.00 val. iki 22.00 val. Jeigu atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į aptarnavimo vietą konteinerių neišstumia, atliekos bus surenkamos kitą kartą pagal grafiką.

Atliekų surinkimo grafikai skelbiami Kėdainių rajono savivaldybės svetainėje: https://www.kedainiai.lt/gyventojui/atlieku-tvarkymas/atlieku-isvezimo-grafikai/1538 

1. Atliekos neišvežtos dėl blogų privažiavimo sąlygų (nenuvalytas, pažliugęs kelias, vykdomi remonto darbai). Paslauga bus suteikta iš karto pagerėjus privažiavimo sąlygoms arba kitą kartą pagal atliekų surinkimo grafiką.

Atliekų surinkimo grafikai skelbiami Kėdainių rajono savivaldybės svetainėje: https://www.kedainiai.lt/gyventojui/atlieku-tvarkymas/atlieku-isvezimo-grafikai/1538 

Sulūžusio ar sugadinto konteinerio pakeitimas yra nemokamas. Ši paslauga teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per metus.

Visais atliekų tvarkymo klausimais galima kreiptis bendruoju telefonu +370 347 20515, el. paštu komunalinesatliekos@kedainiai.lt, el. paštu pakuociuatliekos@kedainiai.lt arba kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus specialistus.

Užsisakyti konteinerį galima bendruoju Kėdainių rajono savivaldybės administracijos telefonu +370 347 20515, el. paštu komunalinesatliekos@kedainiai.lt, pakuociuatliekos@kediniai.lt arba kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus specialistus

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojamo į pastatą statytojas (vystytojas). Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu yra patvirtinti kriterijai, pagal kuriuos, tenkinant bent vieną iš kriterijų, nustatoma, kada savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka ar jos dalis yra nemokama. 
Daugiau informacijos apie paslaugą: https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/architektura-ir-urbanistika/infrastrukturos-pletros-imoka/215 

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu žemės sklypo naudojimo paskirtis ar būdas gali būti nustatomas (keičiamas) žemės sklypams, kuriems žemės sklypo naudojimo paskirtis ar būdas nebuvo nustatyti detaliuoju planu ir jei neprieštarauja Kėdainių miesto ir Kėdainių rajono savivaldybės teritorijos bendriesiems planams, vadovaujantis teritorijų planavimo įstatymu, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašu (aktualia redakcija).
Nagrinėjimui pateikiama:
1. Nustatytos formos prašymas;
2. Žemės sklypo nuosavybės dokumentai – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija;
3. Pastatų nuosavybės dokumentai – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija;
4. Žemės sklypo ribų planas;
5. Inventorinis sklypo planas;
6. Ištrauka iš bendrojo plano su pažymėta keistina teritorija;
7. Planavimo pasiūlymų schema
8. Kiti dokumentai.

Įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado, šlaitinio stogo ar ant pastato plokščiojo stogo, kai jos iškyla daugiau kaip 1 m virš plokščiojo stogo parapeto, laikomas pastato išorės išvaizdą keičiančiais darbais. Montuojant naujus kondicionierius ar keičiant esamų kondicionierių vietą mieste ant daugiabučio gyvenamojo pastato išorinių sienų (fasadų), privaloma gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (t. y. 50 procentų +1 balsas) įformintą protokolu, taip pat privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), kurį išduoda savivaldybės administracija informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt) pagal Jūsų pasirinkto projektuotojo parengtą projektą. Atkreipiame dėmesį, kad įrangos, įvairių konstrukcijų, inžinerinių sistemų tvirtinimas mieste prie daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato fasado ar ant pastato stogo priskiriamas pastato paprasto remonto darbams keičiant pastato išvaizdą, kuriems projektas ir SLD yra privalomi. SLD (leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą) privalomas: atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo paprastojo remonto darbus, kai keičiama statinio išorės išvaizda ir daugiabutis namas yra mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio SLD, kai jis yra privalomas, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendimus, yra laikoma savavališka statyba.

Norint ardyti esamas sienas daugiabučiame name būtina išsiaiškinti, ar teritorijai ir / ar pastatui, kurioje stovi pastatas nėra keliami specialūs reikalavimai. Taip pat reikalinga nustatyti, kokią sieną yra numatoma griauti – laikančią ar nelaikančią. Norėdami atlikti statinio remonto darbus, jeigu privaloma, turite gauti daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą, parengti atitinkamą statinio statybos projektą, atlikti projekto ekspertizę ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Norint gauti leidimą įrengti išorinei reklamai ar iškabai, reikia gauti savivaldybės administracijos direktoriaus leidimą, išskyrus šiuos LR Reklamos įstatyme numatytus atvejus:
1) reklamos pateikimo priemonės yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotame statinyje su stogu ir galinėmis sienomis ar be sienų ir ant šių reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla;
2) reklamos pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau reklama yra matoma iš lauko pusės;
3) išorinė reklama pateikiama ant transporto priemonės, kuri įrengta kaip prekių pardavimo vieta arba naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį žmonėms ir (arba) kroviniams vežti, išskyrus atvejus, kai ant transporto priemonės įrengiama speciali reklamos pateikimo priemonė ir ant jos pateikiama išorinė reklama;
4) iškaba turi būti įrengiama pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą;
5) įrengiama ne didesnio kaip 0,3 m2 ploto iškaba;
6) įrengiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkanti iškaba, ant kurios ar kurioje pateikiamas tik reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) vardas, pavardė arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas ir (arba) darbo laikas.
Daugiau informacijos apie paslaugą: https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/architektura-ir-urbanistika/isorines-reklamos-leidimai/216 

Nuo 16 metų.

Ne, registruotis nereikia.

Būtinai reikia kreiptis. Civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio, turėjusio ar turinčio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, mirtį, remdamasi suinteresuoto asmens prašymu ir mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinančiu dokumentu (mirties liudijimu, mirties akto įrašo išrašu, forma C pagal Konvenciją ar kitu dokumentu.

Civilinės metrikacijos įstaiga asmens mirtį registruoja savo iniciatyva, remdamasi asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu. Artimiesiems nereikia kreiptis dėl mirties registravimo į civilinė metrikacijos įstaigą.

Dėl santuokos nutraukimo reikia kreiptis į notarą ar į teismą. Santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaiga registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo ar notaro pranešimu apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Civilinės metrikacijos įstaiga išduoda teisingumo ministro nustatytos formos pažymą, patvirtinančią kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą asmenims, norintiems sudaryti santuoką užsienio valstybėje.

Mokesčio nėra. Prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jeigu bent vienas iš jį padavusių asmenų nustatytu laiku neatvyksta įregistruoti santuokos arba šis prašymas atsiimamas.

Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo įregistruoti santuoką padavimo dienos.

Jeigu vienas iš norinčių susituokti asmenų serga ir jo ligą patvirtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotas dokumentas, gyvenamosios patalpos ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaiga gali registruoti santuoką sergančiojo gyvenamojoje patalpoje arba stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Kai santuoką registruoja civilinės metrikacijos įstaiga, santuokos registravimo ceremonija gali būti organizuojama civilinės metrikacijos įstaigos patalpose arba savivaldybės tarybos nustatytose reprezentacinėse vietose santuokoms registruoti . Jeigu reprezentacinės vietos nėra nustatytos, santuokos registravimo ceremonija gali būti organizuojama norinčių susituokti asmenų pasirinktoje vietoje, jei tai neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nekelia pavojaus gyvybei ar sveikatai. Ši vieta turi būti civilinės metrikacijos įstaigos, registruojančios santuoką, aptarnaujamos savivaldybės teritorijoje.

Jei norintis susituokti asmuo yra užsienio valstybės pilietis, civilinės metrikacijos įstaigai paduodamas prašymą įregistruoti santuoką, privalo pateikti savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal jo kilmės valstybės teisę santuokai nėra kliūčių.
Jeigu nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo be pilietybės, pabėgėlis ar užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, šio dokumento pateikti negali, jis pasirašo teisingumo ministro nustatytos formos deklaraciją, kuria patvirtina, kad nėra kliūčių sudaryti santuoką Lietuvos Respublikoje (toliau – deklaracija apie kliūčių sudaryti santuoką Lietuvos Respublikoje nebuvimą).

Prašymas įregistruoti santuoką gali būti paduodamas tiesiogiai, registruotu paštu arba per kurjerį, o civilinės metrikacijos įstaigai – ir elektroninio ryšio priemonėmis.

Santuoką registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, o užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių santuoką turi teisę registruoti ir konsulinės įstaigos.

Vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima vaiko motina jos nėštumo laikotarpiu gali kreiptis į notarą arba į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo, kol gims vaikas.

Dėl tėvystės pripažinimo būtinai turi kreiptis abu tėvai su asmens dokumentais ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotu vaiko gimimo pažymėjimu.

Galima kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo arba į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo.

Civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą:
vaiko, kurio abu ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimą;
pilnamečio asmens, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, gimimą.
Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą gimimą, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas vaiko tėvų ar vieno iš jų ar pilnamečio asmens pareiškimas ir užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis gimimo įregistravimą (gimimo liudijimas, gimimo akto įrašo išrašas, forma A pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis ar kitas dokumentas).

Vienas arba du vardai tėvų susitarimu.

Jei tėvų pavardės skirtingos, tėvu susitarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo  ir motinos skirtingų pavardžių.

Jei vaikas gimė išsituokusiai motinai nuo santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų arba motinai, kuri yra susituokusi, tačiau pateikiamas notaro patvirtintas vaiko motinos, jos buvusio ar esamo sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save gimusio vaiko tėvu, bendras pareiškimas dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo, kuriame nurodyta vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu, vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.

Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotu vaiko gimimo pažymėjimu bei tėvų asmens dokumentais.
Jeigu vaiko tėvai negali kreiptis dėl vaiko gimimo registravimo, pareikšti apie vaiko gimimą gali giminaičiai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos.

Kėdainių rajone veikia įvairios jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos. Išsamesnė informacija ir organizacijų kontaktai: https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/jaunimas/jaunimo-organizacijos/1801

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistės kontaktai:

Tel. +370 347 69589, +370 671 42604
El. paštas justina.koriznaite@kedainiai.lt

Daugiau informacijos: https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/jaunimas/kontaktai/1799

Kiekvienų metų pirmame pusmetyje yra skelbiami projektų konkursai. 
Pagrindiniai yra šie:
Jaunimo savanoriškos veiklos projektų finansavimo konkursas;
Atvirųjų jaunimo centrų / erdvių veiklos projektų finansavimo konkursas;
Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa;
Jaunimo iniciatyvų projektų finansavimo Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis 2024 metų konkursas.

Visa išsami informacija apie Savivaldybėje skelbiamus konkursus yra pateikiama čia: https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/jaunimas/finansavimo-galimybes/1803

Jaunimo reikalų tarybos veiklos tikslai:
nagrinėti su jaunimo politika savivaldybėje susijusius klausimus;
teikti savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos, jos įgyvendinimo ir su tuo susijusių teisės aktų projektų;
stiprinti savivaldybės institucijų, įstaigų ir jaunimo bei su jaunimu dirbančių organizacijų bendradarbiavimą.

Daugiau informacijos apie Savivaldybės jaunimo reikalų tarybą rasite čia: https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/jaunimas/jaunimo-reikalu-taryba/1800

Kėdainių rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba (toliau – Jaunimo reikalų taryba) yra visuomeninė patariamoji institucija, lygybės principu sudaroma iš savivaldybės tarybos ir savivaldybės teritorijoje veikiančios savivaldybės jaunimo organizacijų tarybos deleguotų atstovų (14–29 m.).

Daugiau informacijos rasite čia: https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/jaunimas/jaunimo-reikalu-taryba/1800

Visą informaciją apie Kėdainių rajono savivaldybės administracijoje  vykdomą korupcijos prevenciją galite rasti Kėdainių rajono savivaldybės tinklapyje, skiltyje ,,Korupcijos prevencija”

Informacija | Kėdainių rajono savivaldybė (kedainiai.lt

Susidūrus su korupcijos atveju, galite pranešti   telelefonu Nr.  +370 347 69 517 arba el. p. informacija@kedainiai.lt. Taip pat, galite kreiptis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą   telefonu +370 5 266 3333 (taip pat ir poilsio dienomis),  el. paštu  pranesk@stt.lt,  faksu +370 5 266 3307.

Kėdainių rajono savivaldybės administracija kasmet organizuoja  Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos konkursą. Raštas-rekomendacija, pristatantis pretendentą, pateikiamas tiesiogiai ar siunčiami paštu Kėdainių rajono savivaldybės administracijai kasmet iki birželio 30 d. Pretendentai pristatomi raštu, nurodant jų vardus, pavardes ir kontaktinius duomenis. Rašte-rekomendacijoje aprašoma pretendento veikla bei pasiekimai, pridedamos darbų kopijos ar aprašai, vaizdo ir/ar garso įrašai. Daugiau informacijos rasite www.kedainiai.lt Veiklos sritys / Kultūra / Konkursų nuostatai.

Kėdainių rajono savivaldybės administracija kasmet organizuoja  Kėdainių krašto kultūros premijos konkursą. Įprastai konkursas skelbiamas einamųjų metų lapkričio mėnesį. Pretendentas pristatomas raštu, nurodant jo vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis. Rašte rekomendacijoje aprašoma Pretendento veikla bei pasiekimai, pridedamos darbų kopijos ar aprašai, vaizdo ir / ar garso įrašai. Daugiau informacijos rasite www.kedainiai.lt Veiklos sritys / Kultūra / Konkursų nuostatai.

Kėdainių rajono savivaldybės administracija kasmet organizuoja Kultūros projektų finansavimo Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis konkursą. Paraiškas gali teikti Savivaldybės biudžetinės įstaigos, kurių veiklos tikslas yra kultūra ir (ar) kultūros paslaugos ir kurių savininkė, steigėja ar narė yra Kėdainių rajono savivaldybė ir Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje registruotos ir veiklą vykdančios nevyriausybinės organizacijos.

Įprastai konkursas skelbiamas einamųjų metų kovo mėnesį. Pareiškėjas turi užpildyti nustatytos formos Kultūros projektų finansavimo Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis konkurso projekto paraišką. Daugiau informacijos rasite www.kedainiai.lt Veiklos sritys / Kultūra / Konkursų nuostatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymu, nevyriausybinės organizacijos valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis yra finansuojamos konkurso būdu.

Kėdainių rajono savivaldybės administracija kasmet skelbia projektų / programų finansavimo konkursu, kuriuose gali dalyvauti nevyriausybinės organizacijos:
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vykdomi projektų / programų finansavimo konkursai:
https://kedainiai.lt/veiklos-sritys/nevyriausybines-organizacijos/nvo-aktuali-informacija/202 

Norint steigti nevyriausybinę organizaciją (NVO), visų pirma, atsižvelgiant į planuojamą vykdyti veiklą, reikia pasirinkti organizacijos teisinę formą, t. y. Jūsų organizacija bus – asociacija, labdaros ir paramos fondas ar viešoji įstaiga.

Skirtingų teisinių formų organizacijos steigiamos pagal atskirus įstatymus:

Asociacija steigiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.226938/asr 

Labdaros ir paramos fondas – Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondu:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.26243/asr 

Viešoji įstaiga – Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.29578/asr 

NVO steigimas: https://nvoteise.lt/organizacijoms/steigimas/ 

Kėdainių rajono savivaldybės administracija kasmet organizuoja Sporto projektų finansavimo Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis konkursą. Paraiškas gali teikti Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje registruotos ir veiklą vykdančios nevyriausybinės organizacijos.

Įprastai konkursas skelbiamas einamųjų metų kovo mėnesį. Pareiškėjas turi užpildyti nustatytos formos Sporto projektų finansavimo Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis konkurso projekto paraišką. Daugiau informacijos rasite www.kedainiai.lt Veiklos sritys / Sportas /

Noriu teikti paraišką Kėdainių rajono savivaldybės apdovanojimams už aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams. Kada ir kokius dokumentus turiu pateikti?

Kėdainių rajono savivaldybės administracija kasmet iki gruodžio 10 d. kviečia pateikti paraiškas premijai už aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams gauti. Kandidatą Premijai gauti gali siūlyti Savivaldybės teritorijoje registruotas ir sportinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, kurio sportininkas pasiekė Sporto laimėjimą aukšto meistriškumo sporto varžybose ar Savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravęs sportininkas ar jo treneris. Pareiškėjas Savivaldybės administracijai ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 10 d. pateikia nustatytos formos užpildytą ir pasirašytą paraišką. Daugiau informacijos rasite www.kedainiai.lt Veiklos sritys / Sportas / Finansavimo galimybės.

Informaciją apie vaikų vasaros poilsio stovyklas Kėdainių rajone galima gauti savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje, 708 kab., tel. +370 347 69564 arba
https://kedainiai.lt/veiklos-sritys/svietimas/neformalusis-vaiku-svietimas/1899

Konkursui paraiškas gali teikti: Kėdainių r. savivaldybės teritorijoje registruoti juridiniai asmenys ir laisvieji mokytojai, registruoti Švietimo ir mokslo institucijų registre (ŠMIR), kurių nuostatuose (įstatuose), individualios veiklos pažymoje ar verslo liudijime nurodyta neformaliojo vaikų ir jaunimo švietimo ir (ar) ugdymo, užimtumo (laisvalaikio) pramogų, darbo su jaunimu, poilsio arba vaikų poilsio stovyklų organizavimo veikla;  nevyriausybinės organizacijos.

Neformaliojo vaikų švietimo programos registruojamos ir atitikties reikalavimams paraiškos teikiamos elektroniniu būdu Neformaliojo švietimo programų registre (NŠPR - www.nspr.smm.lt).

Dėl registracijos į Švietimo ir mokslo institucijų registrą turite kreiptis į savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrių (720 kab., tel. +370 347 69592).

NVŠ lėšomis NVŠ programas įgyvendinti gali visi švietimo teikėjai (išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas), kurie:
- yra registruoti Švietimo ir mokslo institucijų registre (ŠMIR);
- turi teisę naudotis NVŠ programai įgyvendinti pritaikytas patalpas, įrangą, priemones, būtinas NVŠ programai vykdyti;
- turi asmenis, turinčius teisę, o laisvieji mokytojai – patys turi teisę pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą teikti švietimo paslaugas pagal NVŠ programas;
- atitinka higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus.

Socialinė parama ir socialinės paslaugos skiriamos individualiai pagal asmens finansinę padėtį ar gebėjimą veikti kasdienėje veikloje. Norint išsiaiškinti, Jums reikėtų susisiekti su seniūnijos atsakingais specialistais ar Socialinės paramos skyriaus atsakingais specialistais.

Pagrindiniai kriterijai gauti socialinę pašalpą yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos. Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP* dydžio, t. y. 193,6 Eur (nuo 2024-01-01 1 VRP – 176 Eur). Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens / šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Skiriant socialinę pašalpą vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Dėl kompensacijų gyventojai turi kreiptis į seniūniją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą, o būstą nuomojantys asmenys, kurie turi įregistruotą nuomos sutartį Registrų centre, turi kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas. Prašymą dėl kompensacijų taip pat galima teikti per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS), tačiau, pildant prašymus elektroniniu būdu, reikia ne tik užpildyti prašymą, bet ir pridėti visas reikalingas pažymas apie gaunamas pajamas. Kreipiantis dėl kompensacijų būtina užpildyti nustatytos formos prašymą-paraišką, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei dokumentus, susijusius su pajamomis (darbo užmokesčio prašymą, verslo liudijimo, individualios veiklos apskaitos duomenis), gautomis per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama kompensacija už šildymą, arba kreipimosi mėnesio, jeigu pasikeitė bent vieno iš šeimos narių pajamų šaltinis, ar keitėsi šeimos sudėtis. Būtina pateikti ir AB „Panevėžio energijos“ abonento numerį. Taip pat priklausomai nuo aplinkybių reikalingos ir kitos pažymos kompensacijai gauti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Duomenų apie išmokas, gaunamas iš „Sodros“, Užimtumo tarnybos pateikti nereikia. Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra, dujomis), gyventojai papildomai turi pateikti duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Skiriant būsto šildymo kompensaciją, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu (toliau – Įstatymas).

Asmenys ir šeimos, atitinkantys Įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, norėdami gauti paramą būstui įsigyti, kreipiasi į savivaldybės administraciją pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių pasirinktinai) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurioje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, pateikdami socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.

Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas, t. y. pateikė VMI Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių (dydžiai nurodyti žemiau);

2) įsigyja pirmą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atitinka vieną iš šių sąlygų:

1. a) pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos ir šio prašymo pateikimo metu neturi būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję šia paramos forma ar finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu;
2. b) turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Parama teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams būstui pirkti, statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti arba mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją;
3. c) neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.

Kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę arba į savivaldybę, kurios teritorijoje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturima arba asmuo nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybę, kurioje gyvenama.

Vaikas, kai pasibaigia jo globa (rūpyba) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo. Išmoka nemokama grynais pinigais.

Kreiptis į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota ir asmuo nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą – į gyvenamosios vietos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos padalinius – seniūnijas pagal faktinę gyvenamąją vietą arba prašymą pateikti www.spis.lt .

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis priklauso nuo asmeniui nustatyto individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto tikslinių kompensacijų bazės dydžio.

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų dydis asmenims, kuriems nustatytas:

• pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, – 2,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio;
• antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, – 1,9 tikslinių kompensacijų bazės dydžio;
• trečio lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, – 1,1 tikslinių kompensacijų bazės dydžio;

ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, – 0,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio.

Prašymą skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją gali pateikti pats asmuo, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, arba jo įgaliotas asmuo, sutuoktinis, artimieji giminaičiai (t. y. tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys), aprūpintojas, rūpintojas, globėjas, socialinių paslaugų įstaigos darbuotojas, atvykęs į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių arba siųsdamas paštu, elektroniniu paštu, per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis ar per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą https://gyventojams.spis.lt/?form=HomeForm

Į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, jeigu asmens, turinčio teisę gauti kompensaciją, gyvenamoji vieta yra Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje.

Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios atitinka visus šiuos reikalavimus:
1. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymo dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo (toliau – prašymas) pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžimą;
2. Nė vienas jaunos šeimos narys, būdamas visiškai veiksnus (išskyrus jaunos šeimos vaikus), ir jaunos šeimos vaikai (kaip jie apibrėžti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje) iki kreipimosi dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms dienos neturėjo ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto. Jeigu asmens nuosavybės teise turėtas ar asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytus būsto požymius, laikoma, kad jauna šeima atitinka šiame punkte nustatytą reikalavimą;
3. Įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione;
4. Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą.

Teisę į savivaldybės socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

1. Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių (deklaracijos forma FR0001);
2. Neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.
3. Teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba jeigu jie turi teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą pagal šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus, arba jeigu asmuo ar šeimos narys tampa neįgaliuoju ir dėl judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų jam (šeimai) turi būti nuomojamas specialiai pritaikytas socialinis būstas.

Asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, gali pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija iki kol jiems bus suteiktas socialinis būstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, socialinis būstas neparduodamas.

Mokėjimas už ilgalaikes (trumpalaikes) socialinės globos paslaugos kiekvienam asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens mėnesio pajamas. Mokėjimo už ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį yra 80 proc. asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už Kėdainių rajono savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Jeigu suaugusio asmens turto, turėto iki 24 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, vertė yra didesnė už Kėdainių rajono savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Tais atvejais, kai trumpalaikės, ilgalaikės socialinės globos paslaugos gavėjas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo  išlaidų  kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už šias socialinės globos paslaugas padengti.

Dėl prašymo pateikimo ilgalaikei/trumpalaikei socialinės globos paslaugai, asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas kreipiasi į Kėdainių bendruomenės socialinio centro Pagalbos neįgaliajam padalinį, P. Lukšio g. 16, Kėdainiai, Padalinio vedėjas, tel. +370 630 06559, socialinis darbuotojas, tel. +370 657 78466 arba tel. +370 657 40046.

Į socialinės globos įstaigas nukreipiami asmenys, kuriems nustatytas ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos poreikis, reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra ir kuriems teikiamos paslaugos į namus neefektyvios.

Teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba asmenims (vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims).

Kreiptis į Kėdainių bendruomenės socialinį centrą. 

Teikiamos paslaugos – Kėdainių bendruomenės socialinis centras (kbsc.lt)

Laikinas nakvynės, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo bei kitų būtinųjų paslaugų (asmens higienos, buitinių ir kt.) suteikimas asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos ar dėl kitų priežasčių negalintiems ja naudotis, siekiant atkurti savarankiškumą, prarastus socialinius ryšius ir padėti integruotis į visuomenę. Paslaugos trukmė 12 mėn. Kreiptis +370 630 06561 (darbo valandomis) ir +370 630 06561 (visą parą). Paslaugos kainos https://kbsc.lt/veiklos-sritys/paslaugo.s/paslaugu-kainos/

Dėl laikino apgyvendinimo paslaugos reikia kreiptis į Kėdainių bendruomenės socialinio centro Socialinės rizikos asmenims padalinį, Šėtos g. 91, Kėdainiai, tel. +370 630 06561.

Nakvynės ir būtinųjų paslaugų (asmens higienos, buitinių) suteikimas asmenims, kurie yra benamiai, smurtautojai, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, esant krizinei situacijai ir pan., jei, nesuteikus šių paslaugų, kyla grėsmė jų sveikatai ar gyvybei.  Policijos ar greitosios medicinos pagalbos tarnybų pristatytiems asmenims laikino apnakvindinimo paslauga teikiama tik esant sveikatos priežiūros specialistų išvadai, kad asmeniui nereikalinga būtinoji medicinos  pagalba.

Mokėjimas už socialines paslaugas kiekvienam asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į mėnesio pajamas, paslaugų rūšį, jų teikimo trukmę, asmens šeimyninę padėtį.

Integralios pagalbos namuose paslaugų gavėjai (Kėdainių mieste ir rajone): suaugę asmenys su sunkia negalia; senyvo amžiaus asmenys su sunkia negalia.

Dienos socialinės globos paslaugų namuose gavėjai: suaugę asmenys su negalia, senatvės pensijos amžių sukakę asmenys su negalia. Mokėjimo už dienos socialinės globos paslaugas namuose dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.  Dienos socialinės globos paslaugos namuose teikiamos nemokamai: asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatyta sunki negalia, vienam gyvenančiam asmeniui ar asmeniui, gyvenančiam šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už 2 VRP.

Pagalbos į namus paslaugų gavėjai (Kėdainių mieste ir rajone): vaikai su negalia ir jų šeimos; suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos; senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos. Pagalbos namuose paslaugos teikiamos nemokamai: vienišiems asmenims (išskyrus atvejus, kai asmens mėnesio pajamos viršija 4 VRP , kai asmens (šeimos) mėnesio pajamos neviršija 2 VRP.

Pagalbos į namus paslaugos – tai asmens namuose teikiamos paslaugos, kurios padeda asmeniui ar šeimai tvarkytis buityje ir dalyvauti visuomenės gyvenime: bendravimas, pagalba rūpinantis asmenine higiena, pagalba apsirūpinant medikamentais, maisto prekėmis ir kt., pagalba ruošiant maistą, pagalba tvarkantis buityje, įvairūs ūkio darbai, įvairių pavedimų vykdymas, medicininės priežiūros organizavimas.

Dienos socialinės globos paslaugos asmens namuose – tai asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinė specialistų (individualios priežiūros darbuotojo, socialinio darbuotojo, kineziterapeuto) priežiūra dienos metu. Paslaugos teikiamos asmeniui su negalia, neturinčiam, neįgijusiam ar praradusiam gebėjimus ir galimybes savarankiškai gyventi ir pasirūpinti savimi.

Integralios pagalbos namuose paslaugos – tai slaugos (asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos asmens namuose) ir dienos socialinės globos (visuma socialinių paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba namuose dienos metu) paslaugos asmens namuose, kurias teikiant asmeniui, tenkinami slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, teikiama nuolatinė kompleksinė specialistų pagalba ir priežiūra. Integralios pagalbos namuose paslaugas teikia individualios priežiūros darbuotojai, slaugytojo padėjėjai, reabilitacijos specialistas, slaugytojai.

Dėl prašymo pateikimo socialinėms paslaugoms namuose kreiptis į Kėdainių bendruomenės socialinio centro Pagalbos neįgaliajam padalinį: P. Lukšio g. 16, Kėdainiai, Padalinio vedėjas, tel. +370 630 06559, socialinis darbuotojas, tel. +370 657 78466 arba tel. +370 657 40046 (kai asmuo gali gyventi savo namuose, periodiškai paslaugas teikiant individualios priežiūros darbuotojui).

Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Visų pirma, kompleksiškai įvertinamas žmogaus amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas.

Kokių socialinių paslaugų reikia jų pageidaujančiam asmeniui, nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai.

Jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo lieka gyventi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) šeimoje, šeimynoje ar globos centre, kuriuose iki pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo jam buvo nustatyta globa (rūpyba), ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteikiamų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau iki jam sukaks 23 metai, įskaitant atvejus, kai asmuo išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) ir bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo teikėjo bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre, buvusiam vaiko globėjui (rūpintojui) (šeimai, šeimynai ar globos centrui) skiriamas ir mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas per mėnesį.

Globos (rūpybos) išmoka priklauso, jeigu pasibaigus vaiko globai dėl pilnametystės asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį dėl jo ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros), bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 metai.

Dėl išmokos vaikui jis gali kreiptis pats, kadangi 18 metų sulaukęs asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą.

Taip, reikia teikti naują prašymą, jei vaikas toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. 

Kai kreipiasi nepasiturinti šeima, auginanti 1 ar 2 vaikus, savo parašu turi patvirtinti, kad šeimos pajamos praėjusiais kalendoriniais metais (kreipiantis 2024 metais, vertinamos 2023 metų pajamos) vienam asmeniui per mėnesį neviršijo  2 VRP dydžio , todėl pateikti dokumentų (pažymų) apie gautas pajamas nereikia, nes duomenys apie pajamas už praėjusius kalendorinius metus gaunami informacinėse sistemose. Tuo atveju,  jeigu šeima pagal praėjusių kalendorinių metų pajamas neturėjo teisės gauti šios išmokos, pajamoms sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas. Vaiko tėvai turi pateikti duomenis apie gaunamą darbo užmokestį ir taip galės įgyti teisę gauti išmoką vaikui.

Šeimoms, kurios gauna socialinę pašalpą ir (ar) socialinę paramą mokiniams, jokių papildomų dokumentų pateikti nereikia.

Vaiko pinigai skiriami ir mokami kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau iki jiems sukaks 23 metai.

Kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.

Papildoma išmoka vaikui už tą patį vaiką skiriama  ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio  per mėnesį:
- vaikui su negalia;
- auginančios ir (ar) globojančios 3 ir daugiau vaikų šeimos vaikui ( nevertinant pajamų);
- nepasiturinčios šeimos vaikui, jei šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai.

Dėl išmokos vaikui skyrimo turi kreiptis į seniūniją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Asmenys, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui turi kreiptis į seniūniją, kurioje faktiškai gyvena. Prašymą galite pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

Tikslinė pašalpa skiriama asmenims, sergantiems sunkiomis ligomis, įtrauktomis į sunkių ligų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, ir kai vidutinės pajamos per mėnesį vienam iš bendrai gyvenančių asmenų yra mažesnės negu 4 valstybės remiamų pajamų dydžiai. Dėl tikslinės pašalpos skyrimo reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos seniūniją, pateikti medicininę pažymą, patvirtinančią, kad asmuo serga sunkia liga, taip pat kitus būtinus dokumentus paramai gauti.    

Pagalbos pinigai skiriami ir mokami vaiko globėjui (rūpintojui), šeimynai, kuriai atstovauja šeimynos dalyvis (toliau − šeimynos dalyvis), kai laikinai be tėvų globos (rūpybos) likusiam vaikui laikinoji globa (rūpyba) nustatyta Savivaldybės mero potvarkiu arba nuolatinė globa (rūpyba) be tėvų globos likusiam vaikui, kurio gyvenamoji vieta iki nuolatinės globos (rūpybos) buvo deklaruota savivaldybės teritorijoje – teismo sprendimu (nutartimi). Pagalbos pinigai skiriami ne daugiau kaip už 3 praėjusius mėnesius nuo prašymo ir visų dokumentų pateikimo dienos.

Pagalbos pinigai skiriami už vaiką iki 18 metų ir vyresnį, jeigu jis gyvena pas globėją (rūpintoją) ar šeimynoje ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau iki jam sukaks 21 metai. Vaikui baigus bendrojo lavinimo mokyklą, pagalbos pinigai mokami iki tų metų rugsėjo 1 d.

 Vaiko globėjams (rūpintojams), šeimynų dalyviams už vaiką mokama 3 bazinių socialinių išmokų dydžių išmoka (toliau – BSI) per mėnesį už kiekvieną jo šeimoje globojamą vaiką.

Dėl pagalbos pinigų skyrimo vaiko globėjas (rūpintojas) ar šeimynos dalyvis kreipiasi į savo gyvenamosios vietos seniūnijos atsakingus specialistus ir pateikia atitinkamos formos prašymą. Kartu su prašymu pateikiami šie dokumentai:

1. vaiko globėjo (rūpintojo) asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
2. vaiko globėjo (rūpintojo) atsiskaitomoji sąskaita;
3. dokumentai, patvirtinantys laikinosios ar nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą, jei šių duomenų nėra valstybės ir žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose ar skyrius neturi galimybės jų gauti;
4. įgaliojimas, jeigu prašymą teikia ir dokumentus pasirašo įgaliotas asmuo;
5. pažyma iš mokymo įstaigos, kai rūpinamas vaikas, sulaukęs pilnametystės, mokosi arba studijuoja (jei skyrius neturi galimybės jų gauti iš registrų);
6. šeimynos registracijos dokumentas.
7. Prašymas gali būti pateiktas asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokia elektroninė paslauga, arba per įgaliotą atstovą. Jeigu prašymas siunčiamas paštu arba elektroniniu būdu, prie prašymo turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisę gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybines pensijas turi Lietuvos Respublikos piliečiai – motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų, kurie:
 1. yra sulaukę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
 2. yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 proc. ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais).

 Daugiavaikiam tėvui (įtėviui) antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai:
 1. nėra daugiavaikės motinos (įmotės);
 2. daugiavaikė motina (įmotė) neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų.

Asmenų prašymus priima Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius.

Kartu su prašymu pateikiami šie dokumentai:
 1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
 2. laisvos formos gyvenimo aprašymas;
 3. visų vaikų (įvaikių) gimimo liudijimai;
 4. mirusių vaikų (įvaikių) mirties liudijimai ir jų kopijos;
 6. Vaikų (įvaikių) pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai;
 7. motinos arba tėvo pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai;
 8. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota pažyma, jeigu asmuo nėra sukakęs Valstybinių pensijų įstatyme nustatytas senatvės pensijos amžius;
 9. kiti dokumentai, patvirtinantys vaikų (įvaikių), kuriems yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) dėl to, kad vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos, ar buvo įvaikintas daugiavaikio motinos arba tėvo sutuoktinio, ar vaikui (įvaikiui) laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.).

https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/tarpinstitucinis-bendradarbiavimas/1796

1) kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką, ir kai vaiko elgesys kelia realų pavojų jo ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui;

2) kai vaiko minimalios priežiūros priemonių taikymo metu nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių, išskyrus atvejus, kai vaiko minimalios priežiūros priemonės buvo paskirtos šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.301806/OoQOswyGBL?jfwid=vo2q9ghxj

Vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos vaikui, kuris:

1) padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką;

2) padarė administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė;

3) padarė administracinį nusižengimą, tačiau jam, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė;

4) Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos duomenimis, nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų.

Taip. Bendrija privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia bendrijos narių visuotinis susirinkimas.  Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 3 d. nurodyta, kad „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti“, o 7 d. nurodyta, kad „Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui“.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnį, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas, gali įsigyti nuomojamą būstą. Savivaldybės būsto nuomininkai dėl būsto nusipirkimo turi pateikti prašymą administracijos direktoriui. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu Savivaldybės socialinis būstas neparduodamas.

Norint parduoti neveiksnaus asmens turtą, pirmiausiai reikia kreiptis į teismą pagal asmens gyvenamąją vietą dėl leidimo išdavimo. Visą informaciją dėl teismo leidimų išdavimu galima rasti www.teismai.lt 

Nustatoma veiksniam asmeniui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų. Prašymą turi pateikti pats asmuo, kuriam reikalinga nustatyti rūpybą. 
Reikia pateikti asmens dokumentą, išrašą apie sveikatos būklę.

Globa nustatoma ir globėjas paskiriamas civilinėje byloje dėl neveiksnumo nustatymo, kai kreipiasi kitas asmuo. 
Prašymą turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.

Asmuo dėl skolos priteisimo turi teisę kreiptis, kai yra suėję mokėjimo terminai arba jis yra įvykdęs prievolę už kitą asmenį. Norint prisiteisti skolą, reikia nurodyti skolos dydį, skolininką, kokiu teisiniu pagrindu susiklostė paskolos santykiai, ar pareiškėjas kreipėsi su raginimu grąžinti skolą. Skolos faktą patvirtina skolos raštelis, sutartis, bankinis pavedimas, vekselis ir pan.

Kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos į miesto savivaldybę pagal asmens deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Reikia pateikti asmens dokumentą ir teismo sprendimą, kuriuo buvo apribota tėvų valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Alimentus gali prisiteisti vaikai, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų.

Kreiptis į miesto savivaldybę pagal asmens deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, arba į konkretų mediatorių dėl privalomosios mediacijos taikymo.  Reikia pateikti asmens dokumentą, vyro / žmonos vardą pavardę, iš kurio norima prisiteisti alimentus, el. p. adresą /gyvenamosios vietos adresą arba feisbuko adresą.

Kreiptis į miesto savivaldybę pagal asmens deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, arba į  konkretų mediatorių dėl privalomosios mediacijos taikymo. Reikia pateikti asmens dokumentą, vyro / žmonos vardą ir  pavardę, iš kurio norima prisiteisti alimentus, el. p. adresą / gyvenamosios vietos adresą arba feisbuko adresą.

Santuoką galima nutraukti per notarą arba per teismą. Sprendžiant šeimos ginčus taikoma privalomoji mediacija. Todėl asmuo, siekiantis nutraukti santuoką (jei yra ginčas),  pirmiausiai turėtų kreiptis į miesto savivaldybę pagal asmens deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, arba į  konkretų mediatorių dėl privalomosios mediacijos taikymo. 
Reikia asmens dokumento, santuokos liudijimo, vyro ar žmonos el. p. adreso / gyvenamosios vietos adreso arba feisbuko adreso.

Kai ginčas, kuris sprendžiamas mediacijos būdu, nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, ginčo šalių bendru prašymu arba vienos iš ginčo šalių prašymu, kai yra gautas kitos ginčo šalies rašytinis sutikimas, taikos sutartis gali būti pateikta teismui tvirtinti Civilinio proceso kodekse nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Mediacija taikoma ginčo šalių rašytiniu susitarimu. Ginčo šalys dėl mediacijos gali susitarti tiek kilus ginčui, tiek iš anksto, kai ginčo dar nėra.

Mediacija yra privaloma sprendžiant šeimos ginčus.

Privalomosios mediacijos paslaugos, už kurias apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti teikiamos iki keturių valandų.

Mediacija − tai būdas pasiekti susitarimą su kita ginčo šalimi, nesikreipiant į teismą. Pavykus susitarti, parengiama taikos sutartis, kurios privalo laikytis abu susitarę asmenys.

Asmuo, norėdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, neprivalo kreiptis į savivaldybę dėl reikiamų dokumentų antrinei teisinei pagalbai gauti užpildymo. Jis gali pasirinkti, arba kreiptis į pirminę teisinę pagalbą teikiančius subjektus, arba tiesiogiai į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. 
Pažymėtina, kad rekomenduojama pasinaudoti pirmine teisine pagalba, kad būtų ne tik suteikiamos reikiamos konsultacijos, bet ir tinkamai užpildyti dokumentai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo proceso išlaidos. Tokiais atvejais, jeigu pareiškėjui suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir jis pralaimėtų bylą, teismui nusprendus, privalėtų atlyginti kitos šalies turėtas išlaidas.

Advokatas gali būti pakeistas Jūsų arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.

Gavę sprendimą turite susisiekti su paskirtu advokatu.

Galite pasirinkti advokatą iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skelbiamo nuolat ar prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašo. 
Galite pasirinkti bet kurį kitą norimą advokatą, jeigu advokatas raštu sutinka atstovauti Jums konkrečioje byloje. 
Jeigu nepasirinksite advokato, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinks jį iš turimo sąrašo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas teikti ar neteikti antrinę teisinę pagalbą priimamas iš karto. Jei nėra galimybės – per 7 darbo dienas nuo Jūsų kreipimosi ir visų sprendimo priėmimui reikalingų dokumentų (papildomos informacijos) gavimo dienos.

Pagalbą teikiantis specialistas pirmos konsultacijos metu, atsižvelgiant į jums rūpimą klausumą, informuos jus apie reikiamus pateikti dokumentus.

• Iš anksto užsiregistravus į miesto savivaldybę pagal asmens deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą;
• Į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą;
• Prašymus taip pat galima užpildyti nuotoliniu būdu per TEISIS.

Ukrainos piliečiai, kurie šiuo metu yra Lietuvos Respublikoje, gali kreiptis dėl teisinės konsultacijos ar teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. 
Dėl teisinės konsultacijos kreipkitės Šiauliuose, Vilniuje ir Panevėžyje. Daugiau informacijos www.ltua.lt

Pirmoje byloje valstybė apmokama 100 % išlaidų. Jeigu antrinė teisinė pagalba tuo pačiu metu reikalinga daugiau nei vienoje byloje, antroje ir kitose bylose, valstybė apmoka 30 % išlaidų (netaikoma baudžiamosiose bylose). 
Jeigu yra pareiga sumokėti dalį išlaidų, jos apmokamos gavus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimą.

Pirminę teisinę pagalbą teikiantis specialistas padeda asmeniui surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Suteikiama iš karto. Jei nėra galimybės – per 5 dienas nuo Jūsų kreipimosi.
Trukmė – 1 valanda. Gali būti pratęsta savivaldybės sprendimu. Tuo pačiu klausimu teikiama tik 1 kartą.

Ne. Rinkliava mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant tinkamą įmokos kodą.

190 Eur (įmokos kodas 52453)

Su tabako gaminiais susijęs gaminys – elektroninė cigaretė, elektroninių cigarečių pildyklė, taip pat rūkomasis žolinis gaminys.

Ne. Laiko apribojimų nėra.

Ne. Išduodamos atskiros licencijos:

1. Licencija vertis mažmenine prekybai tabako gaminiais;
2. Licencija vertis mažmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais.

Norint gauti licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais arba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, savivaldybės administracijai reikia pateikti:

1. Pranešimą, kuriame nurodoma numatomos vykdyti veiklos pradžios data, jei ketinama pradėti verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir (ar) su tabako gaminiais susijusiais gaminiais vėlesnę dieną negu kita diena nuo pranešimo pateikimo dienos;
2. Patalpų, kuriose bus prekiaujama tabako gaminiais, nuosavybės ar valdymo teisę įrodančio dokumento kopiją.
3. Mokėjimo pavedimą su banko žymomis arba kvitą, patvirtinantį, kad sumokėta nustatytojo dydžio valstybės rinkliava.

Negali. Licencijos verstis mažmenine tabako gaminiais arba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais išduodamos tik įmonėms.

Taip. Rinkliavos nesumokėjimas yra vienas iš pagrindų atisakyti išduoti licenciją.

Ne. Rinkliava mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant tinkamą įmokos kodą.

Nepriklauso. Valstybės rinkliava mokama už vienkartinės licencijos išdavimą, nepriklausomai nuo to, kiek dienų bus vykdoma konkretaus renginio metu. Svarbu, kad prašyme būtų nurodytos renginio dienos, kuriomis ketinama prekiauti alkoholiniais gėrimais.

25 Eur (įmokos kodas 52353).

Vienkartinės licencijos gali būti trijų rūšių, atsižvelgiant į renginio vietą ir pobūdį:

1. Vienkartinė licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, rengiamose stacionariuose pastatuose – leidžiama prekiauti visais alkoholiniais gėrimais;
2. Vienkartinė licencija verstis mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, sporto renginiuose;
3. Vienkartinė verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, išskyrus sporto renginius.

Įmonė turi gauti tiek vienkartinių licencijų, kiek prekybos ar viešojo maitinimo vietų, kuriose prekiaus alkoholiniais gėrimais, planuoja įrengti renginio teritorijoje.

Norint gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, savivaldybės administracijai reikia pateikti:

1. Prašymą, kuris privalo būti suderintas su renginio organizatoriais;
2. Įmonės turimos licencijos verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais arba licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kurortinio, poilsio ir turizmo sezonų metu kopija (pateikiama tais atvejais, kai ši licencija išduota ne Kėdainių rajono savivaldybėje);
3. Mokėjimo pavedimą su banko žymomis arba kvitą, patvirtinantį, kad sumokėta nustatytojo dydžio valstybės rinkliava.

Negali. Vienkartinės licencijos gali būti išduodamos tik įmonėms, turinčioms nuolatines arba sezonines licencijas verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais.

Ne. Rinkliava mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant tinkamą įmokos kodą.

190 Eur (įmokos kodas 52353).

Norint gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, kurortinio, poilsio ir turizmo sezonų laikotarpiu, savivaldybės administracijai reikia pateikti:

1. Prašymą;
2. Patalpų, kuriose bus prekiaujama alkoholiniais gėrimais, nuosavybės ar valdymo teisę įrodančio dokumento kopiją;
3. Mokėjimo pavedimą su banko žymomis arba kvitą, patvirtinantį, kad sumokėta nustatytojo dydžio valstybės rinkliava.

Poilsio ir turizmo teritorija, kurioje leidžiama verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, kurortinio, poilsio ir turizmo sezonų laikotarpiu – Kėdainių m., Didžiosios Rinkos aikštė.

Kėdainių rajono savivaldybėje nustatyti du kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiai:
Vasaros – nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.; 2. Žiemos – nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.

Licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinama, kai licencijos turėtojas prašo išbraukti sandėlių, kuriuose laikomi ir iš kurių skirstomi alkoholiniai gėrimai, adresus, viešbučių kambarių, kuriuose įrengti mini barai, numerius, automobilinių parduotuvių, orlaivių pavadinimus ir registravimo numerius, kai licencijos turėtojas reorganizuojamas ir dėl to keičiami licencijoje nurodyti duomenys, kai Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja licencijos turėtojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. 
Licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais papildoma, jeigu licencijos turėtojas pakeičia arba papildo sandėlių, kuriuose laikomi ir iš kurių skirstomi alkoholiniai gėrimai, adresus, orlaivių pavadinimus ir registravimo numerius, pakeičia licencijoje nurodytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, pardavimo būdą, prekybos vietos pavadinimą ar adresą, viešbučių kambarių, kuriuose įrengti mini barai, numerius, įrengia viešbučio kambariuose mini barus.

Licencijų išdavimą koordinuoja Turto valdymo skyrius. Kreipkitės į specialistes Rasą Vaitkūnienę (tel. +370 347 69518, el. p. [email protected]) arba Aliną Melinauskienę (tel. +370 347 69571, el. p. alina.melinauskiene@kedainiai.lt).

Rinkliava grąžinama pagal atskirą prašymą tik tuo atveju, jeigu licencija dar nėra išduota. Rinkliava grąžinama Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Jūsų prašyme nurodytu el. paštu gausite Savivaldybės pranešimą apie išduotą licenciją, o licencijos duomenis galėsite matyti Licencijavimo informacinėje sistemoje (LIS) https://www.licencijavimas.lt.

Ne. Rinkliava mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant tinkamą įmokos kodą.

490 Eur (įmokos kodas 52353).

Iki 30 kalendorinių dienų.

Norint gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, savivaldybės administracijai reikia pateikti:

1. Prašymą;
2. Patalpų, kuriose bus prekiaujama alkoholiniais gėrimais, nuosavybės ar valdymo teisę įrodančio dokumento kopiją;
3. Daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimas, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18¹ straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytus reikalavimus, jeigu alkoholiniais gėrimais bus prekiaujama daugiabučiame gyvenamajame name.
4. Mokėjimo pavedimą su banko žymomis arba kvitą, patvirtinantį, kad sumokėta nustatytojo dydžio valstybės rinkliava.

Negali. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos tik įmonėms.

Norint gauti pažymą apie atsiskaitymą už valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimą, reikia pateikti prašymą. Prašymą galima pateikti atvykus į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją (101 kab.), atsiųsti paštu adresu: J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai, atsiųsti elektroniniu paštu alina.melinauskiene@kedainiai.lt 
Paruoštą pažymą galima gauti (pasiimti), atvykus į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrių (604 kab.), paštu, ar elektroniniu paštu.

Nuomos mokesčio skolą (su delspinigiais), galite sužinoti paskambinę atsakingam specialistui tel. Nr.  +370  347 596 69 571 arba el. paštu alina.melinauskiene@kedainiai.lt.

Nuomos mokestį mokėtojai gali sumokėti banke (jeigu bankas priima grynuosius pinigus), internetinės bankininkystės priemonėmis, Lietuvos pašte, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose ir visose MAXIMA parduotuvių kasose į savivaldybės surenkamąją valstybinės žemės nuomos mokesčio sąskaitą:

Swedbankas, sąskaitos Nr. LT37 7300 0100 0252 3427, banko kodas 73000. 
Nuomos mokesčio gavėjas – Kėdainių rajono savivaldybės administracija, įstaigos kodas 188768545.
Valstybinės žemės nuomos mokesčio įmokų kodai:
3111 – Fizinių asmenų nuomos mokestis;
3113 – Fizinių asmenų žemės nuomos mokesčio delspinigiai;
3121 – Juridinių asmenų žemės nuomos mokestis;
3123 – Juridinių asmenų žemės nuomos mokesčio delspinigiai.

Nuomos mokestis nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio po nuomos sutarties termino pasibaigimo (sutarties nutraukimo, sutarties teisių perleidimo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre), pardavus nekilnojamąjį turtą.

Fiziniai ir juridiniai asmenys einamųjų metų nuomos mokestį už valstybinę žemę sumoka iki einamųjų metų lapkričio 15 d. Laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, nuo kitos kalendorinės dienos skaičiuojami 0,02 procento delspinigiai nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos, bet ne ilgiau kaip 180 dienų.

Pranešimus ne vėliau kaip iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos parengia Turto valdymo skyrius ir išsiunčia paštu arba el. paštu mokėtojo nurodytu adresu. Pranešimą mokėtojas gali pasiimti ir Kėdainių savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriuje adresu: J. Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai. Taip pat pranešimą galima rasti nuomos mokesčio savitarnoje adresu https://kedainiai-savitarna.algoritmas.lt/ (pirminiai duomenys registracijai nurodyti pranešime).

Nuomos mokestis už išnuomotą ar naudojamą valstybinę žemę apskaičiuojamas metams, žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto Savivaldybės tarybos sprendimu.

Prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį atsiranda sudarius naują valstybinės žemės nuomos sutartį  arba perėmus įsipareigojimus pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, įgijus nuosavybės teise pastatus (jų dalis), statinius ar patalpas, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos sutartis nesudaryta ir kuri nėra perduota valdyti patikėjimo teise, panaudos sutartimi, kitais teisės aktų nustatytais pagrindais.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaracijos formą galima Kėdainių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje adresu:  https://www.kedainiai.lt/paslaugos/informacijos-rinkmenos/zemes-nuoma/1777 

Užpildytas deklaracijas siųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriui, el. pašto adresu: zemes.nuoma@kedainiai.lt

Nuomos mokestis už ankstesnius kalendorinius metus skaičiuojamas (ar perskaičiuojamas) nuo nekilnojamojo turto įsigijimo datos, bet ne ilgiau kaip už einamuosius ir penkerius ankstesnius mokestinius metus, pagal apskaičiavimo laikotarpiu galiojančią nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir galiojančius tarifus.

Nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėtojas yra fizinis ar juridinis asmuo, nuomojantis valstybinę žemę (sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį) ar besinaudojantis valstybine žeme (nesudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalį, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo turi:

1. savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius – savivaldybės patikėjimo teise savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valdomiems valstybinės žemės sklypams, perduotiems Vyriausybės nutarimu, ir savivaldybės patikėjimo teise valdomiems valstybinės žemės sklypams ne miestų ar miestelių teritorijų ribose;
2. Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise, jų valstybinėms funkcijoms atlikti;
3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos – visais kitais atvejais, kai kitam valstybinės žemės patikėtiniui teisė sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo nesuteikta, gavus šio valstybinės žemės patikėtinio rašytinį pritarimą dėl siūlomo nustatyti servituto.

Klausimus, susijusius su valstybinės žemės pirkimu, nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Išsami informacija ir prašymų formos pateiktos https://nzt.lrv.lt/lt/paslaugos/administracines-paslaugos/

Prašymą reikia teikti Kėdainių rajono savivaldybės merui.

Prašymą reikia teikti Kėdainių rajono savivaldybės merui.

Prašymą reikia teikti Kėdainių rajono savivaldybės merui.

Taip, reikia. Tai reglamentuoja Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Kėdainių mieste ir Kėdainių rajono savivaldybės miestelių teritorijose, išdavimo taisyklės, patvirtintos Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-373.

Taip, sutikimas reikalingas. Pažymime, kad prašymai išduoti sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu (toliau – Sutikimas) teikiami per Žemės informacinę sistemą (toliau – ŽIS) valstybinės žemės patikėtiniui.
Prisijungimo prie ŽIS nuoroda viešinama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (www.planuojustatau.lt). 
Informuojame, kad Sutikimo išdavimo tvarka ir reikalavimai, siekiant statybų metu laikinai naudotis Kėdainių rajono savivaldybės patikėjimo teise valdoma valstybine žeme, nustatyti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu Kėdainių mieste ir Kėdainių rajono savivaldybės miestelių teritorijose, išdavimo taisyklėse, patvirtintose Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-374.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte reglamentuojama, kad sodininkų bendrijos (toliau – Bendrija) narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir Bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus, todėl planuojant statyti Bendrijos bendro naudojimo teritorijoje, kreipiantis dėl sutikimo gavimo kartu su prašymu išduoti sutikimą ir kitais reikalingais dokumentais turi būti pateikiamas ir Bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolas, kuriame būtų išreikšta narių valia dėl planuojamos statybos (pritarimas).

Ne, norint valstybinės žemės sklypuose tiesti naujus inžinerinius tinklus, turi būti nustatomi servitutai.

Sutikimų išdavimo tvarka nustatyta Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimuose patvirtintose Sutikimų išdavimo taisyklėse:

1. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Kėdainių mieste ir Kėdainių rajono savivaldybės miestelių teritorijose, išdavimo taisyklės, patvirtintos Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-376;
2. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Kėdainių mieste ir Kėdainių rajono savivaldybės miestelių teritorijose, išdavimo taisyklės, patvirtintos Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-375;
3. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius Kėdainių mieste ir Kėdainių rajono savivaldybės miestelių teritorijose, išdavimo taisyklės, patvirtintos Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-377;
4. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Kėdainių mieste ir Kėdainių rajono savivaldybės miestelių teritorijose, išdavimo taisyklės, patvirtintos Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-373;
5. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu Kėdainių mieste ir Kėdainių rajono savivaldybės miestelių teritorijose, išdavimo taisyklės, patvirtintos Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-374.

Rekomenduojame pirmiausia atidžiai perskaityti kiekvienoje Sutikimų paslaugos aplinkoje esantį naudotojo vadovą ir (ar) peržiūrėti vaizdo įrašą, kaip sistemoje teikti prašymą dėl Sutikimo išdavimo, nepavykus savarankiškai išspręsti kilusių klausimų, prašome kreiptis el. paštu pagalba@geoportal.lt. 
Atkreipiame dėmesį, kad tik prisiregistravę Portalo naudotojai gali naudotis elektroninėmis paslaugomis.

Yra 5 elektroninės sutikimų išdavimo paslaugos:

1. Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, įrengti plokščiuosius horizontalius inžinerinius statinius, juos rekonstruoti ir remontuoti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, paslauga.
2. Sutikimų statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius, įrengti įrenginius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, paslauga.
3. Sutikimų statyti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius, paslauga.
4. Sutikimų statyti / rekonstruoti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, paslauga.
5. Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu, paslauga.

Prašymai išduoti Sutikimą gali būti teikiami tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės informacinės sistemos (toliau – ŽIS) elektroninėmis sutikimų išdavimo paslaugomis (toliau – Sutikimų paslaugos aplinka), pasiekiamomis per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą  www.planuojustatau.lt – Statau – ŽIS   arba Lietuvos erdvinės informacijos portale (toliau – Portalas) www.geoportal.lt – el. paslaugos – Sutikimų išdavimo el. paslaugos.

Sutikimus dėl Kėdainių rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomos žemės išduoda Kėdainių rajono savivaldybės meras.

Tai reglamentuoja Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“. 
Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad „valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik apleisti statiniai, išskyrus šio straipsnio 24 dalyje nustatytus atvejus.

Dėl netvarkomų ir apleistų sklypų reikia kreiptis į seniūnijas arba į Viešosios tvarkos skyrių darbo dienomis ir  valandomis telefonais: +370 347 44213, +370 347 20507, +370 347 69563 arba el. paštu viesojitvarka@kedainiai.lt. 
Informaciją apie seniūnijų kontaktinius duomenis galima rasti internetiniame puslapyje  http://www.kedainiai.lt/administracija/struktura-ir-kontaktai/seniunijos/

Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas netrikdytų viešosios rimties. Dėl viešosios rimties trikdymo visą parą galima pranešti, kreipiantis bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 arba į Viešosios tvarkos skyrių  darbo dienomis ir valandomis telefonu: +370 347 69563 arba el. paštu viesojitvarka@kedainiai.lt. 
Galiojančiuose teisės aktuose daugiabučių namų gyventojams nenumatytas reikalavimas prieš įsigyjant gyvūnus gauti kaimynų sutikimą.
Daugiau informacijos rasite adresu: https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/viesoji-tvarka/185 

Taip. Vadovaujantis keleivių ir bagažo vežimo Kėdainių rajone vietinio (miesto ir priemiesčio) susisiekimo maršrutais taisyklėmis, gyvūnus galima vežtis, tačiau kelionės metu gyvūnas negali būti be priežiūros, jis turi netrukdyti ir nekelti grėsmės kitiems žmonėms bei gyvūnams. Keleivis atsako už jo vežamų gyvūnų sukeltą žalą kitų keleivių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, ramybei ir privalo ją atlyginti. Gyvūnai privalo būti šalia keleivio ne didesniu nei 0,5 m atstumu, su antsnukiu ir prisegtu pavadėliu. Be antsnukio leidžiama vežti tik šunis vedlius bei šunis, kurie visą kelionės laiką yra laikomi specialiai tam skirtoje taroje (pintinėje, dėžėje, narvelyje ir pan.).

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-04  įsakymu Nr. AD-1-1192 patvirtintos Gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklėse nustatytos gyvūnų laikytojų pareigos, draudžiamieji veiksmai, gyvūnų augintinių laikymo ir priežiūros reikalavimai Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje. 
Taisyklėse numatyta šunis vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės pažymėtos aiškiai matomais tam skirtais ženklais. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio.
Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, privalo surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus.
Daugiau informacijos  rasite adresu: https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/viesoji-tvarka/185. 

Dėl netinkamai laikomų ar  viešosiose vietose vedžiojamų gyvūnų galite pranešti į Viešosios tvarkos skyrių darbo dienomis ir  valandomis telefonais: +370 347 44213, +370 347 20507, +370 347 69563 arba el. paštu viesojitvarka@kedainiai.lt.

Kėdainių rajono gyventojai (fiziniai ar juridiniai asmenys) planuojantys atlikti remonto, rekonstrukcijos, montavimo ar statybos darbus privalo užpildyti pranešimo formą ir pateikti ją Kėdainių rajono savivaldybės administracijai prieš 7 kalendorines dienas pradedant minėtus darbus. Pranešimas apie planuojamus statybos ir remonto darbus pateikiamas el. p. viesojitvarka@kedainiai.lt arba atvykus į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją 306, 316 kab.
Jei norite pranešti apie triukšmą, kurį kelia kiti asmenys, vykdydami remonto darbus, reikia kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių darbo dienomis ir  valandomis telefonais: +370 347 44213, +370 347 20507, +370 347 69563 arba el. paštu viesojitvarka@kedainiai.lt.
Visą informaciją, prašymo formą rasite adresu: https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/viesoji-tvarka/185

Organizuojant susirinkimą (susirinkimo formos – mitingai, piketai, demonstracijos, procesijos, eitynės, kitokie taikūs beginkliai susirinkimai) organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti Administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių.
Pranešime turi būti nurodyta:
1) susirinkimo forma ir turinys;
2) susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas;
3) susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai;
4) numatomas dalyvių skaičius;
5) pageidavimai policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo;
6) organizatoriaus, o jeigu organizatorius yra juridinis asmuo, – jo atstovo vardas, pavardė ir deklaruota gyvenamoji vieta.
Apie susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, susirinkimo organizatoriai praneša laisva forma, tačiau tokiems susirinkimams nereikia suderinimo dokumento iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos.
Dėl detalesnės informacijos kreiptis telefonu  +370 347 44213, +370 347 20507, +370 671 42716 arba el. paštu viesojitvarka@kedainiai.lt. 

Jeigu norite organizuoti renginį Kėdainių rajono viešojoje vietoje  (koncertą, sporto varžybas, mugę, festivalį, cirko pasirodymus, reklamos akciją, filmo, vaizdo klipo masinės scenos filmavimą, masinę fotosesiją, kilnojamą atrakcionų parką, teatralizuotas eitynes, menines akcijas, instaliacijas, atmintinos dienos minėjimą ir kitus viešus organizuotus žmonių susibūrimus, kurių forma nepriskiriama susirinkimui), turite pateikti nustatytos formos prašymą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos  Renginių organizavimo Kėdainių rajono savivaldybės viešose vietose komisijai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki renginio. 
Leidimo organizuoti renginį nereikia, jei renginio organizatoriai ne vėliau kaip prieš  3 darbo dienas iki renginio pradžios pateikia  patvirtintos formos pranešimą. 
Dėl detalesnės informacijos kreiptis telefonu  +370 347 44213, +370 347 20507, +370 671 42716 arba el. paštu viesojitvarka@kedainiai.lt. 
Visą informaciją, prašymo / pranešimo  formą rasite adresu: https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/viesoji-tvarka/185 

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio „Viešosios rimties trikdymas“ 1 dalyje nustatyta, kad: „Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia administracinę atsakomybę. 
Dėl viešosios rimties trikdymo visą parą galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba į Viešosios tvarkos skyrių darbo dienomis ir valandomis telefonais: +370 347 44213, +370 347 20507, +370 347 69563 arba el. paštu viesojitvarka@kedainiai.lt.

Dėl paliktos neeksploatuojamos transporto priemonės bendrojo naudojimo vietose (daugiabučio kieme, gatvėje, kitose viešose vietose) galima pranešti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui el. paštu viesojitvarka@kedainiai.lt arba telefonais +370 347 44213, +370 347 20507, +370 347 69563.

Už ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo išdavimą yra imama valstybės nustatyta rinkliava
už pažymėjimą – 12,00 Eur mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752.
Įmokos kodas nurodytas http://www.vmi.lt/cms/imoku-kodai#savivaldybes, lentelėje "Valstybės rinkliavos" - "Už kitas paslaugas, įskaitomas į savivaldybės biudžetą", 530XX, kur XX savivaldybės, kurioje registruojamas ūkis, kodas.

Įregistruoti ūkį gali tik sulaukęs pilnametystės, t. y. aštuoniolikos metų, fizinis asmuo, įregistruotas LR gyventojų registre.
Ūkininkas arba jo ūkio partneris privalo turėti išsilavinimą žemės ūkio srityje arba baigti pasirengimo ūkininkauti kursus, arba turėti 3 metų darbo stažą žemės ūkyje, jeigu tai asmuo vyresnis nei 50 m. Ūkininkavimo veiklos patirtis nustatoma:
• pagal turimus pasėlių deklaravimo, gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo dokumentus;
• pagal ūkininko ar žemės ūkio įmonės išduotą pažymą apie darbą ūkininko ūkyje ar žemės ūkio įmonėje, pateikiant pagrindimo dokumentus (pvz., darbo sutarčių, paslaugų sutarčių, paslaugų teikimo kvito kopijas, kt.);
• pagal ūkininko išduotą pažymą ūkininko šeimos nariui apie darbą ūkininko ūkyje.
Jei žemės ūkio veikla (deklaruojami pasėliai, ženklinami gyvuliai, realizuojama žemės ūkio produkcija) buvo vykdoma sutuoktinio vardu ir sutuoktinis yra miręs, žemės ūkio veiklos patirtis nustatoma pagal seniūnijos išduotą pažymą.
Vieno asmens vardu gali būti įregistruotas tik vienas ūkis. Tas pats asmuo gali būti kelių ūkininkų partneriu.
Jei ūkyje bus registruotas partneris, sudaroma rašytinė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kurią pasirašo visi ūkininko partneriai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties kopija turi būti pridėta prie prašymo. Jei partneris sutuoktinis, užtenka jo prašymo registre nurodyto jį partneriu.
Ūkis registruojamas savivaldybėje, kurios teritorijoje yra ūkio žemė. Jeigu ūkio žemė yra keliose savivaldybėse, ūkis registruojamas vienoje iš jų ūkininko pasirinkimu.
Vienas iš žemės sklypų, esančių pasirinktos savivaldybės teritorijoje, nurodomas ūkio adresu, jo duomenys įrašomi į ūkio įregistravimo pažymėjimą.
Ūkininkas žemės ūkio veiklai naudoja nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio arba miškų ūkio, arba vandens ūkio paskirties žemę.