J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Statinių projektiniai pasiūlymai
Statinių projektiniai pasiūlymai
Kokybės vadybos sistemos standartas ISO 9001:2015
Kokybės vadybos sistemos standartas ISO 9001:2015

Ekonominė situacija

Verslo situacija 2024 m.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2024 m. gruodžio 31 d. Kėdainių rajone veikė 1419 verslo įmonių. Lyginant su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, veikiančių įmonių skaičius kito nežymiai - didėjo tik 1 proc. Pagal verslo įmonių teisinį statusą daugiausiai veikiančių buvo UAB ir MB. Kėdainių rajone UAB ir AB vidutiniškai sudarė 64,2 proc., IĮ – 14,6 proc., o MB sparčiai ir toliau populiarėjo: jų skaičius didėjo ir sudarė daugiau kaip 34 proc. nuo visų veikiančių verslo įmonių. Sparčiai augant mažųjų bendrijų skaičiui, kiekvienais metais mažėja individualių įmonių. Kėdainių rajono savivaldybėje daugiausiai veikia labai mažų ir mažų verslo įmonių, kuriose dirba iki 50 darbuotojų.
Praeitais metais Kėdainių rajone veikė 4 stambios verslo bendrovės: 3 pramonės įmonės − AB ,,Lifosa“, AB ,,LTP Texdan“, UAB ,,Krekenavos agrofirma“. Taip pat Kėdainių rajono savivaldybėje yra registruota ir parduotuvių tinklą „Moki-veži“ valdanti UAB ,,Makveža“. Šios įmonės buvo didžiausios mūsų rajono gyventojų darbdavės praeitais metais.
Verslumo lygį nusakantis rodiklis – įregistruotų ūkio subjektų skaičius. 2024 m. buvo įregistruota 125 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių. Lyginant su 2023 m., naujai registruotų įmonių skaičius augo 5 proc. Ir toliau išlieka populiariausia verslo forma MB, kuri keičia UAB. Per 2024 m. registruota UAB - 39, MB – 77 ir VšĮ – 6. IĮ tapo nepatrauklia verslo forma ir pernai buvo įregistruotos tik 2, ŽŪB -1. Augant įmonių skaičiui – jos smulkėja, tad pradeda ryškėti mažesnio ekonominio efektyvumo požymis.
2024 metais likviduojamų dėl bankroto juridinių asmenų skaičius, lyginant su 2023 m. sumažėjo iki 5 įmonių. Pernai likviduojamos įmonės statusas suteiktas 18 verslo įmonių, iš jų daugiausiai likviduojama individualių įmonių – 11. Registrų centro inicijuojamas likvidavimas dėl veiklos nevykdymo ar finansinių ataskaitų nepateikimo ir dėl kitų priežasčių palietė 73 verslo įmones. 2024 m. išregistruota 114 verslo įmonių, net 71 uždaroji akcinė bendrovė.
Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai skatinami užsiimti veiklomis, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą. Mokiniams ir studentams, tradiciniams amatininkams, neįgalumą turintiems asmenims nustatomos nuo 20 iki 80 proc. lengvatos verslo liudijimams. Vadovaujantis LR Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, per 2024 m. Kėdainių rajono savivaldybėje buvo išduoti 952 verslo liudijimai fiziniams asmenims, iš jų 248 fiziniai
asmenys (26 proc.) naudojosi Kėdainių rajono savivaldybės teikiama mokestine lengvata. Kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, taip pat specialiųjų statybos darbų bei prekybos veiklos Kėdainių krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, tarp TOP 3 populiariausių veiklų išliko ir pernai. Daugiausiai gyventojų verslo liudijimą įsigijo savo būsto nuomai, populiari ir kvalifikacijos tobulinimo/papildomo mokymo veikla. 2024 m. pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybėje pagal
individualios veiklos pažymą dirbo 4004 asmenys, t. y. beveik 20 proc. daugiau, nei 2023 m.
Auganti ekonomika, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, mažėjantis į darbo rinką įsiliejančių jaunų žmonių skaičius, įvairios darbo rinkos politikos priemonės, įskaitant nuoseklų darbo užmokesčio didinimą, lemia darbo užmokesčio kilimą. Valstybės duomenų agentūros pateiktais duomenimis, 2024 m. 4-iąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis, be individualių įmonių, Kėdainių rajone buvo 2179,4 Eur, tai sudarė beveik 93,3 proc. šalies vidutinio bruto darbo užmokesčio. Pagal mokamą vidutinį bruto darbo užmokestį Lietuvoje (2335,9 Eur) mūsų savivaldybė buvo 7-oje vietoje – didesnis darbo užmokestis buvo mokamas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse bei Kauno, Vilniaus, Mažeikių ir Trakų rajonų savivaldybėse.
Sėkmingam Kėdainių rajono savivaldybės ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, konkurencingumui ir plėtrai įtaką turi darbo rinkos situacija ir jos pokyčiai. Ilgalaikį nedarbą lemia nenoras dirbti, tobulinti kvalifikacijos, kompetencijų trūkumas, laisvų vietų stoka, žalingi įpročiai, įtakos turi vis dar egzistuojantis nelegalus darbas. Darbo vietos dažnai kuriamos aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, nes pastarųjų jaučiamas didelis trūkumas. Esami bedarbiai (neturintys aukštos/tinkamos kvalifikacijos), ypač bedarbiai vyresni kaip 50 metų, stokoja motyvacijos dirbti, nepasitiki savimi. Todėl atsižvelgiant į jų turimą kvalifikaciją, jiems dažnai siūloma tik šiek tiek didesnis darbo užmokestis negu minimali alga ar prastesnės darbo sąlygos. Bedarbystė Kėdainių rajono kaimo teritorijoje viršija 50 proc., nes beveik visas verslas sukoncentruotas Kėdainių mieste, todėl nedarbas kaimiškose seniūnijose ypač didelis, nes su miestu yra ribotos susisiekimo galimybės laiku nuvykti į darbą ar grįžti namo. Taip pat bedarbius, gyvenančius kaime, nemotyvuoja įmonėse mokamas beveik minimalus darbo užmokestis, kad sutiktų dirbti mieste.
Vadovaujantis LR Užimtumo tarnybos duomenimis, 2024 m. gruodžio pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybėje nedarbas siekė 9,0 proc.: buvo registruoti 2 572 bedarbiai (2023 m. pabaigoje – 2 843 bedarbiai). Bedarbių iki 29 m. buvo registruota 460 ( 2023 m. pabaigoje − 519), t. y. sudarė 6,8 proc. Nedarbo lygis šalyje 2024 m. pabaigoje buvo 9,0 proc., jaunimo nedarbas iki 29 m. – 8,2 proc. Kauno apskrityje nedarbas siekė 9,4 proc. Dar didesnė problema surasti darbą bedarbiams, kuriems yra per 50 metų. Šalyje tokio amžiaus bedarbių nedarbas buvo 10,4 proc., Kauno apskrityje – 10,5 proc., o mūsų rajone − 10,2 proc.
Tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI) yra makroekonominis rodiklis, jų pagrindu kuriami tiesioginiai šalių ryšiai, skatinama ekonomikos plėtra, sudaranti sąlygas naujoms darbo vietoms kurti, modernioms technologijoms diegti, eksporto apimtims didinti. 2023 m. pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybėje TUI siekė 455,56 mln. Eur. Pagal tiesioginių užsienio investicijų srautą 2023 m. Kėdainiai buvo 4-oje vietoje tarp Lietuvos savivaldybių. Kėdainių savivaldybei TUI tenkanti dalis vienam gyventojui – 9 923 Eur (5 proc. mažesnė, nei 2022 m.) ir buvo pačios didžiausios Kauno apskrityje, t. y. 2023 m. pabaigoje Kėdainių rajone TUI buvo daugiau nei 57 proc. didesnės už Kauno apskrities TUI vidurkį tenkančiam vienam gyventojui (6319 Eur).
Kėdainių rajono savivaldybėje, kaip ir visose Lietuvoje, dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas, kuris yra vienas svarbiausių ekonomikos augimo bei konkurencingumo veiksnių, turintis esminį poveikį naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui. Siekdama sukurti kuo palankesnę smulkiajam verslui aplinką bei prisidėti prie verslo sąlygų gerinimo ir naujų darbo vietų kūrimo skatinimo, 2024 m. Kėdainių rajono savivaldybė Kėdainių rajone registruotiems verslo subjektams teikė finansinę paramą iš Smulkiojo verslo rėmimo fondo pagal 10 priemonių. Verslo subjektai kreipėsi paramos pagal 3 priemones. Per 2024 m. Kėdainių rajono smulkiojo verslo rėmimo fondo parama pasinaudojo 11 verslo subjektų. Smulkiesiems verslininkams savivaldybės parama siekė nuo kelių šimtų eurų iki net 4 000,00 Eur vienam paramos gavėjui. Per 2024 m. smulkiajam verslui buvo suteikta finansinė parama už 18,4 tūkst. Eur. Populiariausia Smulkiojo verslo rėmimo fondo paramos priemonė buvo darbo priemonių įsigijimo dalinis išlaidų kompensavimas (pasinaudojo 8 pradedančiųjų veiklą įmonių. 2024 m. Kėdainių rajono savivaldybės suteiktos vidutinis finansinės paramos dydis vienam verslo subjektui buvo 1675,69 Eur, o vidutinė finansinė parama sukurtai naujai darbo vietai – 1990,00 Eur.
Kėdainių rajono savivaldybės suteikta finansinė parama buvo labai svarbi ir reikalinga verslo subjektams, ypač naujai įsikūrusioms įmonėms ir pradedantiems pirmuosius žingsnius versle.

Informaciją parengė VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė
Daina Balasevičienė