Mykolas Miežinis
Kalbininkas, tautosakininkas, katalikų kunigas
Gimė 1827 10 11 Vaitiekūnuose, Grinkiškio vlsč. Kauno apskr., mirė 1888 11 24 Švėkšnoje.
Mokėsi Dotnuvoje, Kėdainių progimnazijoje, Kunigavo Šėtoje, Surviliškyje.
1850 m. baigęs Varnių kunigų seminariją įšventintas kunigu. 1854–66 m. kunigavo Latvijoje, 1870–88 m. – Lietuvoje. Dėl liberalių pažiūrų buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą. Bendradarbiavo „Aušroje“, rūpinosi lietuviškos spaudos platinimu. Pritarė 1863 m. sukilimui, buvo caro valdžios sekamas ir tardomas. Caro administracijos reikalavimu 3 m. kalintas Raseinių vienuolyne. Parengė trumpą „Lietuviszką gramatiką“ (1886) ir apie 15 000 žodžių „Lietuviszkai–latviszkai–lenkiszkai–rusiszką žodyną“ (išleistas 1894); vertingas lietuvių leksikografijos paminklas. M. Miežinio darbus recenzavo J. Jablonskis.