Aleksandras Žirgulys
Filologas, tekstologas, vertėjas.
Gimė 1909 05 15 Liepojoje Latvijoje, mirė 1986 08 11 Vilniuje.
Filologas, tekstologas, vertėjas.
Gyveno Surviliškio vls., Lažų kaime. Baigė Kėdainių gimnaziją, mokytojavo Kėdainiuose.
l937 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą (lituanistiką). 1935–45 m. mokytojavo. 1946–70 m. leidyklos „Vaga“ redaktorius. Iš latvių kalbos išvertė V. Lācio („Į naują krantą“ 1953, „Žvejo sūnus“ 1956, „Zytarų šeima“ 1958), A. Upīčio („Praeities šešėliai“ 1955, „Paskutinis lašas“ 1966), R. ir M. Kaudzīčių („Matininkų laikai“ 1963), J. Jaunsudrabiņio („Baltoji knyga“ 1959, Aja 1960), R. Blaumanio, A. Brigaderės, A. Jansono ir kitų latvių rašytojų kūrinių, iš rusų kalbos – K. Simonovo romanus „Gyvieji ir mirusieji“ (1962), „Kareiviu niekas negimsta“ (1965). Išleido atsiminimų apie lietuvių rašytojus knygą „Literatūros keliuose“ (1976), apybraižų iš tekstologo patirties rinkinį „Prie redaktoriaus stalo“ (1979), parašė pirmuoju lietuvišku tekstologijos vadovėliu laikytiną veikalą „Tekstologijos bruožai“ (išleista 1989). Parengė spaudai 20 amžiaus 6–7 dešimtmetyje leistus daugiatomius Lazdynų Pelėdos, Žemaitės, G. Petkevičaitės‑Bitės, V. Mykolaičio‑Putino „Raštus“, J. Tumo‑Vaižganto „Rinktinius raštus“ ir kitų leidinių, redagavo M. K. Čiurlionio leidinį „Apie muziką ir dailę“ (1960). Paskelbė straipsnių kalbos kultūros, stilistikos, vertimo klausimais.