J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Gyventojų apklausa
Gyventojų apklausa
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Statinių projektiniai pasiūlymai
Statinių projektiniai pasiūlymai

Česlovas Milošas

Rašytojas, poetas, eseistas, publicistas, literatūros istorikas, Nobelio literatūros premijos laureatas.

1911 06 30 gimė  Šeteniuose, Kėdainių r., mirė 2004 08 14 Krokuvoje Lenkijoje.

Lietuvos garbės pilietis (1992). Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras (1992). Kėdainių krašto garbės pilietis (1990). 1992 m. vasarą lankėsi gimtinėje, Kėdainiuose, Dotnuvoje.

Kėdainių rajone Šeteniuose veikia Česlovo Milošo kultūros centras, Kėdainių krašto muziejuje jam skirta ekspozicija.

Kildino save iš paskutinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų kartos. 1921–29 m. mokėsi Vilniaus Žygimanto Augusto gimnazijoje, 1929–34 m.  Vilniaus universitete studijavo teisę. Nuo 1930 m. skelbė eilėraščius. Priklausė avangardistų grupei, leidžiančiai žurnalą „Żagary“. 1934–35 m.  gyveno Paryžiuje. Nuo 1935 m. dirbo Lenkijos radijo Vilniaus skyriuje, pašalintas už kairiąsias pažiūras, 1937 m. išvažiavo dirbti į Varšuvą. Žlugus Lenkijos valstybei, 1939 m. pasitraukė į Rumuniją ir atvyko į Kauną, bendradarbiavo žurnale „Naujoji Romuva“. 1940 m. pasitraukė iš SSRS okupuotos Lietuvos į Vokietijos okupuotą Varšuvą, dirbo lenkų pogrindžio spaudoje. 1945–50 m.  Lenkijos Liaudies Respublikos diplomatas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Prancūzijoje. 1951 m.  nutraukė ryšius su komunistiniu režimu, liko Prancūzijoje. 1960 m.  persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, 1961–78 m.  Kalifornijos universiteto Berkeley, 1981–82 m.  Harvardo universiteto slavų literatūros profesorius. Bendravo su lietuvių išeivija, spaudoje ir kitur palaikė Lietuvos laisvėjimo sąjūdį, dažnai lankėsi nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.

Ankstyvoji poezija (rinkiniai „Poema apie sustingusį laiką“/ Poemat o czasie zastygłym 1933, „Trys žiemos“ / Trzy zimy 1936) katastrofistinė, persmelkta karo bei totalitarizmo nuojautų, apokaliptinės ironijos. Rinkinyje „Išgelbėjimas“ (Ocalenie 1945), poemose „Moralinis traktatas“ (Traktat moralny 1948), „Poetinis traktatas“ (Traktat poetycki 1957; 2000–01 Česlovas Milošas poemai parašė komentarus, išleista pavadinimu „Poetinis traktatas su mano komentarais“ / Traktat poetycki z moim komentarzem 2001, lietuvių kalba 2021) nagrinėjamas universalių vertybių likimas 20 a. tragiškos patirties akivaizdoje, derinamas lyrizmas ir intelektualumas bei klasikinė disciplina. Rinkiniuose „Miestas be vardo“ (Miasto bez imienia 1969), „Kur saulė pateka ir kur nusileidžia“ (Gdzie wschodzi słońce i kędy zapada 1974), „Neaprėpiama žemė“ (Nieobjęta ziemia 1984), „Tolimesnės vietovė“s (Dalsze okolice 1991), „Ant upės kranto“ (Na brzegu rzeki 1994), „Kita erdvė“ (Druga przestrzeń 2002) ir kitur nagrinėjamos metafizinės, egzistencinės (pirmiausia tremties) ir pilietinės problemos, ryšku sąsajos su lenkų romantizmo tradicijomis ir su moderniąja, daugiausia anglų bei Jungtinių Amerikos Valstijų, poezija; juose dažni Lietuvos ir Vilniaus motyvai. Emigracijoje paskelbė istorinį politinį romaną „Valdžios paėmimas“ (Zdobycie władzy 1953), vaikystės atsiminimais paremtą romaną „Isos slėnis“ (Dolina Issy 1955, lietuvių kalba 1991, 2011).

Didelę reikšmę turėjo eseistinė knyga „Pavergtas protas“ (Zniewolony umysł 1953, lietuvių kalba 1995, 2011), skirta komunistinės ideologijos ir mentaliteto analizei. Parašė filosofinių veikalų, kuriuose aptariama dabartinės žmonijos dvasinė krizė, ir veikalų, pagrįstų autobiografine, daugiausia lietuviška, medžiaga: „Gimtoji Europa“ (Rodzinna Europa 1959, lietuvių kalba 2003, 2011), „Ulro žemė“ (Ziemia Ulro 1977, lietuvių kalba 1996), „Pradedant nuo mano gatvių“ (Zaczynając od moich ulic 1985), „Tėvynės ieškojimas“ (Szukanie ojczyzny 1992, lietuvių kalba 1995, 2011), dienoraštį „Medžiotojo metai“ (Rok myśliwego 1990) ir kita. Miniatiūrų rinkinyje „Pakelės šunytis“ (Piesek przydrożny 1997, lietuvių kalba 2000) jungiama poezija ir proza. Knygose „Miłoszo abėcėlė“ (Abecadło Miłosza 1997, 2012), „Kita abėcėlė“ (Inne abecadło 1998), „Išvyka į Dvidešimtmetį“ (Wyprawa w Dwudziestolecie 2000, lietuvių kalba 2003) derinama literatūrinė ir dokumentinė medžiaga. Kūryboje žymią vietą užima Lietuvos gamta, socialiniai tipai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija. Paskelbė „Lenkų literatūros istoriją“ (Historia literatury polskiej 1993, anglų kalba 1969, lietuvių kalba 1996). Vertė Bibliją, anglų ir kitų tautų poeziją, iš lietuvių kalbos – K. BorutosT. Venclovos kūrybą.

Lietuvių kalba poezija spausdinama nuo 1939, išleisti rinkiniai „Epochos sąmoningumo poezija“ (1955 Buenos Airės), „Rinktiniai eilėraščiai“ (dvikalbis leidinys 1997 32011), „Tai“ (2002). Lietuvių kalba dar išleista: „Poezijos liudijimas: Šešios paskaitos apie mūsų amžiaus skaudulius“ (2010), Cz. Miłoszo ir T. Venclovos laiškų atsiminimų, straipsnių, poezijos, esė ir vertimų knyga „Grįžimai Lietuvon“ (2014).

Gedimino ordino Didysis kryžius (1995). Nobelio literatūros premija (1980).