J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Gyventojų apklausa
Gyventojų apklausa
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Statinių projektiniai pasiūlymai
Statinių projektiniai pasiūlymai

Jonas Goštautas

Lietuvos demokratinės bajorijos veikėjas, rašytojas.

Gimė 1800 07 15 Šileliuose Radviliškio r., mirė 1871 07 20 Prancūzijoje.

Baigė Kėdainių gimnaziją.

1823 m. baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1823 m. gyveno tėviškėje, buvo Šiaulių apskrities žemės ribų teisėjas. Prasidėjus 1830–1831 m. sukilimui Baisogaloje suorganizavo sukilėlių būrį ir jam vadovavo, vėliau vadovavo Šiaulių apskrities sukilėlių raitininkams. Sukilimui pralaimint pasitraukė į Varšuvą, vėliau emigravo į Prancūziją. Priklausė 1832 m. čia įkurtai Lenkijos demokratinei draugijai, 1836 m. pasirašė jos Manifestą, skelbiantį svarbiausią būsimo sukilimo uždavinį – panaikinti baudžiavą ir valstiečiams be išpirkos perduoti turimą žemę. Pažiūras J. Goštautas išdėstė Prancūzijoje anonimiškai išleistoje beletrizuotų atsiminimų knygoje „Ponas Teisėjaitis, arba Pasakojimas apie Lietuvą ir Žemaitiją“ (Pan Sędzic czyli Opowiadanie o Litwie i Żmudzi 1839, lietuvių kalba, 1967). Joje aprašė dvarininkų ūkį, buitį, požiūrį į baudžiauninkus kaip į vergus, valstiečių išnaudojimą, stiprėjančias antibaudžiavines nuotaikas, pateikė žinių apie 1830–1831 m.sukilimą. J. Goštautas kėlė idėją atkurti nepriklausomą demokratinę Abiejų Tautų Respubliką. 1848 m. dalyvavo Poznanės sukilime.