J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Balsavimas
Balsavimas
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Struktūra ir kontaktai
Struktūra ir kontaktai
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Projektų viešinimas
Projektų viešinimas
Istorinės datos

1372 metais Kėdainiai pirmą kartą paminėti vokiečių Ordino kronikininko Hermano Vartbergės "Livonijos kronikoje".

Apie 1447 metus Kėdainių savininku tapo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Kazimiero Jogailaičio dvarų maršalas Radvila Astikaitis. Nuo tų metų iki 1886 metų Kėdainiai buvo privatus miestas.

1460–1480 metais Kėdainiuose pastatyta gotikinė Šv. Jurgio bažnyčia.

1471 metais Kėdainiai minimi kaip vienas iš penkių Lietuvos miestų prekiavusių su garsios Europoje prekybinės sąjungos Hanzos pirkliais. Be Kėdainių su Hanzos pirkliais prekiavo Vilnius, Kaunas, Gardinas, Naujieji Trakai.

Apie 1527 metus Babėnuose (dabar šiaurės vakarinė Kėdainių dalis) gimė kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas Mikalojus Daukša, parašęs pratarmę pirmam LDK parengtam ir 1595 metais išleistam “Katekizmui“ lietuvių kalba.

1549 metais Kėdainiai tapo vienu pirmųjų reformacijos židinių Lietuvoje.

1574 metais Kėdainiai per vedybinius ryšius ir paveldėjimo teisę tapo didikų Kiškų giminės nuosavybe.

1590 metų gegužės 15 d. Kėdainiams suteikta savivaldos teisė ir miesto herbas.

1614 metais Kėdainiai vedybų sutartimi vėl tapo kunigaikščių Radvilų nuosavybe.

1625 metais kunigaikštis Kristupas II Radvila įsteigė reformatų mokyklą, kuri 1647 metais išaugo į Šviesiąją gimnaziją.

1627 metais Kristupas II Radvila patvirtino senąsias Kėdainių miesto teises, suteikė Kėdainiams naują miesto herbą.

1627 metais pasirašytas „Taikaus sambūvio susitarimas“, kuriuo Kėdainiuose pripažintas evangelikų reformatų ir katalikų tikybų lygiateisiškumas.


1648 metais Kėdainių priemiesčiui Janušavai suteikta savivalda ir teisė turėti herbą. Kėdainiuose pradėjo gyvuoti dvi juridiškai įteisintos bendruomenės – Senųjų Kėdainių, kurią sudarė evangelikai reformatai ir Janušavos, kurioje gyveno evangelikai liuteronai.


1653 metais Kėdainiuose dancigiečio Joachimo Jurgio Retho spaustuvėje, išleistas didžiausias XVII a. reformatų leidinys lietuvių kalba „Kniga nobažnistės krikščioniškos” –.

1655 metų spalio 20 d. Kėdainiuose pasirašyta LDK pasidavimo Švedijai unija. LDK tapo Švedijos protektoratu.

1704 metais švedų karaliaus Karolio XII kariuomenė sugriovė mūrinius Radvilų rūmus.

1709 metais vienuolių karmelitų įsikūrimas Kėdainiuose ženklino kontrreformacijos pradžią.

1709–1711 metais Kėdainiuose siautėjo maras.

1727 metais Kėdainiuose Talmudą studijavo vilnietis Elijahu ben Solomonas Zalmanas, busimas Vilniaus Gaonas.

1731 metais Kėdainių savininku tapo Radvilų giminės katalikiškosios Nesvyžiaus šakos atstovas Jeronimas Florijonas Radvila. Protestantų gyventame mieste įsigali katalikai.

1765 metais Kėdainiai priklausė antrajai LDK miestų kategorijai.

1795 metais žlugus Abiejų Tautų Respublikai, Kėdainiai neteko savivaldos.

1811 metais Kėdainiai vedybų sutartimi tapo grafų Hutenų-Čapskių nuosavybe.

1817 metais Kėdainiai tapo valsčiaus centru.

1831 metais Kėdainiuose ir apylinkėse aktyviai veikė sukilėliai prieš carinį režimą.

1863 metais Paberžės bažnyčios kunigas Antanas Mackevičius vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo sukilimą prieš caro režimą.

1869 metais Kėdainių dvaro ir miesto savininku tapo rusų armijos generolas Eduardas Totlebenas.

1871 metais per Kėdainius nutiestas Liepojos-Romnų geležinkelis.

1886 metais Kėdainių dvaras, savininkės Elžbietos Totleben valia, atskirtas nuo miesto. Kėdainiai atgavo savivaldą, miesto gyventojai tapo sklypų savininkais.

1918 metų lapkričio 11 d. Kėdainiai tapo atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos valstybės apskrities centru.

1919 m. vasario 7–10 dienomis prie Kėdainių vyko pirmosios nepriklausomybės kovų kautynės, kuriose žuvo kraštietis Povilas Lukšys, pirmasis žuvęs Lietuvos savanoris. Kautynės sustabdė bolševikų puolimą laikinosios sostinės Kauno link.

1922 metais Dotnuvoje įsteigta pirmoji Lietuvoje selekcijos stotis. Kėdainiuose įsteigtas vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos muziejų.

1941 metų birželio 14 d. sovietų valdžia į Sibirą ištrėmė 378 Kėdainių ir apylinkių gyventojus.

1941 metų rugpjūčio 28 d. naciai ir jų talkininkai sušaudę 2 076 Kėdainių žydus, sunaikino per 300 metų čia gyvavusią žydų bendruomenę.

1944 metų liepos 30 d. naciai susprogdino mūrinius dvaro rūmus ir didelę dalį modernizmo architektūros pastatų.

1944 metų rugpjūčio 2 d. Kėdainius okupavo sovietų kariuomenė.

1944–1953 metais Kėdainių apylinkėse vyko partizaninis karas prieš sovietų okupantus, veikė „Vyties”, Jungtinės Kęstučio, „Prisikėlimo” apygardų partizanai.

1947 metais Kėdainių rajone įsteigtas pirmasis sovietų okupuotoje Lietuvoje Marijos Melnikaitės vardo kolūkis.

1959 metais Kėdainiuose pradėtas statyti stambiausias Lietuvoje chemijos kombinatas (dabar – „Lifosa“). Prasidėjo miesto industrializacija.

1988 metų liepos 26 d. Kėdainiuose ekologinio dviratininkų žygio per Lietuvą metu vėl suplevėsavo Lietuvos trispalvė.

1988 metų rugsėjo 15 d. Kėdainių miesto stadione įvyko pirmasis Sąjūdžio Kėdainių iniciatyvinės grupės steigiamasis susirinkimas.

1991 metų sausio 13 d. sovietinės kariuomenės agresijos metu Vilniuje žuvo kėdainiečiai Alvydas Kanapinskas ir Vytautas Koncevičius.

1993 metais iš Kėdainių pasitraukė sovietų kariuomenė.

Kėdainių krašto muziejaus informacija