J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Apklausa (kalnų)
Apklausa (kalnų)
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Projektų viešinimas
Projektų viešinimas
Naujienos ir aktuali informacija

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Edgaras Jasenka
atsakingas už kultūros paveldo apsaugą,
kabineto Nr. 602, tel. (8 347) 69 578, el. p. edgaras.jasenka@kedainiai.lt 

 

Kvietimas

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius š. m. lapkričio 15 d. 13.00 val. kviečia Kėdainių rajone esančių dvarų sodybų savininkus į susitikimą, kuriame bus aptariamos dvarų išsaugojimo galimybės, tvarkybos procedūros, priežiūros darbų eiga. Susitikimas vyks Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos stiklinės erdvės salėje (Didžiosios Rinkos a. 5, Kėdainiai).
Dvarų sodybos yra Lietuvos istorinė savastis. Dvarai Lietuvoje pradėjo kurtis bajorams tapus žemvaldžiais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų ir didikų dvarus sudarė rūmai, pagalbiniai gyvenamieji namai, ūkiniai ir gamybiniai statiniai, kai kada – bažnyčia arba koplyčia, parkai ir sodai. Pastatai išdėstyti kompaktiškai aplink vieną didelį kiemą, kartais išmėtyti arba sugrupuoti pagal funkcijas į sektorius. Ryškiausias būdavo gyvenamasis sektorius su rūmais ir pagalbinių namų (dažniausiai su svirnu) dalis.
Kėdainių rajonas gali didžiuotis dvarų sodybų gausa ir jų išskirtinumu. Dvarų kompleksai yra Apytalaukyje, Terespolyje, Sirutiškyje, Lančiūnavoje, Pavermenyje, Kalnaberžėje, Šlapaberžėje, Zacišėje, Pašušvyje, Aukupėnuose, Pašumeryje, Vaiškonyse, Stasynėje, Bartkūniškyje, Pauslajo k.
Maloniai kviečiame ir aplinkinių rajonų dvarų sodybų savininkus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Baigti Šlapaberžės Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios grindų keitimo darbai. Bendra rangos darbų kaina 16 215,82 Eur. Darbų metu naujai įrengtas grindinio pagrindas, bei atnaujinta visa grindų konstrukcija. Darbai trūko 5 mėnesius, finansuojant Kėdainių rajono savivaldybės Bažnyčių rėmimo programos ir Šlapaberžės Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos lėšomis.

Kultūros paveldo dienos 2023
2023 m. rugsėjo 08-17 dienomis įvyko didžiausias kultūros paveldo pažinimui skirtas renginių ciklas vykstantis visoje Europoje. Daugiau nei 200 organizatorių visoje Lietuvoje dešimt rugsėjo dienų kūrė pažinimo šventę, kurios metu galima buvo susipažinti su paveldo kūrėjais ir visą meistriškumo laboratoriją, veikiančią kultūros paveldo objektų kūrimo ir išsaugojimo procese. Šių metų Europos paveldo dienų tema – „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija” , kurios siekius Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus, Kėdainių kultūros cento, bei Kėdainių Krašto daugiakultūrio centro darbuotojams pavyko atskleisti pažintinėje ekskursijoje „Bažnyčių ir vienuolynų paslėptos architektūros patirtys“. Renginio metu buvo aplankytas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios statinių kompleksas. Pristatyti Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios bokštų restauracijos darbai. Supažindinta su Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno bei Švč. M. Marijos Gimimo bazilikos kompleksų architektūra, bei restauracijos darbai.

Vaizdinė medžiaga
-------------------------------------------------------------------

Kviečiame dalyvauti kasmet vykstančiose Europos paveldo dienų renginiuose, kurie Lietuvoje vyks rugsėjo 9-18 dienomis. 2023 metų renginio tema – “Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija”. Šia tema siekiama supažinti su paveldo kūrėjus ir visą meistriškumo laboratoriją, veikiančią kultūros paveldo objektų kūrimo ir išsaugojimo procese.
Kėdainių rajono savivaldybė ir Kėdainių kultūros centras 2023 rugsėjo 16 d. 08:30 organizuoja pažintinę ekskursiją “ Bažnyčių ir vienuolynų paslėptos architektūros patirtys”, kurio metu bus aplankyta Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios statinių kompleksas, Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis bei Švč. M. Marijos Gimimo bazilikos kompleksas . Lankantis nekilnojamo kultūros paveldo objektuose bus supažindinama ne tik su kultūros paveldo statinių istorija ir architektūra, bet ir vykdomais tvarkybos darbais, kultūros paveldo specialistų veikla.
Registracija į EUROPOS PAVELDO DIENŲ’23 pažintinę ekskursiją „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“ telefonu: +370 347 69578 . Dalyvių skaičius ribotas.
Detalesnę informacija apie visus Kultūros paveldo dienų renginius Lietuvoje galite rasti čia. Renginiai nemokami. https://europospaveldodienos.lt/

 

DĖL KONDICIONIERIŲ MONTAVIMO DAUGIABUČIUOSE IR KULTŪROS PAVELDO STATINIUOSE

Kėdainių rajono savivaldybės administracija, vykdydama prevencija prieš saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo teritorijų ir saugomų statinių fasadų niokojimą, taip pat matydama išaugusi kondicionierių įsirengimo poreikį daugiabučiuose gyvenamosiose namuose, informuoja dėl kondicionierių montavimo sąlygų.
Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 5 punktu <...įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo…> laikomas pastato išorės išvaizdą keičiančiais darbais.
SLD (Statyba leidžiantis dokumentas) – leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas: atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo paprastojo remonto darbus, kai keičiama statinio išorės išvaizda ir daugiabutis namas yra mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio SLD, kai jis yra privalomas, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendimus, yra laikoma savavališka statyba.
Montuojant naujus kondicionierius ar keičiant esamų kondicionierių vietą mieste ant daugiabučio gyvenamojo pastato išorinių sienų (fasadų), privaloma gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (t. y. 50 procentų +1 balsas) įformintą protokolu, taip pat privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybės administracija informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt) pagal užsakovo pasirinkto projektuotojo parengtą projektą. Projektas ir SLD yra privalomi.
Kondicionieriaus išorinio bloko pastatymas ant daugiabučio namo balkono grindų, jo netvirtinant prie balkono plokštės, nelaikomas daugiabučio namo išvaizdos keitimu ir tokiems paprastojo remonto darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, jei kitų kondicionavimo sistemos elementų įrengimas nekeičia pastato išvaizdos, kaip nurodyta STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte.
Svarbu žinoti ir tai, kad jeigu kondicionieriaus pastatymas teisėtai įstiklintame balkone nekeičia statinio (daugiabučio namo) išvaizdos, tai pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo nuostatas statybą leidžiančio dokumento daugiabučio namo paprastajam remontui nereikia.


Kultūros paveldo centro 2022 m. Kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planas
Departamento direktoriaus 2022 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. Į-15 „Dėl Kultūros paveldo centro 2022 m. kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Kultūros paveldo centro 2022 m. kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planas (toliau – Kultūros paveldo centro planas), kurį sudaro:
1.1. Statinių ir vietovių, kuriems 2022 m. rengiami Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktų projektai, sąrašas;
1.2. Vietų, kurioms 2022 m. rengiami Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktų projektai, sąrašas;
1.3. Objektų, siūlomų registruoti Kultūros vertybių registre kaip kilnojamosios kultūros vertybės ir statinių vertingosios savybės, kurioms 2022 m. rengiama apskaitos dokumentacija, sąrašas.

 

`Sakralinis paveldas Kėdainių rajone>>


2020-2021 m. Europos paveldo dien
ų progą, tradiciškai rengtoms orientacinėms varžyboms Kėdainių rajone, skirta video medžiaga. 

  1. Orientacinės varžybos Kėdainių rajone. Renkuosi Kėdainius. Sakralinis paveldas.

Informacija apie parengtas valstybės saugomų gamtos paveldo objektų jų ribų schemas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 652 „Dėl valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą

Europos paveldo dienos 2020 m. rugsėjo 15 d.
Įsibėgėjo Europos paveldo dienų „Kultūros paveldas ir edukacija“ renginiai Kėdainių rajono savivaldybėje. Rugsėjo 12 dieną Kėdainių kultūros centras talkininkaujant Architektūros ir urbanistikos skyriui, organizavo orientacines varžybas „Renkuosi Kėdainius. Sakralinis paveldas“.
Renginio idėjos esmė buvo per varžytuves suaktyvinti kėdainiečius geriau pažinti bažnytinį meną. Tokia pažinimo forma reikalauja pastabumo ir žingeidumo.  Dalyviai turėjo aplankyti 6 bažnyčias ir atlikti 30 užduočių. Kontrolinis laikas – 4 valandos. Renginys popietėje prasidėjęs, Didžiosios rinkos aikštėje, vakare baigėsi Mikalojaus Daukšos bibliotekos kiemelyje. Varžytuvių dalyvių veidai spinduliavo puikią nuotaiką. Renginį vainikavo varžybų rezultatų paskelbimas, nugalėtojų apdovanojimas ir „Folk Trio“ grupės koncertas.
Projektą finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Kėdainių rajono savivaldybė. Rengia Kėdainių kultūros centras.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus mentorius Vytautas Kundrotas

 

Dėl pastato, vad. Škotų pirklių namu (u. k. 1401), adresu Didžiosios Rinkos a. 6, Kėdainių m. duomenų kultūros vertybių registre patikslinimo

Informuojame, kad 2020-01-20 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo taryba) posėdyje buvo nutarta patikslinti Pastato, vad. Škotų pirklių namu (u. k. 1401), adresu Didžiosios Rinkos a. 6, Kėdainių m. duomenis Kultūros vertybių registre, nustatyti vertingąsias savybes, regioninį reikšmingumo lygmenį ir apibrėžti teritorijos ribas.

Pastato, vad. Škotų pirklių namu (u. k. 1401), adresu Didžiosios Rinkos a. 6, Kėdainių m. teritorijai, teritorijoje esantiems pastatams, vertingosioms savybėms yra taikomi Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimai.

Vadovaujantis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2012, Nr. 136-6960) 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Su objekto apskaitos medžiaga galima susipažinti Kultūros vertybių registro duomenų bazėje (http://kvr.kpd.lt/heritage/).
Šį pranešimą parengė, ir, iškilus klausimams, reikiamą informaciją Jums suteiks Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vyr. specialistė Sabina Strazdienė, tel. 8 37 20 62 29, el. paštas: sabina.strazdiene@kpd.lt.
Vertinimo tarybos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo  nustatyta tvarka.    

Kultūros paveldo centro 2019 m. veiklos planas

Dėl individualių apsaugos reglamentų

Dėl individualių apsaugos reglamentų

APSAUGOS REGLAMENTAI

V
adovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Kėdainių rajono savivaldybės administracija  biudžeto lėšomis parengė devynių kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus ir tvirtinimo aktus:
- Gelnų koplytėlė (u. k. 38359), Gelnų k., Pelėdnagių sen.;Gumbių koplytėlė (u. k. 41948), Margių k., Šėtos sen.;  
- Šlapaberžės dvaro sodybos koplytėlė (u. k. 37217), Šlapaberžės k., Dotnuvos sen.;
- Dvarininkų Vendziagolskių šeimos kapas (u. k. 43104), Kauno g. kapinės, Kėdainių m. sen.;
- Dvarčininkų kaimo senosio kapinės (u. k. 37624), Koliupės k., Vilainių sen.;
- Gegužių kaimo senosios kapinės (u. k. 43111), Gegužių k., Pernaravos sen.;
- Okainių kaimo senosios kapinės (u. k. 42953), Okainių k., Truskavos sen.;
- Aukupėnų kaimo kapinių laidojimo koplyčia (u. k. 37328), Užkapių k. Pelėdnagių sen.;
- Paminklo, skirto 1579 m. M. Daukšos įsteigtos Krakių parapijinės mokyklos 400-ųjų metų sukakčiai (u. k. 16735), Betygalos g., Krakių mstl., Krakių sen.

Šių objektų duomenys skelbiami Kultūros paveldo departamento tinklalapyje, Kultūros vertybių registre www.kvr.kpd.lt, įvedus unikalų kultūros vertybių kodą (u. k.) grafoje "Unikalus kodas".

Europos paveldo dienų 2019 m. renginiai Kėdainiuose

Rugsėjo 20−22 d. vyks Europos paveldo dienų renginys KULTŪROS PAVELDAS: PAŽINK IR PRAMOGAUK. Pateikiame programą ir kviečiame dalyvauti.

Sutvarkyti du paveldo objektai

 Savivaldybės biudžeto lėšomis sutvarkyti du paveldo objektai Dotnuvos seniūnijoje. Tai klasicizmo stiliaus Šlapaberžės dvaro sodybos koplytėlė ir Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno-Ryto žuvimo vietos aplinka.

Klasicizmo stiliaus Šlapaberžės dvaro sodybos koplytėlė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 37217, dvaro sodyba, susiformavusi XIX a. pr. – XX a. pr.)
XIX a. pradžioje šios valdos priklausė Gintautams-Dziaveltovskiams. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime Tadas Gintautas dvaro neteko. Per susirėmimus buvo apgriauta pietinė pastato dalis. Tarpukariu dvaras priklausė Lietuvos savanoriui Mykolui Kvintai (1886–1931). 1933 m. dvarą iš varžytinių įsigijo inžinierius P. Morkūnas, kuris 1940 m., nesipriešindamas sovietų valdžiai, šio nekilnojamojo turto atsisakė. Pokario metais rūmuose veikė profesinė techninė Mechanizacijos mokykla, vėliau įrengti butai. 

Koplytėlėje yra medinė Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra. 
Projektą parengė MB „Archcentras“, projekto vadovė Rūta Margarita Preikšienė. Objekto tvarkybos darbus atliko UAB „AGD Group“ (direktorius Vytautas Nargelavičius) darbams buvo skirta 9 939 eurų.

Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno-Ryto žuvimo vietos aplinka.
1952 m. rudenį Prisikėlimo apygardos vadas Juozas Paliūnas-Rytas (tuo metu apygarda jau buvo išformuota ir J. Paliūnas vadovavo Povilo Lukšio rinktinei) įsikūrė Petro Krutkio sodyboje Padotnuvio k. Dotnuvos rajone. Čia buvo įrengta ir apygardos laikraščio „Prisikėlimo ugnis“ spaustuvė. Čekistai areštavo partizaną L. Jušką-Kariūną ir, sužinoję J. Paliūno buvimo vietą, 1952-10-01 organizavo operaciją, aptiko bunkerį. Jame J. Paliūnas-Rytas nusišovė. 
Objekto tvarkybos darbus atliko UAB „AGD Group“ (direktorius Vytautas Nargelavičius), darbams buvo skirta 0,5 tūkst. eurų.

 

 

 

Baigtas restauruoti paminklas Lietuvos nepriklausomybės kovoje pirmam žuvusiam kariui savanoriui Povilui Lukšiui
Nuo 2018 m. gruodžio pradžios Pirmojo žuvusio Lietuvos kariuomenės savanorio Povilo Lukšio kovos ir žūties vietos, Taučiūnų k., Vilainių sen., tvarkybos darbai sustabdyti, nes oro sąlygos neatitinko darbui su dažais keliamų reikalavimų. Balandžio pabaigoje darbai atnaujinti ir šiuo metu – baigti.
Paminklas Lietuvos nepriklausomybės kovoje pirmam žuvusiam kariui savanoriui Povilui Lukšiui pastatytas 1928 m. pagal architekto Vytauto Žemkalnio-Lansbergio projektą. Komunistų partijos Kėdainių komiteto įsakymu 1961 m. nugriautas, 1992 m. atkurtas, remiantis V. Žemkalnio-Lansbergio pasakojimu, archyvine medžiaga, nuotraukomis. Atkurtą paminklą projektavo architektas V. Gabriūnas. Pirminis paminklo variantas – kvadratinio plano, laiptuotos piramidės formos – trys 9  m ilgio betoninės terasos ir ant jų pastatyta trisienė piramidė. Paminklo forma simbolizuoja trikampį savanorių ženklą, o trys terasos – tris tautinės vėliavos spalvas. Pati piramidė reiškia amžinybę.
Povilas Lukšys gimė 1886 m. rugpjūčio 21 d. Kazokų kaime, Surviliškio valsčiuje, palaidotas Dotnuvos g. kapinėse, Kėdainiuose. Apdovanotas 3-ojo laipsnio Vyčio kryžiumi.
Pirmojo žuvusio Lietuvos  kariuomenės savanorio Povilo Lukšio kovos ir žūties vietos paminklas − vienas svarbiausių Nepriklausomybės kovų bei laisvės atgavimo simbolių, todėl, pasitinkant pirmojo žuvusio Lietuvos  kariuomenės savanorio Povilo Lukšio žūties 100-metį, kuris buvo  2019 m. vasario 9  d., paminklas buvo restauruojamas, atkuriant ant laiptų šoninių sienelių stovėjusias vazas-taures. Projektą parengė MB „Archcentras“, projekto architektė Rūta Margarita Preikšienė, darbus atlieka UAB „Doresta“ (direktorius Donatas Masiokas). Projektas finansuojamas Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

-----------------------------------------------------------

Kultūros paveldo centro 2020 m. Kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planas

1.      Statinių ir vietovių, kuriems 2020 m. rengiami Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų projektai, sąrašas:                    

Kėdainių rajono savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus iniciatyva pildomas Akto (Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas) projektas Kėdainių senosios kapinėms ir laidojimų vietai Skongalyje, Kėdainių senojo miesto archeologinėje vietovėje.

1400, S630 Kėdainių gimnazija, Didžioji g. 62, Kėdainių miestas; 26106, S637 Namas, Didžioji g. 27, Kėdainių miestas; 1406,S633 Namas, Radvilų g. 41, Kėdainių miestas; 1398,S627 Pastatas, Didžioji g. /Senoji g. 20/7, Kėdainių miestas.

2.      Vietų, kurioms 2020 m. rengiami Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktų projektai, sąrašas:

1863-1864 m. sukilėlių Račkauskų kapas, Kėdainių r., Paberžės kapinės; Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vieta, Kėdainių r., Sosių mšk.; Lietuvos partizano Antano Rimavičiaus kapas, Kėdainių r.,