•  Bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų gaudymo, paėmimo paslaugas vykdo UAB Nuaras, kontaktiniai duomenys: Jurgita Miliauskienė, tel. Nr. +370 37 322333, +370 655 70058 el.p. nuaras@animal.lt;
• Pranešimus apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus priima ir konsultacijas apie gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus teikia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyrius. Kėdainių savivaldybės gyventojai, norintys pranešti apie netinkamą ar žiaurų elgesį su gyvūnais gali kreiptis į Kėdainių valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (Dotnuvos g. 2, LT-57177 Kėdainiai, tel. +370 347 53 804, faks. +370 347 53 758, el. paštas kedainiai@vmvt.lt) arba visą parą veikiančia nemokama telefono linija 1879;
• Pranešimus apie žiaurų elgesį su gyvūnais priima Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas (anoniminis policijos pasitikėjimo telefonas +370 347 53 342, A. Mickevičiaus g. 23, Kėdainiai);
• Konsultacijas, jeigu apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus nevakcinuotas gyvūnas, teikia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kėdainių skyrius (+370 5 264 96 76, kedainiai@nvsc.lt, Didžioji g. 17, Kėdainiai).

PRIVAČIŲ ŠULINIŲ VANDENS KOKYBĖ

Gyventojų, kurie individualiai apsirūpina geriamuoju vandeniu, vartojamas vanduo turi atitikti geriamajam vandeniui nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus. Teisės aktai įpareigoja šulinių ir gręžinių savininkus rūpintis asmeniniame namų ūkyje naudojamo vandens sauga ir kokybe, saugoti geriamojo vandens vandenvietes nuo teršimo, įrengiant ir eksploatuojant geriamojo vandens individualaus tiekimo sistemas, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Geriamasis vanduo gali būti skaidrus, neturėti nebūdingo kvapo ar skonio, tačiau gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, pavyzdžiui dėl patogeniniai mikroorganizmų (bakterijų, virusų ar pirmuonių), ar nitratų, nitritų, kitų toksinių (cheminių) medžiagų. Todėl rekomenduojama ne rečiau kaip vieną kartą per metus, geriau 2 (pavasarį ir rudenį) ištirti vandenį. Be to, būtina atlikti papildomus tyrimus, pastebėjus, kad pvz.: pasikeitė geriamojo vandens skonis, kvapas ar spalva, vandens lygis.

Vandens tyrimų savaime nepakanka, kad būtų užtikrinta geriamojo vandens kokybė, rekomenduojama reguliariai tikrinti šulinio, gręžinio, nuotekų sistemos būklę, išaiškinti galimus užkrėtimo šaltinius ir atlikti korekcines priemones.

Potvynių, liūčių atveju individualaus šulinio, ar gręžinio savininkai privalo imtis ypatingų atsargumo priemonių, nes požeminis vanduo gali būti užterštas tiek paviršiniu vandeniu, tiek netoliese esančių nuotekų sistemų. Užtvindytose teritorijose, siekiant išvengti ligų,  susijusių su užteršto vandens vartojimu, rekomenduojama naudoti geriamąjį vandenį iš alternatyvių šaltinių (pvz.: viešai tiekiamą, ar fasuotą vandenį), arba naudojamą vandenį virinti.  Po potvynių rekomenduojama įvertinti šulinio, ar gręžinio būklę, atlikti dezinfekciją, laboratorinius tyrimus  ir tik įsitikinus, kad geriamojo vandens tyrimų rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus, naudoti vandenį.

Siūloma tirti šiuos parametrus: žarninių lazdelių skaičių, žarninių enterokokų skaičių, nitratų, nitritų, amonio kiekį, permanganato indeksą, savitąjį elektrinį laidį. Daugiau informacijos...

NITRATAIS IR NITRITAIS UŽTERŠTAS VANDUO YRA PAVOJINGIAUSIAS NĖŠČIOSIOMS IR KŪDIKIAMS

Kai nėščiųjų ar kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus maistui geriamasis vanduo naudojamas individualiai apsirūpinant iš požeminio vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (arba) naudojamais įrenginiais, šių įrenginių geriamojo vandens nitritų ir nitratų kiekio tyrimus atlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.

Su vandeniu ir maistu į žmogaus organizmą patekę nitratai virsta nitritais, sutrikdo kraujo deguonies pernešimą ir sukelia vidinį deguonies badą (methemoglobinemiją), kuris labai pavojingas kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, nes dėl šios būklės kyla net kūdikių mirties rizika. Jeigu nėščioji vartoja šiomis cheminėmis medžiagomis užterštą vandenį, dėl nuolatinio deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai, lėtėja jų fizinis bei psichinis vystymasis.

NVSC informuoja, kad nėščioji ar kūdikio iki 6 mėnesių amžiaus tėvai (globėjai) ar jų įgalioti asmenys turi tiesiogiai kreiptis į NVSC dėl geriamojo vandens užterštumo nitratais ir nitritais tyrimų, jeigu maistui vartoja individualių šachtinių šulinių ar seklesnių negu 50 m gylio gręžinių geriamąjį vandenį.

Nėščioji, asmuo, auginantis kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, ar jų įgaliotas asmuo NVSC turi pateikti prašymą ir šiuos dokumentus:

NVSC specialistai organizuos vandens tyrimą, įvertins šachtinio šulinio ar gręžinio aplinką ir kartu su informacija apie nitritų ir nitratų koncentracijas geriamajame vandenyje pateiks informaciją apie apsinuodijimo nitratais ir nitritais prevenciją, pateiks ir rekomendacijas dėl šachtinio šulinio ar gręžinio priežiūros.

Pasiteirauti papildomai galima telefonu +370 5 264 9676, el. paštu info@nvsc.lt arba atvykus į NVSC teritorinį padalinį, kurio teritorijoje yra šachtinis šulinys ar gręžinys.

LEGIONELIOZĖS PROFILAKTIKA

Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais. Šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji - Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija, ir antroji - Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos. Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir imunodeficito būklė yra reikšmingi rizikos susirgti legionelioze veiksniai. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus.