Atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos ir kultūros paveldo objektai – kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Vertingiausi paveldo objektai skelbiami gamtos arba kultūros paminklais.

Paveldo objektai skirstomi į gamtos paveldo objektus, saugomus kraštovaizdžio objektus (geologinius, geomorfologinius, hidrogeologinius, hidrografinius, botaninius, zoologinius) ir kultūros paveldo objektus, nekilnojamąsias kultūros vertybes (archeologines, mitologines (sakralines), istorines, memorialines, architektūrines, inžinerines, dailės).

Geologiniai gamtos paveldo objektai – tai išskirtinių dydžių rieduliai, uolos, smegduobės ir olos, tipiškos arba unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės. Geomorfologiniai – išskirtinių dydžių ir išvaizdos reljefo formos: kalvos, gūbriai, atragiai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kt. Hidrogeologiniai – išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai ir versmės. Hidrografiniai – išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir kiti hidrografinio tinklo elementai. Botaniniai – išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybų rūšių augavietės (buveinės), unikalios ir nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai. Zoologiniai – saugomų gyvūnų rūšių radavietės (veisimosi ir maitinimosi vietos), gyvūnų kolonijos, unikalūs paukščių lizdai, kitos gyvūnų veiklos retenybės.

Archeologiniai kultūros paveldo objektai – tai piliakalniai, kiti senovės gynybiniai įtvirtinimai ar jų liekanos, senovės gyvenimo, gavybos, gamybos ir laidojimo vietos, kūlgrindos ir kitos senovės kelių liekanos, hidrotechniniai įrenginiai, kiti archeologiniai objektai ar vietos. Mitologiniai (sakraliniai),  istoriniai, memorialiniai – alkais vadinamos ir kitos senovės kulto vietos, akmenys su senovės žmogaus veiklos žymėmis ar kiti žodinėje tautos kūryboje išgarsinti objektai bei vietos, taip pat dabartinių tikybų vertinamos vietos; vietos ir (ar) statiniai, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis, taip pat išgarsinti literatūros ar kitais meno kūriniais, neveikiančios kapinės ar jų dalys, karių kapinės, sukilėlių, partizanų, kitų pasipriešinimo okupantams dalyvių (rezistentų), žymių visuomenės, kultūros, valstybės veikėjų kapai, laidojimo vietos. Architektūriniai-inžineriniai – reikšmingais pripažinti gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, jų dalys ir priklausiniai, pastatų kompleksai ir ansambliai, dvarų parkai, kitos vientisos architektūrinės kompozicijos, ryšiais susietos statinių ir kitų kūrinių grupės bei vietos, taip pat reikšmingais pripažinti inžineriniai techniniai statiniai: tiltai, tuneliai, užtvankos, malūnai, melioracijos įrenginiai, malūnų ar kitokia gamybinė ar technologinė įranga. Dailės – reikšmingais pripažinti monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalūs kryžiai, memorialiniai statiniai ir kiti dailės kūriniai, tiesiogiai susiję su jų užimama bei naudojimui reikalinga teritorija.

Gamtos paminklai

Pilsupių atodanga (geologinis paminklas). Ją rasite Krakių apylinkėje, Pilsupių kaime. Tai Šušvės upės kranto atodanga. Jos morenų sluoksniai yra vertikaliai skaluoti tarpplaštakiniame pylime. Tiriant reljefo morenų susidarymą, tai padeda atkurti ledynų glaciomechaniką.

1974 m. atodanga paskelbta geologiniu paminklu. 1985 m. ji priskirta prie gamtos paminklų, nuo 2000 m. kovo 20 dienos valstybės saugomas gamtos paminklas.

Vozbučių atodanga (geologinis) paminklas. Ji yra Krakių seniūnijos teritorijoje, Vozbučių kaimo apylinkėse, netoli Šušvės ir Ginevės santakos. Vozbučiuose yra keturios atodangos, kurių didžiausios aukštis  siekia 16 m. Atodangų struktūra – vertikaliai sluoksniuoti moreniniai sluoksniai, kurie padeda atkurti ledynų veiklos glaciomechaniką. Beveik kiekvienais metais per pavasario potvynius jos atsinaujina. 1999 m. paskelbta saugomu geologiniu objektu, nuo 2000 m. kovo 20 dienos valstybės saugomas gamtos paminklas.

Valstybės saugomi gamtos paveldo objektai

Siponių ožakmenis (geologinis objektas). Šis akmuo ilgą laiką buvo dirbamame lauke, prie kelio Mantviliškis–Dotnuva. Akmuo rusvos spalvos, smailėjantis į viršų, viename jo šone yra keturios duobutės, primenančios ožkos pėdas. Virš jų ir kitoje vietoje matomi žemės rutulio formos įdubimai. Dubenėtasis ir  pėduotasis akmuo dabar perkeltas prie Terespolio dvaro rūmų. 1999 paskelbtas saugomu geologiniu objektu, nuo 2002 metų gruodžio 20 dienos valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

M. Daukšos ąžuolas (botaninis objektas). Kėdainių priemiestyje – Babėnuose aplankykite seniausią Kėdainių miesto medį – M. Daukšos ąžuolą. Pasakojama, kad šį, užaugusį iki 23 m aukščio ir 1,70 m skersmens ąžuolą, pasodino lietuvių raštijos pradininkas Mikalojus Daukša. 1999 m. paskelbtas saugomu botaniniu objektu, nuo 2002 m. gruodžio 20 dienos valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Lančiūnavos ąžuolas (botaninis objektas). Šis 29 m. aukščio ir 1,4 m skersmens ąžuolas auga Kėdainių miškų urėdijos Lančiūnavos girininkijos Lančiūnavos miške. 1960 m. ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės gamtos paveldo objektų. Nuo 2002 metų gruodžio 20 dienos valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Šaravų ąžuolas (botaninis objektas). 28 m aukščio ir 2 m skersmens ąžuolas auga Kėdainių miškų urėdijos Skaistgirių girininkijos Šaravų miške. Medis labai įspūdingas, su  dviem viršūnėmis. 1960 m. ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu. 1999 m. paskelbtas saugomu botaniniu objektu, nuo 2002 metų gruodžio 20 dienos valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Šventybrasčio ąžuolai (5) (botaninis objektas). Auga Tiskūnų apylinkėje, Šventybrasčio kaime, ant Nevėžio kranto, prie Brastos upelio. Iš jų šiandien yra išlikę keturi medžiai, kurių aukštis 21–24 m, o skesmenys – 1,2–1,8 m. 1960 m. ąžuolai paskelbti gamtos paminklais, o 1987 m. priskirti prie respublikinės reikšmės gamtos paveldo objektų. Nuo 2002 m. gruodžio 20 dienos valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Nykio vinkšna (botaninis objektas). Ją surasite Gudžiūnų seniūnijos teritorijoje prie Nykio upelio, netoli Miegėnų. Medžio kamieno apimtis 5,6 m. Vinkšna labai įspūdinga, dar sveika ir beveik neturi nudžiuvusių šakų. 1999 m. paskelbta saugomu botaniniu objektu, nuo 2002 metų gruodžio 20 dienos valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.