Atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos ir kultūros paveldo objektai – kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Vertingiausi paveldo objektai skelbiami gamtos arba kultūros paminklais.

Paveldo objektai skirstomi į gamtos paveldo objektus, saugomus kraštovaizdžio objektus (geologinius, geomorfologinius, hidrogeologinius, hidrografinius, botaninius, zoologinius) ir kultūros paveldo objektus, nekilnojamąsias kultūros vertybes (archeologines, mitologines (sakralines), istorines, memorialines, architektūrines, inžinerines, dailės).

Geologiniai gamtos paveldo objektai – tai išskirtinių dydžių rieduliai, uolos, smegduobės ir olos, tipiškos arba unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės. Geomorfologiniai – išskirtinių dydžių ir išvaizdos reljefo formos: kalvos, gūbriai, atragiai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kt. Hidrogeologiniai – išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai ir versmės. Hidrografiniai – išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir kiti hidrografinio tinklo elementai. Botaniniai – išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybų rūšių augavietės (buveinės), unikalios ir nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai. Zoologiniai – saugomų gyvūnų rūšių radavietės (veisimosi ir maitinimosi vietos), gyvūnų kolonijos, unikalūs paukščių lizdai, kitos gyvūnų veiklos retenybės.

Archeologiniai kultūros paveldo objektai – tai piliakalniai, kiti senovės gynybiniai įtvirtinimai ar jų liekanos, senovės gyvenimo, gavybos, gamybos ir laidojimo vietos, kūlgrindos ir kitos senovės kelių liekanos, hidrotechniniai įrenginiai, kiti archeologiniai objektai ar vietos. Mitologiniai (sakraliniai),  istoriniai, memorialiniai – alkais vadinamos ir kitos senovės kulto vietos, akmenys su senovės žmogaus veiklos žymėmis ar kiti žodinėje tautos kūryboje išgarsinti objektai bei vietos, taip pat dabartinių tikybų vertinamos vietos; vietos ir (ar) statiniai, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis, taip pat išgarsinti literatūros ar kitais meno kūriniais, neveikiančios kapinės ar jų dalys, karių kapinės, sukilėlių, partizanų, kitų pasipriešinimo okupantams dalyvių (rezistentų), žymių visuomenės, kultūros, valstybės veikėjų kapai, laidojimo vietos. Architektūriniai-inžineriniai – reikšmingais pripažinti gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, jų dalys ir priklausiniai, pastatų kompleksai ir ansambliai, dvarų parkai, kitos vientisos architektūrinės kompozicijos, ryšiais susietos statinių ir kitų kūrinių grupės bei vietos, taip pat reikšmingais pripažinti inžineriniai techniniai statiniai: tiltai, tuneliai, užtvankos, malūnai, melioracijos įrenginiai, malūnų ar kitokia gamybinė ar technologinė įranga. Dailės – reikšmingais pripažinti monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalūs kryžiai, memorialiniai statiniai ir kiti dailės kūriniai, tiesiogiai susiję su jų užimama bei naudojimui reikalinga teritorija.

Valstybės saugomi gamtos paminklai

Pilsupių atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas (gamtos paminklas). Tai 800 m ilgio ir 15,5 m aukščio Šušvės upės kranto atodanga Krakių sen. Pilsupių k. Pastačius Angirių užtvanką, nemaža jos dalis atsidūrė po vandeniu. Ši atodanga geologiniu paminklu paskelbta 1974 m. vasario 28 d. Nuo 2000 m. kovo 20 d. valstybės saugomas gamtos paminklas.

Vosbučių atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas (gamtos paminklas). Tai 150 m ilgio ir 16 m aukščio Šušvės upės dešiniojo kranto atodanga Krakių sen. Vosbučių k. Vosbučių botaniniame-zoologiniame draustinyje. Ši atodanga geologiniu paminklu paskelbta 1974 m. vasario 28 d. Nuo 2000 m. kovo 20 d. valstybės saugomas gamtos paminklas.

Valstybės saugomi gamtos paveldo objektai

Siponių Ožakmenis – geologinis gamtos paveldo objektas. Šis 1,75 m aukščio, 4 m ilgio ir 3,2 m pločio akmuo yra Dotnuvos sen. Siponių k. laukuose, apie 0,8 km nuo kelio Mantviliškis–Dotnuva. Akmuo rusvos spalvos, smailėjantis į viršų, viename jo šone yra keturios duobutės, primenančios ožkos pėdas. Virš jų ir kitoje vietoje matomi žemės rutulio formos įdubimai. Saugomu geologiniu objektu paskelbtas 1999 m. lapkričio 3 d. Nuo 2002 m. gruodžio 20 d. valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Meironiškių akmenys (2) – geologinis gamtos paveldo objektas. Tai 2 stambūs rieduliai Krakių sen. Meironiškių k., šalia kelio Josvainiai–Pilsupiai–Krakės. Piečiau esančio riedulio aukštis 2,85 m, ilgis 3,7 m, plotis 2,35 m, o šiauriau esančio riedulio aukštis 2,45 m, ilgis 3,1 m, plotis 1,9 m. Nuo 2016 m. vasario 8 d. valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Mikalojaus Daukšos ąžuolas – botaninis gamtos paveldo objektas. Šis išskirtinio amžiaus medis auga Kėdainių miesto šiaurinėje dalyje, Babėnuose. Ąžuolo aukštis 18 m, o kamieno apimtis 1,3 m aukštyje 5,4 m. Pasakojama, kad šį medį apie XVI a. vidurį pasodino lietuvių raštijos pradininkas Mikalojus Daukša. Saugomu botaniniu objektu paskelbtas 1999 m. lapkričio 3 d. Nuo 2002 m. gruodžio 20 d. valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Nykio vinkšna – botaninis gamtos paveldo objektas. Šis įspūdingas medis auga Gudžiūnų sen. Miegėnų k. dešiniajame Nykio upelio krante. Vinkšnos aukštis 26 m, o kamieno apimtis 1,3 m aukštyje 5,6 m. Saugomu botaniniu objektu paskelbta 1999 m. lapkričio 3 d. Nuo 2002 m. gruodžio 20 d. valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Šventybrasčio ąžuolai (4) – botaninis gamtos paveldo objektas. Šį gamtos paveldo objektą sudaro 4 ąžuolai, kurie auga Vilainių sen. Šventybrasčio k. prie Brastos upelio Šventybrasčio kraštovaizdžio draustinyje. Pirmojo ąžuolo aukštis 24 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje 5,5 m, antrojo aukštis 22 m, apimtis 3,85 m, trečiojo aukštis 23 m, apimtis 4,9 m ir ketvirtojo aukštis 21 m, apimtis 5,5 m. Medžiai gamtos paminklu paskelbti 1960 m. rugsėjo 1 d. Nuo 2002 m. gruodžio 20 d. valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Grinių ąžuolas – botaninis gamtos paveldo objektas. Šis įspūdingų matmenų medis auga Pernaravos sen. Grinių k. kapinėse, kurios yra prie kelio Gėluva–Jankūnai–Juodkaimiai. Ąžuolo aukštis 18 m, o kamieno apimtis 1,3 m aukštyje 5,8 m. Nuo 2017 m. balandžio 10 d. valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Sūriškių ąžuolas – botaninis gamtos paveldo objektas. Šis išskirtinis dviejų kamienų medis auga Surviliškio sen. Gojaus k. dešiniajame Nevėžio upės krante Šventybrasčio kraštovaizdžio draustinyje. Nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Galnės ąžuolas – botaninis gamtos paveldo objektas. Šis išskirtinis medis auga Krakių sen. Mąstautų k. vienkiemyje, kuris įsikūręs ant nedidelės kalvos Pajieslio geomorfologiniame draustinyje. Ąžuolo aukštis 33 m, o kamieno apimtis 1,3 m aukštyje 5,8 m. Nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Paliepių tuopa – botaninis gamtos paveldo objektas. Šis išskirtinis medis auga Josvainių sen. Paliepių k. Nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Sunykę gamtos paveldo objektai

Lančiūnavos ąžuolas – buvęs botaninis gamtos paveldo objektas. Šis medis augo Vilainių sen. Būdų k. Lančiūnavos miške. Ąžuolas buvo 28 m aukščio, o kamieno apimtis 1,3 m aukštyje 4,7 m. Medis gamtos paminklu paskelbtas 1960 m. rugsėjo 1 d. Nuo 2002 metų gruodžio 20 d. valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Tačiau XXI a. 2-ame dešimtmetyje ąžuolas nudžiūvo ir 2018 m. balandžio 16 d. iš gamtos paveldo objektų sąrašo išbrauktas.

Šaravų ąžuolas – buvęs botaninis gamtos paveldo objektas. Šis medis augo Pernaravos sen. Vincentavos k. Šaravų miške. Ąžuolas buvo 28 m aukščio, o kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje 2 m. Turėjo 2 viršūnes, vieną iš jų 1981 m.  nulaužė audra. Medis gamtos paminklu paskelbtas 1960 m. rugsėjo 1 d. Nuo 2002 metų gruodžio 20 d. valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Tačiau ąžuolas 2010 m. nudžiūvo ir 2021 m. išvirto, todėl 2022 m. birželio 14 d. iš gamtos paveldo objektų sąrašo išbrauktas.