J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Struktūra ir kontaktai
Struktūra ir kontaktai
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos

Trumpai apie seniūniją

Seniūnijos centras ir gyvenvietės
Truskavos seniūnija yra Kėdainių rajono savivaldybės šiaurėje, 25 km nuo Kėdainių, ribojasi su Panevėžio rajonu. Teritorija išsidėsčiusi Nevėžio žemumoje. Pagrindinės upės – Linkava ir Žiežmojus. 37 % ploto užima Lančiūnavos ir Pauslajo miškai, 45 % – dirbamoji žemė, yra nemažas durpynas.
Plotas – apie 130 km2. 2011 m. sausio 1 d. seniūnijoje gyveno 1 711 gyventojų.
Seniūnijos centras – Pavermenio kaimas. Seniūnijoje yra 44 kaimai ir Truskavos miestelis. Didesnės gyvenvietės: Pavermenio k. (336 gyv. ), Truskavos mstl. (170 gyv.), Okainių k. (324 gyv.), Petkūnų k. (225 gyv.), Pauslajo k.(149 gyv.). Jau beišnykstantys kaimai: Kievagalis, Kušleikiškis, Losangalis, Laukagalis, Naujasodė, Osinauka, Oželiai, Padėgiai, Padvarninkai, Pašilėliai, Pročiūnai, Ratlankstis, Rekšiai, Ščiukiškis, Šnipiškis, Vaidilai.
Seniūnijos žmonės daugiausia užsiima žemės ūkiu, miškininkyste.


Truputis istorijos
Truskava – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės šiaurės rytuose, prie kelio Kėdainiai–Panevėžys.
Iki XVIII a. Truskavos miestelis buvo apylinkės centras ir priklausė dvarininkams Truskauskams. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Truskava paminėta 1794 m. (Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazės duomenys). Nuo Truskauskų pavardės ir kilęs miestelio pavadinimas (iš Truskáuskas, Truskovskis). Iš pradžių Truskava vadinta kaimu, tik nuo XIX a. pradžios vadinama miesteliu. O dar anksčiau vadinta Užžartais.
Pavermenio dvarą valdė Brunai (Brunovai), Truskauskai, Bružovskiai, Beriozovai. XVIII a. pab.–XIX a. pr. Brunai pastatė dvejus rūmus. Rūmai klasicistinio stiliaus. Dar yra klėtis, ledainė, sena liepų alėja. Rūmus juosia parkas, kuriame auga ir retų rūšių medžių. Pokario metais buvusio dvaro rūmuose įkurta mokykla, kuri veikė iki 1983  metų. Dvaro teritorija dabar yra privati valda.  
1760 m. ant pailgos kalvos buvo pastatyta koplyčia. 1794–1796 m. Jonas ir Barbora Truskauskai kalvos viduryje pastatė pirmąją medinę Šventosios Dvasios bažnyčią.
Anot R. Tamašausko, spausdinti šaltiniai kartoja, kad Truskavos parapija įkurta 1813 m., tačiau bažnyčioje esantys dokumentai datą paankstina keleriais metais – iš tikrųjų Truskavos parapija suformuota ir įkurta 1811 m. (Per 2011-ųjų Sekmines buvo paminėtas Truskavos parapinės bažnyčios ir parapijos 200 metų jubiliejus.)
1831 ir 1863 m. sukilimai palietė ir Truskavą. Pasakojama, kad Kazimieras Truskauskas dalyvavo 1831 ir  sukilime ir buvo įsteigęs ginklų dirbtuvę. Caro kariuomenei sumušus sukilėlius, jis buvo suimtas ir vėliau mirė katorgoje. 1903 m. miestelyje buvo 281 gyventojas.
Spaudos draudimo metais Truskavoje pradėjo kurtis slaptosios daraktorinės mokyklos. (parapinė mokykla veikė jau 1818 m.).  1899 metai yra pirmieji slaptosios lietuviškos mokyklos Truskavoje veiklos metai. Švietėjišką fakelą uždegė ir nešė kunigas Jonas Karbauskas. 1906 metais privačiuose namuose buvo įsteigta rusiška mokykla, o 1913 metais Truskavos miestelyje pastatyta valdinė mokykla. Visi dalykai dėstomi rusų kalba. Ją lankė tik pasiturinčiųjų vaikai. Tokia mokykla veikė iki 1914 metų.
1915 metais Truskavos miestelyje, privačiuose Štarienės namuose, įsteigta lietuviška mokykla. Mokyklos steigėjas – inžinierius Juozas Gėgžna iš Okainių kaimo. Tokia mokykla veikė dvejus metus. Mokinių tėvai rėmė mokyklą ir išlaikė mokytoją. Šią mokyklą lankė daug vaikų. 1918 metais įsteigiama valdiška pradinė mokykla. Pradžioje ji buvo įsikūrusi Truskavoje, tuose pačiuose Štarienės namuose. 1919-1923 m. mokykla perkelta į Pavermenio dvarą. Dvare mokyklai skirtas vienas didelis kambarys.
Tarpukariu Truskava priklausė Ramygalos valsčiui, miestelyje 1923 m. gyveno daugiau nei 300 žmonių, veikė mokykla, paštas, vaistinė, amatininkų dirbtuvės.
II pasaulinio karo metu Truskava gerokai nukentėjo: 1944 m. sudegė dalis miestelio ir bažnyčia, varpinė, klebonija, ūkiniai trobesiai. 1945 m. bažnyčia įrengta buvusioje prieglaudoje. 1990 m. pradėta statyti nauja mūrinė Šventosios Dvasios bažnyčia, kuri baigta statyti 1998 metais.
Tarybiniais laikais buvo gana stiprūs kolūkiai, kurių vadovai didelį dėmesį skyrė ne tik gamybai, bet ir gyventojų gyvenimo kokybei, kultūrai ir aplinkai.
Pavermenio kaimas 1988 metais už aplinkos tvarkymą buvo pripažintas geriausiu respublikoje ir gavo Gintarinį prizą.  Šioje vietovėje visą laiką yra skiriamas didelis dėmesys aplinkos tvarkymui. Ir dabar šioje gyvenvietėje yra architektūrinis paminklas – buvusio dvaro rūmų ansamblis ir parkas.
Antras pagal dydį seniūnijoje (po Pavermenio kaimo) yra Okainių kaimas, minimas nuo 1585 m. Tada vadintas karališkuoju kaimu, nes jame gyvenę valstiečiai nebuvo baudžiauninkai.
Daug būta vadinamųjų akalicų – bajorkaimių.
Anciškio kaimas XIX a. buvo vadinamas miesteliu, gyveno apie 1 000 žmonių. Dabar tai kaimas su vos keliomis dešimtimis gyventojų. Senovėje čia taip pat buvęs dvaras. Netoliese buvę ir Aukštadvario, Pauslajo dvarai.


Žymūs, seniūniją garsinantys žmonės

Vikaras V. Viksva, klebonas V. Prialgauskas, kunigas S. Krištanaitis.
Dvarininkai Truskauskai, Brunovai ir kt.