J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Struktūra ir kontaktai
Struktūra ir kontaktai
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos

Trumpai apie seniūniją

Seniūnijos centras ir gyvenvietės
Seniūnijos plotas – 93,5 kv. km, gyventojų skaičius – 2 000. Seniūnijos centras – Gudžiūnai (600 gyventojų). Didesnės gyvenvietės: Miegėnai (395), Vikaičiai (365), Devynduoniai (190), Alksnėnai (160).
Iš viso seniūnijoje yra 32 gyvenvietės: miestelis Gudžiūnai, Alksnupių viensėdis, Gudžiūnų g. st., o kiti – kaimai.
Pagrindiniai verslai seniūnijoje yra žemės ūkis, augalininkystė ir gyvulininkystė.

Truputis istorijos
Gudžiūnų kaimas minimas nuo 1653 m. Upytės pavieto Valmoniškių dvaro inventoriuje.
1812 m. pastatyta koplyčia, 1911 m. pastatyta dabartinė Gudžiūnų bažnyčia, kurią fundavo grafas A. Chrapovickis.
Miestelis išaugo XIX a. pabaigoje iš gatvinio kaimo. Manoma, kad vietovardis atsirado nuo gudų, kuriuos Terespolio dvaro savininkai Chrapovickiai baudžiavos laikais atsigabeno iš Gudijos (Baltarusijos) ir čia apgyvendino. Tačiau yra ir kita versija, jog vietovardis kilęs iš Gudžiūno asmenvardžio.
Per 1863 m. sukilimą Gudžiūnų apylinkėse veikė T. Kušleikos sukilėlių būrys, kuris carinės kariuomenės buvo sunaikintas. 1897 metais Gudžiūnuose gyveno 688 gyventojai. Prieš I pasaulinį karą didesnė Gudžiūnų apylinkės dalis priklausė Baisogalos valsčiui.
Nepriklausomybės laikais Gudžiūnai plėtėsi, kūrėsi naujos sodybos. 1923 m. Gudžiūnuose jau buvo 128 sodybos su 762 gyventojais. Tarpukariu miestelis buvo valsčiaus centras. Prieš II pasaulinį karą čia gyveno apie 1 000 žmonių.
Sovietmečiu Gudžiūnai buvo apylinkės ir kolūkio centras.

Apie mokyklą. 1875 m. buvo įsteigta pradžios mokykla.1909 m. pastatyta nauja medinė mokykla, fundatorius – dvarininkas Chrapovickis. Šioje 4 klasių mokykloje nuo 1919 m. pradėta mokyti lietuvių kalba. Mokytojai Kalinauskas, Giknius, E. Jakšaitytė. Mokėsi 77 mokiniai. 1920–1926 m. mokykla perorganizuota į pagrindinę 6 klasių mokyklą, kurią 1920 m. lankė 118 mokinių, o 1931 m. – 136 mokiniai. 1945 m. rugpjūčio 25 d. atidaryta Gudžiūnų progimnazija. Ji įsikūrė Mladzinavos dvaro rūmuose. Mokėsi apie 200 mokinių, buvo penkios klasės. 1950 m. susikūrė Dotnuvos rajonas ir mokykla iš Mladzinavos perkelta į Gudžiūnų valsčiaus pastatą, jai suteiktas vidurinės mokyklos statusas. 1951 m. išleista pirmoji abiturientų laida. Daugiausiai mokinių mokėsi 1953–1954 mokslo metais – 407. Tais pačiais metais mokyklą baigė didžiausia IV abiturientų laida  – 33 mokiniai. 1964 m. prasidėjo mokyklos priestato statybos darbai. Priestatas atiduotas naudoti 1965 m. ir pereita prie kabinetinės mokymo sistemos. Veikė vakarinė neakivaizdinė mokykla. 2000 m. birželio 15 d. mokyklai suteiktas kunigo profesoriaus Pauliaus Rabikausko (1920–1998 m.) vardas. 2001 m. išleista paskutinė 51-oji abiturientų laida, o Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko vidurinė mokykla reorganizuota į pagrindinę mokyklą.

Gudžiūnų seniūnijoje žmonių traukos centras – Paberžė, įsikūrusi prie Liaudės ir Nykio upelio santakos.  Paberžės vietovė Kėdainių rajone užima išskirtinę vietą Lietuvos istorijoje – ją garsino čia dirbusios ir gyvenusios asmenybės – vienas iš 1861–1863 m. sukilimo vadų kunigas Antanas Mackevičius, bajoras, sukilimo rėmėjas Stanislovas Šilingas, po daugiau nei 100 metų nuo sukilimo Paberžę garsino kunigas tėvas Stanislovas. Šių asmenybių charizma iki šiol veikia šios vietos atmosferą.
Paberžės dvare, kuris iki 1861–1863 m. sukilimo priklausė S. Šilingui, dabar veikia vienintelis Lietuvoje sukilimo muziejus. Paberžės dvaro inventorius buvo sudarytas 1864 metais, konfiskavus dvarą iš sukilimo dalyvio bajoro S. Šilingo ir jį su šeima ištrėmus į Sibirą. Tuo metu S. Šilingui priklausė 1 200 dešimtinių žemės (1 dešimtinė – 1,092 ha), 139 baudžiauninkai ir 4 laisvi valstiečiai. Po 1861–1863 m. sukilimo konfiskuotam dvaro turtui prižiūrėti buvo paskirtas administratorius – kaimo bendruomenės seniūnas Anupras Stakauskas. Tuo metu ir buvo sudarytas pirmasis dvaro pastatų inventorius. Visą ūkinį dvaro kompleksą sudarė 20 pastatų. 1864 m. Paberžės dvaro gyvenamasis namas buvo medinis, geros būklės, ant akmeninių pamatų, su mediniu priestatu virtuvei.      
Konfiskuotas Paberžės dvaras pateko į carinės Rusijos iždą. Atrodo, kad naujasis šeimininkas I. Tichejevas čia negyveno, dvarą nuomojo. Iki I pasaulinio karo I. Tichejevas Paberžės dvarą pardavė valstiečių bendruomenei, kuri dvaro pastate apie 1911 m. įkūrė lietuvišką mokyklą. Pradžios mokykla dvaro pastate veikė ir visą tarpukario  bei pokario laikotarpį. 1993 metais Kėdainių rajono savivaldybė ten įkūrė 1863 metų sukilimo muziejų, kurio ekspozicija buvo atnaujinta 2011-aisiais metais.
Nuo 1966 iki 2005 m.  Paberžėje kunigavo vienas populiariausių Lietuvos dvasininkų vienuolis Tėvas Stanislovas. Jo pamokslų pasiklausyti, asmeniniuose pokalbiuose atgauti dvasinės pusiausvyros žmonės važiuodavo iš visos Lietuvos ir iš tolimesnių kraštų. Dabar klebonijoje yra eksponuojama jo surinkta bažnytinių rūbų ir įvairių liturginių daiktų kolekcija. Tėvas Stanislovas (Dobrovolskis) yra apdovanotas Gedimino 4 laipsnio ordinu, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi,  Santarvės fondo premija, o 1997 metais jam buvo suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas.

Terespolio dvaras išaugo iš Dotnuvos dvaro palivarko. Dotnuvos ir Gudžiūnų žemių savininkai  1772–1941 metais buvo grafai Chrapovickiai. Originalumu ypač pasižymėjo Antanas Chrapovickis, kuris atsisakęs karininko karjeros, ėmėsi ūkininkauti, bandė žemės ūkį susieti su pramone. Jis Terespolio miškuose įsteigė stiklo fabriką. Jo rūpesčiu Terespolyje XX a. pradžioje pastatyti moderno stiliaus mūriniai rūmai bei kiti ūkiniai pastatai. Rūmus supa gražus peizažinis parkas, kurį suformavo žinomas Rygos sodininkas G. Kuphaltas. Apie 1926 m. Terespolio dvaras buvo išdalintas į atskirus kaimus: Gabrilavos, Gudžiūnų, Tremtinių ir kt.

Saugomi objektai ir lankytinos vietos

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje, Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia su kitų pastatų kompleksu bei Tėvo Stanislovo kolekcijomis, Gudžiūnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, Terespolio dvaras bei parkas ir kt.
Gudžiūnų kapinėse ir prie upės  yra Lietuvos savanorių ir partizanų kapai.
Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios šventoriuje yra Tėvo Stanislovo kapas, gražus Rimo Idzelio sukurtas medinis kryžius. Taip pat yra pastatytas koplytstulpis kunigui Antanui Mackevičiui.

Gudžiūnų mokykloje mokyklos direktorės Irinos Jančiukienės iniciatyva 2006 m. įkurtas istorijos muziejus, pasakojantis apie mokyklos ir krašto žmones bei istoriją, krašto paveldą.

Paberžės kraštovaizdžio draustinis. Įsteigtas 1992 m. išsaugoti istorinius, kultūrinius paminklus, Liaudos ir Nikio slėnių gamtinį kompleksą. Draustinis yra rajono šiaurinėje dalyje – Paberžės kaimo ribose. Plotas – 149,6 ha. Į saugomų objektų sąrašą įeina Paberžės gyvenvietė, buvusi dvaro su parku vieta, kapinės, Nikio ir Liaudos upelių slėniai, Nikio vinkšna, kuri yra prie Nykio upelio, 2 km į rytus nuo Miegėnų kaimo. Jos kamieno apimtis apie 5,6 m, labai įspūdinga, beveik neturi nudžiūvusių šakų. 1999 m. paskelbta saugomu botaniniu objektu, nuo 2002 metų gruodžio 20 dienos valstybės saugomas gamtos paveldo objektas

Žymūs, seniūniją garsinantys žmonės
Jurgis Lebedys (1913–1970)  – Lietuvos literatūros istorikas, žymus senosios lietuvių literatūros ir kultūros tyrinėtojas, filologijos mokslų daktaras, profesorius. Knygų „Smulkioji lietuvių tautosaka XVII–XVIII a.: Priežodžiai, patarlės, mįslės“ (1956 m.), „Simonas Stanevičius” (1955), „Mikalojus Daukša” (1963), „Seniausias lietuviškas rankraštinis tekstas“ (1964 m.), reikšmingų straipsnių, studijų įvairiais senosios lietuvių literatūros klausimais autorius.

Paulius Rabikauskas (1920–1998) – profesorius, teologijos daktaras, kunigas. 1949 m. Vokietijoje baigė teologijos studijas, 1951–1953 m. studijavo Bažnyčios istoriją Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje. Dirbo Grigaliaus universitete, Bažnyčios istorijos fakultete dėstė lotyniškąją paleografiją, popiežių diplomatiką. 1970–1973 m. ir 1985–1991 m. buvo šio fakulteto dekanas, o 1975–1978 m. universiteto vicerektorius.  1962–1965 m. jis buvo išrinktas Lietuvių katalikų mokslo akademijos moksliniu sekretoriumi. Rašė straipsnius įvairioms enciklopedijoms, bendradarbiavo periodinėje spaudoje, išleido daug knygų („Lietuvos globėjas šv. Kazimieras“ (1993), „Krikščioniškoji Lietuva“ (2002), „Vilniaus Akademija ir Lietuvos jėzuitai“ (2002)). 1995 m. prof. dr. kunigui Pauliui Rabikauskui SJ suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas. 2000 m. birželio 17 d. jo vardu pavadinta Gudžiūnų vidurinė mokykla, o Gudžiūnų bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis, skirtas prof. dr. kunigui P. Rabikauskui (autorius G. Galvanauskas).

Paberžės vietovę išgarsino 1863 m. sukilimo vadas kunigas Antanas Mackevičius (1928–1963),  o ypač kunigas Mykolas Dobrovolskis-Tėvas Stanislovas (1918–2005), vienuolis kapucinas, kunigas, pamokslininkas viena žymiausių Kėdainių rajono, taip pat ir visos Lietuvos asmenybių. Paberžė jo dėka tapo svarbiu kultūrinės veiklos centru. Tėvas Stanislovas buvo apdovanotas:  Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, jam buvo suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas, įteikta Santarvės fondo premija.
Paberžėje gyvena medžio drožėjas ir  tautodailininkas Gendrutis Galvanauskas. Jo koplytstulpiai puošia Gudžiūnų miestelį, Paberžę, kitas Kėdainių ir šalies vietas.



Medžiagą padėjo parengti vyr. specialistė R. Švedienė ir Daugiakultūrio centro vadovė A. Pečiulytė.