Žvyrkeliai – dar ne praeitis
2012-04-15
Kėdainių rajone žvyruotų kelių, pasak rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus Romualdo Gailiūno dar yra pakankamai daug. Rajone valstybinės reikšmės regioninių kelių, padengtų žvyro danga, yra 187 kilometrai, o vidaus, buvusių melioracijos, bešeimininkių, kuriuos savivaldybė yra perėmusi savo žinion, yra 1 322 kilometrai.Reikėtų milijardinių investicijų
Tačiau apie pastaruosius kelius, pasak R. Gailiūno, net neverta kalbėti, jie tiek mažai naudojami, kad tikimybė juos asfaltuoti atsirastų gal po 50 metų, kuomet išsispręstų visi kiti klausimai ir finansavimas būtų ne toks, koks yra Lietuvoje šiandien, kai iš viso kelių fondui per metus skirta 890 mln. litų, bet koks 10 mlrd. litų. Didžioji dalis tų pinigų atitenka magistraliniams keliams. Susisiekimo ministerijoje žvyrkelių programa iš tikrųjų buvo suplanuota, bet, kiekvienais metais atitinkamai mažinant kelių fondui skiriamas lėšas, ta programa tęsiasi toliau.
Tam, kad būtų asfaltuojami valstybinės reikšmės žvyrkeliai, yra tiriamas automobilių srautas – tuo keliu turi pravažiuoti ne mažiau kaip 300 automobilių per parą, tik tuomet jis traukiamas į asfaltavimo planą, o jei eismo intensyvumas mažesnis, tas klausimas net nesvarstomas.
Kaip pastebėjo administracijos direktorius, rajone yra kelių, kuriais per vieną dieną važiuoja po vieną, dvi, daugiausia dešimt mašinų. Yra kelių, kuriuos naudoja ūkininkai, tai melioracijos keliai, kurie ir sudaro didžiąją dalį savivaldybės kelių. Jais nevažinėja viešasis transportas, bet dažniausiai juda žemės ūkio technika. Tie keliai yra nuolat prižiūrimi savivaldybės lėšomis, juos tvarko kiekviena rajono seniūnija – po keletą kartų per metus pažvyruoja bei palygina greideriu.
Dėmesio pakanka
,,Negalime teigti, kad per mažai yra skiriama dėmesio tiek iš Susisiekimo ministerijos, tiek iš savivaldybės, tiek iš Seimo narių pusės. Praėjusiais metais Seimo narių dėka, nežiūrint į tai, kad žvyrkeliai nebuvo asfaltuojami, buvo tvarkomi didžiuliai kiekiai regioninių kelių, einančių per mūsų rajoną, kuriais naudojasi visi mūsų rajono gyventojai, iš jų ir pramonininkai, ir ūkininkai, veždami savo produkciją į supirkimo punktus bei mokykliniai autobusai ir visi kiti“, – teigė R. Gailiūnas.
Pernai buvo tvarkomas kelias Šėta–Aristava, kurio vertė 18 mln. litų, taip pat kelias Bokštai–Mantviliškis už beveik 5 mln. litų. Tuo pat metu buvo vykdoma priemonė gyventojų saugiam eismui užtikrinti per Mantviliškio gyvenvietę. Šiais metais bus vykdoma testinė programa – numatoma įrengti šaligatvius per visą gyvenvietę.
Buvo vykdoma programa Labūnavos gyvenvietėje – per visą gyvenvietę įrengti šaligatviai, kurių vertė per 2 mln. litų.
Pernai buvo baigtas statyti tiltas per Šušvės upę Josvainių gyvenvietėje.
Gaunama papildomų lėšų
Praėjusiais metais prioritetas buvo skiriamas tiek eismo saugumui, tiek kelių kokybei gerinti. Lėšos buvo skiriamos iš Kelių direkcijos fondo, kurios gautos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kita dalis – iš valstybės biudžeto. Tas lėšas administruoja Automobilių kelių direkcija. Iki 2010 metų 80 proc. surinkto mokesčio iš akcizo už degalus buvo naudojama Kelių fondui, o nuo 2010 metų tas procentas labai sumažėjo ir dabar siekia 55 proc.
,,Nuolat bendradarbiaudami su Kelių direkcija gauname lėšų ne tik pagal formulę, kurios skirstomos kiekvienai savivaldybei, bet dar ir papildomai tikslinių lėšų sulaukiame. Praėjusiais metais rajono savivaldybė papildomai gavo 600 tūkst. litų.
Jeigu lygintume, kiek lėšų buvo skiriama prieš trejus metus ir dabar, tai praėjusiais metais buvo gauta mažiau nei dvigubai. 2008 metais mes disponavome per 8 mln. litų, tai praėjusiais metais – 3 mln. 800 tūkst. litų su tikslinėmis lėšomis, o be tikslinių – 3 mln. 440 tūkst. litų“, – informavo R. Gailiūnas.
Žvyrkelių programa vykdoma nuolat
Ne vienas kėdainietis gali teigti, jog žvyrkelių netrūksta ir mieste.
Pasak R. Gailiūno, nuolat, kiekvienais metais mieste irgi vykdoma žvyruotų kelių programa. Praėjusiais metais buvo asfaltuota Gluosnių gatvė, taip pat suprojektuota asfaltuoti Kadagių gatvė. Kiekvienais metais pagal galimybes asfaltuojama maždaug po 200–300 metrų žvyrkelio būtent mieste. Daugiausiai asfaltuojamos tos gatvės, kuriose jau pakloti vandens ir kanalizacijos tinklai, o svarbiausia, kad prie bendrų tinklų būtų prisijungę tos gatvės namų savininkai. Tarkim, nors Janušavos gatvės gale vandentiekio ir kanalizacijos tinklai jau yra pakloti, bet namų savininkai dar nėra prisijungę prie bendrų tinklų, todėl asfaltuoti Janušavos gatvės atkarpą, o paskui leisti gyventojams kasinėti, būtų betikslis darbas. Prieš asfaltavimo darbus gyventojai per seniūniją ar žiniasklaidą visada informuojami, kad pagerinus dangą per 10 metų nebus leidžiami jokie kasinėjimo darbai, todėl prašoma gyventojų nedelsiant apsispręsti.
Šiais metais prioritetas asfaltuoti Kadagių gatvę buvo skiriamas dėl to, kad 100 proc. gyventojų yra prisijungę prie bendrų tinklų.
R. Gailiūno teigimu, darbų apimtys nėra tokios didelės, kad galėtume greitu laiku sutvarkyti visus žvyrkelius, ypatingai Babėnuose, kur toje teritorijoje ypač daug yra žvyruotų kelių. ,,Mes esame susiprojektavę ir ieškosim galimybių tiek iš savivaldybės biudžeto, tiek iš struktūrinių fondų, kad šiuos darbus paspartintume“, – kalbėjo administracijos direktorius.
Jau praėjusiais metais rekonstruota Šėtos gatvė, Babėnuose sutvarkyta Budrio gatvė bei Kęstučio gatvė. Šiais metais iki spalio turi būti renovuota Respublikos gatvės danga, sutvarkyti šaligatviai. Dar šiais metais bus pradėta tvarkyti Gegučių gatvė.
Lyginant miestą su kaimu, tai du nepalyginami dalykai. Kas per pastaruosius trejus metus padaryta miestui didžiųjų gatvių sąskaita, kaimui – dar toloka, nes nebe reikalo buvo pasiūlymas keisti proporciją. Visada buvo skiriama po 50 proc. lėšų miesto gatvėms tvarkymui ir tiek pat kaimo. Nuo praėjusių metų tas procentas buvo pakeistas kaimo naudai, skiriant 60 proc., kai tuo tarpu miestui liko 40 proc.
,,Tik aklas žmogus galėtų nepastebėti, kaip pagerėjo kelių būklė, gavus lėšų iš Kelių direkcijos, rajono savivaldybės bei įvairias struktūrinių paramų programas, nes pastaraisiais metais jau galime skaičiuoti dešimtimis milijonų – tiek yra įdėta į mūsų rajono teritoriją. Tačiau, kaip žinia, labiausiai kiekvienam žmogui matomas savas kiemas ir sava gatvė“, – apibendrino rajono savivaldybės Administracijos direktorius.
Asta RAICEVIČIENĖ, „Kėdainių garsas“
Tačiau apie pastaruosius kelius, pasak R. Gailiūno, net neverta kalbėti, jie tiek mažai naudojami, kad tikimybė juos asfaltuoti atsirastų gal po 50 metų, kuomet išsispręstų visi kiti klausimai ir finansavimas būtų ne toks, koks yra Lietuvoje šiandien, kai iš viso kelių fondui per metus skirta 890 mln. litų, bet koks 10 mlrd. litų. Didžioji dalis tų pinigų atitenka magistraliniams keliams. Susisiekimo ministerijoje žvyrkelių programa iš tikrųjų buvo suplanuota, bet, kiekvienais metais atitinkamai mažinant kelių fondui skiriamas lėšas, ta programa tęsiasi toliau.
Tam, kad būtų asfaltuojami valstybinės reikšmės žvyrkeliai, yra tiriamas automobilių srautas – tuo keliu turi pravažiuoti ne mažiau kaip 300 automobilių per parą, tik tuomet jis traukiamas į asfaltavimo planą, o jei eismo intensyvumas mažesnis, tas klausimas net nesvarstomas.
Kaip pastebėjo administracijos direktorius, rajone yra kelių, kuriais per vieną dieną važiuoja po vieną, dvi, daugiausia dešimt mašinų. Yra kelių, kuriuos naudoja ūkininkai, tai melioracijos keliai, kurie ir sudaro didžiąją dalį savivaldybės kelių. Jais nevažinėja viešasis transportas, bet dažniausiai juda žemės ūkio technika. Tie keliai yra nuolat prižiūrimi savivaldybės lėšomis, juos tvarko kiekviena rajono seniūnija – po keletą kartų per metus pažvyruoja bei palygina greideriu.
Dėmesio pakanka
,,Negalime teigti, kad per mažai yra skiriama dėmesio tiek iš Susisiekimo ministerijos, tiek iš savivaldybės, tiek iš Seimo narių pusės. Praėjusiais metais Seimo narių dėka, nežiūrint į tai, kad žvyrkeliai nebuvo asfaltuojami, buvo tvarkomi didžiuliai kiekiai regioninių kelių, einančių per mūsų rajoną, kuriais naudojasi visi mūsų rajono gyventojai, iš jų ir pramonininkai, ir ūkininkai, veždami savo produkciją į supirkimo punktus bei mokykliniai autobusai ir visi kiti“, – teigė R. Gailiūnas.
Pernai buvo tvarkomas kelias Šėta–Aristava, kurio vertė 18 mln. litų, taip pat kelias Bokštai–Mantviliškis už beveik 5 mln. litų. Tuo pat metu buvo vykdoma priemonė gyventojų saugiam eismui užtikrinti per Mantviliškio gyvenvietę. Šiais metais bus vykdoma testinė programa – numatoma įrengti šaligatvius per visą gyvenvietę.
Buvo vykdoma programa Labūnavos gyvenvietėje – per visą gyvenvietę įrengti šaligatviai, kurių vertė per 2 mln. litų.
Pernai buvo baigtas statyti tiltas per Šušvės upę Josvainių gyvenvietėje.
Gaunama papildomų lėšų
Praėjusiais metais prioritetas buvo skiriamas tiek eismo saugumui, tiek kelių kokybei gerinti. Lėšos buvo skiriamos iš Kelių direkcijos fondo, kurios gautos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kita dalis – iš valstybės biudžeto. Tas lėšas administruoja Automobilių kelių direkcija. Iki 2010 metų 80 proc. surinkto mokesčio iš akcizo už degalus buvo naudojama Kelių fondui, o nuo 2010 metų tas procentas labai sumažėjo ir dabar siekia 55 proc.
,,Nuolat bendradarbiaudami su Kelių direkcija gauname lėšų ne tik pagal formulę, kurios skirstomos kiekvienai savivaldybei, bet dar ir papildomai tikslinių lėšų sulaukiame. Praėjusiais metais rajono savivaldybė papildomai gavo 600 tūkst. litų.
Jeigu lygintume, kiek lėšų buvo skiriama prieš trejus metus ir dabar, tai praėjusiais metais buvo gauta mažiau nei dvigubai. 2008 metais mes disponavome per 8 mln. litų, tai praėjusiais metais – 3 mln. 800 tūkst. litų su tikslinėmis lėšomis, o be tikslinių – 3 mln. 440 tūkst. litų“, – informavo R. Gailiūnas.
Žvyrkelių programa vykdoma nuolat
Ne vienas kėdainietis gali teigti, jog žvyrkelių netrūksta ir mieste.
Pasak R. Gailiūno, nuolat, kiekvienais metais mieste irgi vykdoma žvyruotų kelių programa. Praėjusiais metais buvo asfaltuota Gluosnių gatvė, taip pat suprojektuota asfaltuoti Kadagių gatvė. Kiekvienais metais pagal galimybes asfaltuojama maždaug po 200–300 metrų žvyrkelio būtent mieste. Daugiausiai asfaltuojamos tos gatvės, kuriose jau pakloti vandens ir kanalizacijos tinklai, o svarbiausia, kad prie bendrų tinklų būtų prisijungę tos gatvės namų savininkai. Tarkim, nors Janušavos gatvės gale vandentiekio ir kanalizacijos tinklai jau yra pakloti, bet namų savininkai dar nėra prisijungę prie bendrų tinklų, todėl asfaltuoti Janušavos gatvės atkarpą, o paskui leisti gyventojams kasinėti, būtų betikslis darbas. Prieš asfaltavimo darbus gyventojai per seniūniją ar žiniasklaidą visada informuojami, kad pagerinus dangą per 10 metų nebus leidžiami jokie kasinėjimo darbai, todėl prašoma gyventojų nedelsiant apsispręsti.
Šiais metais prioritetas asfaltuoti Kadagių gatvę buvo skiriamas dėl to, kad 100 proc. gyventojų yra prisijungę prie bendrų tinklų.
R. Gailiūno teigimu, darbų apimtys nėra tokios didelės, kad galėtume greitu laiku sutvarkyti visus žvyrkelius, ypatingai Babėnuose, kur toje teritorijoje ypač daug yra žvyruotų kelių. ,,Mes esame susiprojektavę ir ieškosim galimybių tiek iš savivaldybės biudžeto, tiek iš struktūrinių fondų, kad šiuos darbus paspartintume“, – kalbėjo administracijos direktorius.
Jau praėjusiais metais rekonstruota Šėtos gatvė, Babėnuose sutvarkyta Budrio gatvė bei Kęstučio gatvė. Šiais metais iki spalio turi būti renovuota Respublikos gatvės danga, sutvarkyti šaligatviai. Dar šiais metais bus pradėta tvarkyti Gegučių gatvė.
Lyginant miestą su kaimu, tai du nepalyginami dalykai. Kas per pastaruosius trejus metus padaryta miestui didžiųjų gatvių sąskaita, kaimui – dar toloka, nes nebe reikalo buvo pasiūlymas keisti proporciją. Visada buvo skiriama po 50 proc. lėšų miesto gatvėms tvarkymui ir tiek pat kaimo. Nuo praėjusių metų tas procentas buvo pakeistas kaimo naudai, skiriant 60 proc., kai tuo tarpu miestui liko 40 proc.
,,Tik aklas žmogus galėtų nepastebėti, kaip pagerėjo kelių būklė, gavus lėšų iš Kelių direkcijos, rajono savivaldybės bei įvairias struktūrinių paramų programas, nes pastaraisiais metais jau galime skaičiuoti dešimtimis milijonų – tiek yra įdėta į mūsų rajono teritoriją. Tačiau, kaip žinia, labiausiai kiekvienam žmogui matomas savas kiemas ir sava gatvė“, – apibendrino rajono savivaldybės Administracijos direktorius.
Asta RAICEVIČIENĖ, „Kėdainių garsas“
