Rugpjūčio 15-oji ‒ Žolinės.  Mūsų rajone tądien, ko gero, didžiausia šventė buvo surengta Dotnuvoje. Jos pagrindinis organizatorius – Akademijos kultūros centro Dotnuvos skyrius. Beje, kai kur šventės paminėjimas nukeltas į savaitgalį,  ‒ štai Šėtos kultūros centras šventę organizuoja šeštadienį Sangailuose.

Šventė Dotnuvoje prasidėjo šv. Mišiomis Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Paskui visi rinkosi vienuolyno kiemelyje. Renginio vedėja Danguolė Špokienė pristatė garbius svečius ir pagrindinius šventės organizatorius, perskaitė akademiškės Onutės Auškalnienės parengtą pranešimą „Žolinių šventės reikšmė ir tradicijos“. Buvo pristatytas Žolinių takas, padarytas  iš gyvų augalų – gėlių, vaisių, daržovių. Taką „numezgė“ Sondra Žalakevičienė, Daiva Romeikienė, Nijolė Župerkienė, Gražina Vasiliauskienė, Danguolė Špokienė, Vilija Urbontaitienė, Laimutė Jurkienė, Jovita Urbontaitytė, Volučių kaimo bendruomenės jaunimas.  Šis takas susilaukė didelio susidomėjimo ir buvo, ko gero, šios šventės pagrindinis akcentas.

Dotnuviškius pasveikino Miegėnų bendruomenė – pristatė savo šeimininkių šeimininkę Vidą Steponavičiūtę ir pakvietė visus ragauti jos gardžiojo patiekalo – šiupinininės. Volučių bendruoemenės vaišių ‒ Vitos Rozenbergienės pyragų taip pat galėjo skanauti visi, kas norėjo.

Dotnuviškės Marytė Tamulienė, Eligija Venclovienė ir Nijolė Mykolaitienė buvo atsinešusios įvairių žolynų arbatos – ją geriantys turėjo atspėti, iš kokių žolynėlių ji virta.

Šventės metu seniūnas Vytautas Grigas su pavaduotoja Kristina Kazakauskiene apdovanojo konkurso „Gražiausiai tvarkoma aplinka“ nugalėtojus Dotnuvos seniūnijoje.

 

Buvo apdovanoti:

Individualus gyvenamas namas − A. ir A. Kuusų, Vainotiškių g. 21, Vainotiškių k.,

Ūkininko sodyba – Petro Vaitelio, Ąžuolaičių k.,

Biudžetinė įstaiga – Dotnuvos pagrindinė mokykla, Vilties g. 21, Dotnuvos mstl.

Įmonė  – UAB Dotnuvos projektai, Tilto g. 2B, Dotnuvos mstl.

Gyvenvietė  − Saulėtekio g. Šlapaberžės k.,

Daugiabutis namas – Kačiupio g. 1A, Vainotiškių k.

 

Po šventinių sveikinimų ir kalbų, apdovanojimų visi susidomėję klausėsi tikrai gražaus koncerto ‒ modernaus folkloro grupės iš Jonavos „Aisva“.

Gerokai popiet vaikams buvo suorganizuotos kūrybinės dirbtuvėlės. Su vaikais užsiėmė dotnuviškė Kėdainių dailės mokyklos mokytoja Eligija Venclovienė.

Vakare jaunimas galėjo pašėlti vakaro diskotekoje ir pasižiūrėti pripučiamo filmo.

Šventės rengėjai dėkoja visiems už draugiškumą, bendradarbiavimą ir supratimą, ypač nuoširdžiai prie darbų prisidėjusiems UAB „Spaudvita“, Dotnuvos seniūnijos darbuotojams ir Dotnuvos bendruomenės centrui, Dotnuvos parapijos klebonui kun. Gražvydui Geresioniui.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės  vyr. specialistė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Onutės Auškalnienės parengtas pranešimas „Žolinių šventės reikšmė ir tradicijos“

Šiandien, rugpjūčio 15-ąją minime Žolinę ‒ Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventę. Gilioje senovėje tai greičiausiai buvo Derliaus šventė. Nuėmus derlių, būdavo proga susirinkti ir pirmąsias derliaus gėrybes aukoti Dievams. Vėliau į bažnyčią žemdirbiai nešdavo pašventinti javo šakelę;  šventinamos taip pat vaistinės laukų žolelės, gėlės, daržovės. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Pašventintas gėles moterys rūpestingai sudžiovindavo. Buvo tikima, kad jos apsaugos namus nuo audrų, perkūno trenkimo, nuo gaisro, nuo piktų dvasių. Žolinėje pašventintų gėlių nebuvo galima išmesti, tikėta, kad tuos namus aplankys didelė nelaimė. Jeigu dėl kurios nors priežasties žolynai supelija arba kaip kitaip blogai išdžiovinti sugenda,  reikia juos sudeginti ir pelenus išbarstyti ant daržų, darželių arba laukų, ‒ tai kirminai ir visokie vabalai nesiveis.

Kadangi Žolinė buvo pirmoji šventė po pirmojo derliaus nuėmimo,  atsirado labai graži tradicija ‒ giminės susirinkimas. Net patarlė sako, kad kas neateina per Žolinę susitikti su giminėmis, tas bus nelaimingas, vienišas, nelaimėje neparemtas. Susitikimų su giminėmis metu galima pasidalinti džiaugsmais ir bėdomis, o su skurdžiau gyvenančiais ‒ ir derliumi.

Žolinės šventė populiari visoje Lietuvoje, visur šiandien žydi margaspalvių lauko ir darželio gėlių puokštės. Per Žolinę tradiciškai kasmet vyksta šeimų susiėjimai, giminių susitikimai, net išnykusių Lietuvos kaimų vietose renkasi žmonės. Žolinės šventę pamėgo ir kaimo bendruomenės. Šiandien ir mes vedini bendruomeniškumo dvasios susiėjome, kad paminėtume šią gražią šventę. Simboliška, kad dalyvauja įvairių mūsų krašto bendruomenių nariai. Leiskit visus pasveikinti, palinkėti gero derliaus, geros sveikatos ir būkim šiandien kartu, kad būtume laimingesni, turtingesni, dvasingesni.