Krikščioniškasis pasaulis rytoj minės Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventę. Ši diena yra valstybinė šventė ne tik Lietuvoje, – Lenkijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, – taip pat. Paprotys per šventines pamaldas šventinti gėles, žolynus ir vaisius kildinamas iš legendos, kad, atėję aplankyti Marijos kapo, apaštalai kapo rūsyje vietoj jos kūno rado tik gėlių.

Etnologai mano, kad ši šventė pirmiausia yra krikščioniška šventė, bet šventės tradicijos labai persipina su pagonybės laikų papročiais. Rugpjūčio viduryje lietuviai jau nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti.

Mes, ar esame tikintys Dievą ar ne, turime tą dieną laisvą, galime neiti į darbą, neskubėti, pailsėti. Ir netikintiesiems verta nueiti į bažnyčią. Vien jau pasigrožėti tomis baltomis skarelėmis ryšinčiomis močiutėmis, nešinomis margaspalvių gėlių puokštėmis, pajusti tą ypatingą nuotaiką – siekimo gyventi šviesiau, tikėti tuo, kas šventa ir kilnu, būti dėkingam.

Ko gero, vos ne kiekvienas jaučiame sentimentų šiai šventei. Tą dieną turime laiko pasidžiaugti visu tuo, ką mums davė gamta ar užaugino Dievas, o ir mes patys sukūrėme savo darbu. Smagu susirinkti giminėms, pabendrauti. Anksčiau žmonės sakydavo: „Kuo daugiau giminių susirenka per Žolinę, tuo geresni ir linksmesni bus kiti metai“, „Kas neateina per Žolinę, tas bus neturtingas“. Obuoliai, bulvės, grybai, mėlynės, šiluma, dar žalia žolė – gražios ir šventos gamtos dovanos. Ši diena turi būti skirta susimąstyti ir ramiai pasidžiaugti, kad gamta, o ir visas gyvenimas, yra tikras stebuklas. Ne tik Žolinių dieną, bet ir visą rugpjūčio mėnesį, kitados turėjusį Pjūčio, Degėsio, Šiliaus, Paukštlėkio, Pjūmonies mėnesio vardus, galima džiaugtis vasaros dosnumu, dar mėgautis šiluma, atostogauti. Ir jau ruoštis šaltajam metų periodui. Po Žolinės jau ryškėja rudens nuojauta... Po vasarvidžio dienos trukmė sutrumpėjo jau dviem su puse valandos, rytais jau šaltos rasos... Greit vakarieniausim prie uždegtos šviesos...

Oficialus šios šventės pavadinimas – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena). Lenkai šią šventę vadina Zielna, vokiečiai – Mariä Himmelfahrt, čekai – Nanebevzeti Panny Marie, anglai – Assumption (of the Blessed Virgin), italai – l'Assunzione. Dzūkai vadindavo ir Kopūstine, nes jiems priimtina šventinti ne tik žolynus, bet ir daržoves.

Beje, dar yra kita šventė panašiu pavadinimu. Tai Žolinė̃lė – Mergelės Marijos gimimo dienos šventė (rugsėjo 8 d).

Geros Jums rugpjūčio antrosios pusės su visomis šventėmis ir darbais!