Pateikiame kėdainietės žurnalistės Zitos Zokaitytės įspūdžius apie šių metų knygų mugę. Čia rasite ir pokalbį su mūsų krašto kultūros premijos laureate Dalia Bečeliene-Lopez Madrona, buvusia Rotušės dailės galerijos vedėja, kuri dabar jau nemažai metų gyvena Švedijoje, užsiima menine knygrišyba, priklauso Švedijos knygrišių asociacijai. Vilniaus knygų mugėje Dalia dalyvavo kaip tikra dalyvė, ne lankytoja.

Jei kas sako, kad jaunimas neskaito knygų…

Du maži patyrimai: grįžusi iš Vilniaus knygų mugės sakiau, kad daugiau ten nedalyvausiu šeštadieniais (nors iki tol tik šeštadieniais būdavau) – tiek žmonių, kad koridoriuje netgi susidarė eismo kamštis, kurį turėjo tvarkyti vos ne policija. Ir nebūsiu mugėje ilgiau kaip vieną dieną (šįkart buvau dvi dienas; penktadienį net aštuonias valandas – visą darbo dieną), nes kitądien jau esi išsunktas, išsikvėpęs ir netgi įdomiausi susitikimai jau nepriimami taip gyvai, kaip iš pradžių.

Jeigu kas sako, kad dabar jaunimas neskaito knygų, tai, manau, tikrai paneigia ši mugė. Tiek čia jaunų žmonių (pagyvenusieji sudarė tik nedidelę dalį lankytojų)! Ir jie ne tik vaikšto, sėdi kur nors ant grindų susitikimuose ar pavargę koridoriuose, bet ir perka knygas. O jei perka, tai, aišku, ir skaito. Prie vieno knygų stendo pamatau žmogų (tiesa, jau kiek pagyvenusį), kuris į mugę atsigabenęs visą vežimėlį, jis jau pilnas prikrautas knygų, o vyriškis dar perka, deda ant viršaus, knygos nesilaiko, krenta... Reikėtų priminti, kad knygos (nors čia kiek pigiau, nes tai mugė) kainuoja padoriai − ir 20 eurų, kaip tik ką išleista lietuvių kalba beveik 1000 puslapių lenko Andrzejaus Franaszeko knyga ,,Česlavas Milošas: šimtmetį aprėpianti biografija“.

Labai išsami Č. Milošo biografija – jau ir lietuviškai

Šeštadienį kaip tik nueinu į šios knygos pristatymą. Susitikimą filmuoja televizija, todėl visada galėsiu pažiūrėti tai bent jau internete, tačiau kaip gali praleisti pamatyti viską gyvai. Dalyvauja ne tik knygos autorius, pasirodo, labai jaunatviškai ir neakamediškai atrodantis žmogus (gimęs 1971 m.), tokio storumo knygą parašęs vos per pusantrų metų (tiesa, medžiagą rinkęs dešimtmetį). Susitikime dalyvauja neseniai TV laidoje ,,Naktinis ekspresas“ matytas lenkų leidyklos redaktorius J. Illg, asmeniškai ne kartą su Č. Milošu bendravęs T. Venclova, knygos vertėjas į lietuvių kalbą V. Dekšnys, prisipažinęs, kad jam tikras išbandymas buvo tokios apimties tekstas. Renginį veda Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius M. Kvietkauskas.

Beje, salėje sutinku Kėdainių krašto muziejaus direktorių Rimantą Žirgulį, kuris vėliau man sakė, jog labai norėtų, kad šiemet Kėdainiuose būtų surengtas A. Franaszeko knygos pristatymas. Galbūt dalyvaus ir kas nors iš Lenkijos. O kas norėtų bent trumpam su knyga susipažinti gali paskaityti paskutiniame savaitraščio ,,Literatūra ir menas“ numeryje ištrauką (2015 02 20).

Sąsajos ir su Kėdainiais

Dalyvauju renginyje paskelbiant kūrybiškiausios praėjusių metų lietuvių knygos laureatą. Juo iš dvylikos Lietuvių literatūros ir tautosakos mokslininkų atrinktųjų tampa Kipre gyvenanti Dalia Staponkutė (g. 1964 m.), išleidusi prozos knygą ,,Iš dviejų renkuosi trečią“. Kas tas trečias (pirmieji du − Lietuva ir Kipras)? Tai atspėti masina (ne be reikalo šios knygų mugės tema – detektyvai) buvęs kultūros ministras, o dabar Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas susitikime su šia autore. Knygos neįsigyti negaliu, nors eurai mugėje tirpte tirpsta. Nusiperku ir dvi Giedrės Kazlauskaitės poezijos knygas. Jos paskutinioji ,,Meninos“ – taip pat geriausiųjų dvyliktuke. Neoficialiai išgirstu, kad didžiausia ,,kova“ rinkimuose ir vyko tarp šios ir D. Staponkutės knygų. Sekmadienį sužinau, kad tą dieną G. Kazlauskaitei įteikta J. Ivanauskaitės premija.

Beje, G. Kazlauskaitė, nors gal ir netiesiogiai, susijusi su Kėdainiais. Čia kažkada biologijos mokytoja neilgai dirbo jos mama, čia jos tėvo – restauratoriaus Gintaro Kazlausko gimtinė. Čia jis irgi trumpai mokytojavo, dirbo Krašto muziejuje, yra restauravęs Radvilų sarkofagus. G. Kazlauskaitė šiuo metu − ,,Šiaurės Atėnų“ redaktorė.

Gaila, jog jau negalėjau dalyvauti (buvo vėlokas laikas) buvusios kėdainietės Undinės Radzevičiūtės knygos ,,180“ pristatyme. Romano fragmentus galime rasti šių metų sausio mėnesio ,,Metų“ žurnale.

Tarp Švedijos knygrišių – ir buvusi kėdainietė

Bet užtai dar su viena buvusia kėdainiete Dalia Lopez Madrona bendrauju net dvi mugės dienas. Jau apie 15 metų ji gyvena Švedijoje. Kėdainiuose ji dirbo Rotušės dailės galerijos vedėja. Jau nemažai laiko Dalia užsiima menine knygrišyba, priklauso Švedijos knygrišių asociacijai. Vilniaus knygų mugėje Dalia dalyvauja (kaip tikra dalyvė, ne lankytoja) pirmąsyk. Jos ir kolegų stendas − ,,Švedijos meninė knygrišyba“. Bet apie tai tegul kalba ji pati.

• Kaip patekai su darbais į Vilniaus knygų mugę?
  Pernai gruodį dalyvavau šiuose ,,Litexpo“ parodų rūmuose vykusioje tarptautinėje taikomojo meno mugėje ,,Craft Vilnius“, į kurią buvau pakviesta. Tuo metu čia priėjusios Vilniaus knygų mugės organizatorės Milda Gembickienė ir Agnė Žekonytė pasiūlė savo darbus parodyti ir knygų mugėje. Sakau, kažin ar turėsiu jėgų, bet gal mano draugai iš Švedijos norės dalyvauti. Gal netgi bus įdomiau jų darbai negu mano. Mes kas mėnesį Pietų Švedijoje rengiam knygrišių susitikimus, einam į dirbtuves ir valgom pusryčius. Kaip tik atėjo mano eilė rengti pusryčius, ir aš pateikiau šią idėją. Sako, visi turim važiuot, bet visi neatvažiavo. Juk kainuoja kelionė, viešbutis Vilniuje. Švedai iš viso nemėgsta ,,ant greitųjų“ kažką daryti. Sutiko ruoštis į kelionę Kristina Erhorning iš Lundo ir Eva M. Eriksson iš Malmės. Paskui dar pakviečiau rašytoją Per-Anders Hubner iš Halmstado, jis rengia radijo laidas apie literatūrą. Taip pat atvyko rašytoja bei poetė ir kultūros žurnalistė Angelica Ahlefeldt-Laurvig. Į Lietuvą iš Švedijos vykome mano mašina ir keltu, tiesa, viena iš dalyvių pabijojo plaukti lietuvišku laivu, ji atskrido lėktuvu. Mes čia dalyvaujame svečių teisėmis, mums nemokamai buvo suteiktos vitrinos, ne taip, kaip taikomosios dailės mugėje, kur vitrinas turėjom arba nuomotis, ar savo vežtis.

• Ir kokie mugės įspūdžiai čia jau kiek pabuvus?
  Organizatorės ponios Agnė ir Milda čia labai pasistengė, vakar (ketvirtadienį, mugės atidarymo dieną – Z. Z.) Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę atvedė prie mūsų stendo. Gana ilgai šnekėjomės su ja. Net pajuokavom. Paklausiau, kada prezidentė atvažiuos į Švediją. Ji sakė, kad dabar neplanuoja, nes pirmiausia turi atvykti į Lietuvą Švedijos karalius ir karalienė Silvija. Mūsų Per-Anders Hubner ir sako: tai perduokit mūsų karaliui linkėjimus nuo Švedijos knygrišių. Mes papasakojom apie mūsų projektus, padovanojom mūsų darbų katalogą, įteikėm savo vizitines korteles. Prezidentė kantriai išklausė. Bandžiau jai pristatyti šią parodą.

• Kokius darbus čia eksponuojate?
  Mes pristatėm du projektus. Knygrišių asociacija nuo 2005 m. vykdo projektą kartu su Nobelio muziejumi Stokholme. Kas metai mes turime eksponuoti Nobelio muziejuje mūsų įrištas Nobelio literatūros premijos laureatų knygas. Tuo būdu turim galimybę susitikti su Nobelio premijos laureatais, prašyti, kad jie pasirašytų mums savo knygas. Kartu yra proga dalyvauti gražiose iškilmėse Nobelio muziejuje, aš bandau ir Lietuvos ambasadą čia pakviesti. Ambasadorius Eitvydas Bajarūnas ir kultūros atašė Saulė Mažeikaitė labai energingai visus lietuvių menininkus Švedijoje globoja. Kitas projektas – Šiaurės šalių knygrišyba. Už tai būna atsakinga vis kita Šiaurės šalis. Mes įrišam tos šalies, kuri tais metais atsakinga, knygas. Vėliau paroda keliauja per tas šalis. Kiek žinau, šiuo metu paroda Farerų salose. Įrišau dano knygą. Ši knyga buvo rodoma Danijos karališkoje bibliotekoje. Tai naujas statinys, man jis gražiausias iš visų modernių statinių Kopenhagoje.

• O ką pati čia atvežei iš savo kūrinių?
  Čia atsivežiau kelias savo įrištas Nobelio premijos laureatų knygas. Tai 2010 m. Nobelio premiją laimėjęs peruiečių rašytojas Mario Vargas Llosa, 2011 m. laureatas švedų poetas Tomas Transtroemeris, dar geriausios švedų poezijos rinkinys, kurį įrišau Šiaurės šalių knygų parodai. Ši knyga spausdinta Islandijoje ir išleista visom Šiaurės šalių kalbom. Tai bibliofilinė knygas, išleista būtent mums, knygrišiams, jos negalima gauti jokiame knygyne. Kai kurios mano įrištos knygos jau parduotos, šiai knygų mugei jas tiesiog pasiskolinau iš bibliofilų. Rašytoja ir žurnalistė A.Ahlefeldt-Laurvig kartu su Per-Andersu Hubneriu Švedijoje ruoš radijo laidą apie šią knygų mugę, man buvo garbė pasiūlyti lietuvių autorius. Jiems pasiūliau Herkų Kunčių ir Julių Kelerą. Jų kūrinių yra išversta į švedų kalbą. Yra ir kitų rašytojų, kaip Sigitas Parulskis, Tomas Venclova, Sigitas Geda, Leonardas Gutauskas ir kitų, kurių kūrinių taip pat išversta į švedų kalbą. Viena H. Kunčiaus knyga netgi nėra išleista lietuviškai, o švediškai yra. Tai ,,Pradingę tekstai“. Paties H. Kunčiaus nepažįstu, esu bendravusi tik su jo žmona, garsia dainininke Sigute Trimakaite. Deja, mano jaunystės draugės Undinės Radzevičiūtės kūrinių nėra išversta į švedų kalbą. O mugėje buvo pristatyta jos nauja knyga. Šios mugės tema – detektyvai. Bet sunku buvo rasti gerų detektyvų autorių, nors nemažai rašytojų klausinėjau. Ernestas Parulskis sakė, kad mes nelabai rašom detektyvus, nors kelis vardus gavau.
  
  Tekstas Zitos ZOKAITYTĖS
  Nuotraukos Rūtos ŠVEDIENĖS