Šiemet miesto ir kaimo vietos bendruomenės išsidalins dar daugiau lėšų, kurias Kėdainių rajono savivaldybei skyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš niekam nepervestų dviejų procentų šalies gyventojų pajamų mokesčio.

Sprendžia gyventojai

Trečius metus iš eilės Kėdainių rajono savivaldybės administracija įgyvendina Vietos bendruomenių savivaldos programą, kuri skirta stiprinti vietos bendruomenių savimonę ir sudaryti sąlygas patiems nuspręsti, ko reikia gyventojams.

Rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Danguolė Paulauskė atkreipė dėmesį, kad 2015-aisiais vietos bendruomenių projektams bus skiriama daugiau lėšų, kurios yra itin reikšminga regionų skatinimo politikos dalis.

Didina atsakomybę

„Vietos bendruomenių savivaldos programos tikslas – skatinti vietos (tiek kaimo, tiek miesto) bendruomenių savivaldą ir savarankiškumą, tenkinant vietos bendruomenių viešuosius poreikius, stiprinant bendruomenių sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą bei didinant bendruomenės narių atsakomybę už jų bendruomenėse sprendžiamus klausimus, pasiektas. Džiugu, kad kasmet mūsų seniūnijų vietos bendruomenes pasiekia vis didesnės pinigų sumos“, – kalbėjo D. Paulauskė.

Kasmet vis auga

2015 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė skirti Vietos bendruomenių savivaldos programai 9 mln. litų. Tai yra 1 mln. daugiau nei iki šiol būdavo skiriama.

Jeigu 2012 metais šiai programai buvo skirta 123,9 tūkst. Lt – 35 884 eurų, tai kasmet ši suma palaipsniui augo. 2013-aisiais ji siekė 129,1 tūkst. Lt arba 37 390 eurų, 2014 m. išaugo iki 132 tūkst. Lt arba 38 230 eurų, o 2015-aisiais sudaro 144 682 Lt arba 41 903 eurų.

„Lėšos paskirstomos pagal šiuos kriterijus: viena dedamoji (bazinė) dalis paskirstoma seniūnijoms po lygiai, kita dedamoji dalis paskirstoma seniūnijoms proporcingai pagal gyventojų skaičių. Didžiausia suma tenka Kėdainių miesto seniūnijai, kurią šiemet pasieks daugiau nei dvylika tūkstančių eurų, kitoms seniūnijoms atiteks nuo pustrečio iki beveik keturių tūkstančių“, – sakė D. Paulauskė.

Prioritetai išlieka tie patys

Pašnekovė pastebėjo, kad per trejetą metų prioritetai, kam seniūnijų vietos bendruomenių taryba savo sprendimais skiria gautas lėšas, išlieka tie patys: pradedant smulkiais patalpų remonto ar dažymo darbais, baigiant priemonėmis, skirtomis gyventojų saugumui užtikrinti, sveikam gyvenimo būdui propaguoti ir technikai įsigyti.

„Pernai įgyvendinant veiklas buvo įrengtas lauko treniruoklių kompleksas, įsigyta kompiuterinė technika, lauko palapinės, žoliapjovės, fotoaparatas, maisto termosai, net keliose rajono gyvenvietėse įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, pastatytos informacinės lentos, įsigytas sporto inventorius ir kt. veiklos. Žinoma, dalis programos lėšų įprastai skiriama vietos bendruomenės kultūriniams renginiams, šventėms organizuoti“, – vardijo D. Paulauskė.

Skirsto vietos tarybos

Kiekvienoje rajono savivaldybės seniūnijoje, kurioje skirstomos Vietos bendruomenių savivaldos programos lėšos, sudaroma po vieną vietos bendruomenių tarybą. Joje – nuo 9 iki 13 demokratiniu principu išrinktų narių. Kandidatai įprastai renkami iš pavienių bendruomenės narių, seniūnaičių, bendruomenės organizacijų ir religinių bendruomenių bei bendrijų atstovų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės įstaigų atstovų. Kiti bendruomenės nariai, įgyvendinant Vietos bendruomenių savivaldos programą, prisideda savanorišku darbu.

„Šiemet naujovė ta, kad vietos bendruomenės gyventojų atstovai (seniūnaičiai) turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį narių skaičiaus“, – sakė D. Paulauskė.

Aušra MALINAUSKIENĖ