Viešieji užrašai turi būti parašyti valstybine kalba, taisyklingi

Viešasis užrašas yra viešojoje erdvėje esantis tekstas, skirtas visuomenei informuoti. Jo raiška gali būti labai įvairi: miestų, gyvenviečių, kaimų ir gatvių pavadinimai, topografiniai ženklai, teikiamų paslaugų aprašymas, šūkiai ant langų ir pastatų sienų, iškabos, įvairiomis formomis pateikiama reklama, etiketės prekybos ar paslaugų teikimo vietose su prekės ar paslaugos aprašymu. Šis informavimo būdas senas, kaip ir žmonių gebėjimas rašyti.

Viešieji užrašai mus informuoja, perspėja ir draudžia, reklamuoja prekes ir paslaugas, atspindi autoriaus nuomonę ir atgaivina istorinę atmintį. Juos vienija bendras bruožas – tai viešõsios, o ne privačiõs paskirties tekstas. Prie daugumos mūsų aplinkoje esančių viešųjų užrašų esame taip pripratę, kad net nebepastebime, bet iš kitur atvykusiam asmeniui jie padeda orientuotis vietovėje, informuoja apie lankytinus objektus ir gali būti labai svarbūs saugumo sumetimais.

Valstybinės kalbos įstatymas kelia du esminius reikalavimus: „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba“ ir „visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi“. Viešaisiais užrašais laikoma rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti.

Prekybos, paslaugų teikimo vietų pavadinimų rašymą reguliuoja Lietuvos Respublikos vartotojų apsaugos įstatymo 5 str. 2 d.: „Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.“ Šios nuostatos esmė – viešai užrašytas prekybos, paslaugos teikimo vietos pavadinimas turi būti valstybine kalba, t. y. ne HOTEL, o VIEŠBUTIS, ne SHOP, o PARDUOTUVĖ. Tokius pavadinimus ir kitomis kalbomis galima užrašyti tik tada, kai siūlomos prekės ar paslaugos skirtos ir užsienio valstybių piliečiams, t. y. tokia informacija yra reikalinga siekiant užtikrinti tarptautinį bendravimą.

Kai kuriais atvejais galima rašyti ir kita kalba

 Teisės aktai imperatyviai reikalauja valstybinės kalbos vartojimo viešuosiuose užrašuose, tačiau esama atvejų, kai greta lietuvių kalbos galima rašyti ir kitomis kalbomis. 2012 m. lapkričio 8 d. VLKK nutarime Nr. N-5 (136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ numatyta, kad tarptautinio bendravimo reikmėms informaciją transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos leidžiama pateikti ir užsienio kalbomis. Jeigu lietuviški užrašai dubliuojami užsienio kalbomis, pastarieji negali užgožti valstybinės kalbos ir turi atitikti keletą reikalavimų: 1) informacija kita kalba turi būti ta pati, kaip ir lietuviško teksto, arba mažesnės apimties, 2) kitakalbio užrašo formatas negali būti didesnis, 3) informacija visomis kalbomis turi būti toje pačioje vizualinėje erdvėje.

Kartais žmonės sako: „Kodėl tiek daug užrašų, pavadinimų anglų kalba“? Dažniausiai tai yra  registruoti prekių ženklai.

Norint įsirengti išorinę reklamą, reikia leidimo

Kaip vieną viešojo užrašo rūšių būtų galima išskirti reklaminius užrašus. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis reklamos naudojimo reikalavimus, yra Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas. Šiame teisės akte išskirta išorinė reklama. Jai priskiriama reklama įvairiose ne patalpose esančiose specialiose (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytose (pastatų sienos, langai, durys, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonėse. Išorine reklama laikoma ir reklama, kurios pateikimo priemonės yra patalpose (vitrinose, langų ir (arba) durų vidinėse pusėse), tačiau ji yra matoma iš lauko pusės, taip pat prekių paslaugų teikimo vietų iškabose pateikiama informacija. Tokius reklaminius viešuosius užrašus galima suskirstyti į tuos, kuriems reikalingas leidimas, ir tuos, kuriems jo nereikia. Atvejai, kada būtinas reklamos priežiūros institucijų leidimas, detaliau reglamentuoti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. Kai leidimas privalomas, būtina kreiptis į savivaldybę (Architektūros ir urbanistikos skyrių) ir  suderinti viešųjų užrašų projektus.

Savivaldybės leidimo nereikės šiais Reklamos įstatyme numatytais atvejais: 1) reklamos pateikimo priemonės yra nekilnojamojo turto registre įregistruotame statinyje su stogu ir galinėmis sienomis ar be sienų ir ant šių reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla; 2) reklamos pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau reklama yra matoma iš lauko pusės; 3) išorinė reklama pateikiama ant transporto priemonės, kuri įrengta kaip prekių pardavimo vieta arba naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį žmonėms ir (arba) kroviniams vežti, išskyrus atvejus, kai ant transporto priemonės įrengiama speciali reklamos pateikimo priemonė ir ant jos pateikiama išorinė reklama; 4) iškaba turi būti įrengiama pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą; 5) įrengiama ne didesnio kaip 0,3 m2 ploto iškaba; 6) įrengiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkanti iškaba, ant kurios ar kurioje pateikiamas tik reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) vardas, pavardė arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas ir (arba) darbo laikas.

Už leidimo išdavimą imama Vietinių rinkliavų nuostatuose nustatyto dydžio rinkliava:

1. Kėdainių miesto senamiestyje ir miesto centre – 145 Eur už 1 kv. m metams;
2. kitose Kėdainių miesto vietose – 87 Eur už 1 kv. m metams;
3. kitose Kėdainių rajono vietose – 16 Eur už 1 kv. m metams, išskyrus atvejus, kai reklamuojama veikla vykdoma Kėdainių m. arba kitos savivaldybės teritorijoje – 87 Eur už 1 kv. m metams;
4. už leidimo įrengti trumpalaikę reklamą išdavimą – 2,9 Eur už vieną dieną.   

Mokestis apskaičiuojamas proporcingai leidimo terminui.         

Už leidimo įrengti iškabą išdavimą vietinė rinkliava nerenkama.

Nederėtų pamiršti, kad išorinės reklamos įrengimo draudimų nepaisymas ir reikalavimų nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 144 straipsnį.

Vidaus užrašams irgi privalomi valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimai

Viešojo užrašo sąvoka apima ne tik išorinius, bet ir vidaus užrašus, jeigu jie yra viešai matomi ir (arba) skirti visuomenei informuoti. Pastatų viduje esantiems viešiesiems užrašams nereikia atsakingos institucijos leidimo, tačiau ir jiems privalomi valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimai.

Viešojo užrašo sąvoka apima ne tik išorinius, bet ir vidaus užrašus, jeigu jie yra viešai matomi ir (arba) skirti visuomenei informuoti. Pastatų viduje esantiems viešiesiems užrašams nereikia atsakingos institucijos leidimo, tačiau ir jiems privalomi valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimai.

Kalbant apie vidaus viešuosius užrašus reikėtų paminėti ir maitinimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų lankytojams siūlomus valgiaraščius. Jie taip pat laikomi viešaisiais užrašais, todėl ir jiems yra taikomi Kalbos įstatyme nustatyti privalomi kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimai.

Parengė kalbos tvarkytoja Rūta Švedienė

Remtasi leidiniu „Viešųjų užrašų tikrinimo metodinė medžiaga reklamos agentūroms, restoranų, kavinių ir barų, klinikų ir grožio salonų savininkams, prekybos centrams ir kitam verslui bei savivaldybių administracijoms“ (parengė Valstybinė kalbos inspekcija).