Vanduo gali būti ne tik gyvybės šaltinis
Nevalytų nuotekų problema ryškiausiai atsiskleidžia gyvenvietėse ir kaimuose. Vieša paslaptis, kad daugelis žmonių slapta dar leidžia nevalytas buitines nuotekas į artimiausius vandens telkinius ir nelaiko to dideliu nusižengimu. Dar menkesnė bėda daugelio akimis – automobilių ir traktorių plovimas prie ežerų ir upių, o savo kieme tiesiai ant grunto plaunama technika atrodo visai normalus ir suprantamas reiškinys.
Už plovimą ne vietoje – bauda
Dar vienas vandens taršos šaltinis – tam neskirtose vietose plaunami automobiliai, traktoriai, kita technika. Kiekvienas miestas ir rajonas turi parengęs tvarkymo ir švaros taisykles, kuriose numatytas punktas, draudžiantis automobilius plauti tam neskirtose vietose. Tarp visų kitų vietų, kuriose tai daryti draudžiama, yra paplūdimiai, paupiai, paežerės, žinoma, visi vandens telkiniai. Čia draudžiama ne tik plauti, bet ir purtyti kilimėlius, kitaip valyti transporto priemones ar atskiras jų dalis, mechanizmus. Už šių taisyklių pažeidimą gresia baudos. Kiekviename mieste ar rajone jos gali būti skirtingos.
Tačiau dažnai žmonės transporto priemones plauna savo kiemuose. Ar tai pažeidimas, ar ne? Taigi, jeigu plaunama nenaudojant jokių cheminių medžiagų, pavyzdžiui, šampūnų, aplinkosauginiai reikalavimai nepažeidžiami. Tačiau net ir tada žmonės vis tiek turi laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto apraše nustatytų reikalavimų, nuotekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir kt.
Jeigu įrodoma, kad plovimo metu buvo teršiama aplinka, aplinkos apsaugos pareigūnai gali taikyti priemones pagal administracinių nusižengimų kodeksą ir skaičiuoti žalą aplinkai.
Fiziniam ar juridiniam asmeniui, teršiančiam aplinką nevalytomis nuotekomis, taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 246-ąjį straipsnį.
Nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, asmenims užtraukia baudą nuo 60 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų.
Nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimas į drenažo sistemas asmenims užtraukia baudą nuo 120 iki 580 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1 450 eurų.
Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, asmenims užtraukia baudą nuo 300 iki 1 150 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3 000 eurų.
Taip pat papildomai yra apskaičiuojama padaryta žala aplinkai.
Plaunantiems automobilius ar kitą techniką prie vandens telkinių taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 244 str. už aplinkos teršimą pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais. Bauda nuo 15 iki 300 eurų.
Taip pati gali būti skaičiuojama padaryta žala gamtai.
Pranešti apie daromus aplinkosauginius pažeidimus galima:
- bendraisiais regionų aplinkos apsaugos departamentų numeriais, el. pašto adresais (pvz. Kėdainių – kedainiai@krd.am.lt);
- gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai pagal regioną (brakonieriavimo atveju) arba 112;
- savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriui J. Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai, 306 kab., tel. (8 347) 69 563, (8 347) 44 213.
Ne darbo valandomis pranešti galite:
- bendruoju pagalbos centro telefono numeriu 112.
Kėdainių rajono savivaldybės informacija, tel. 69545
Cituojant arba kitaip platinant Kėdainių rajono savivaldybės informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį