J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Statinių projektiniai pasiūlymai
Statinių projektiniai pasiūlymai
Globalūs Kėdainiai
Globalūs Kėdainiai

Unikalios Velykų tradicijos puoselėtojams įteiktas pripažinimo sertifikatas

Šiemet minint Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metį, Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė 7 nauji reiškiniai.

Į Sąvadą įrašytos šešios gyvojo paveldo vertybės: Mažosios Lietuvos muzikavimo, skiedrinės stogdengystės, balanų, statinių (štankietų) skaldymo tradicijos, Kalvarijos krašto dainavimo tradicija Brukų kaime, Šyvio šokdinimo tradicija Gražiškiuose, Velykų antrosios dienos prausimas Užupės kaime ir pirmą kartą nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo veiklos (geroji praktika) – Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė bei kitos veiklos.

Gegužės 15-ąją vertybių įrašymo į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą iškilmėse, surengtose Vilniaus rotušėje, sertifikatą su kitais tradicijų puoselėtojais atsiėmė Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis ir užupietis Algirdas Berankis.

Kėdainių krašto atstovai sąvade besipuikuojančių papročių ir apeigų sąrašą papildė Velykų antros dienos prausimu Užupės kaime. Sakralinio prausimo ir laistymosi vandeniu paprotys, kuriuo linkima gero derliaus, laimės ir sveikatos, fiksuojamas nuo XIX a., tačiau ilgainiui daugelyje Lietuvos vietovių puoselėta šimtametė tradicija apnyko. Kėdainių rajone esantis Užupės kaimas – bene vienintelė žinoma vietovė Lietuvoje, kurioje velykinio laistymosi paprotys, vietos žmonių pastangomis išsaugotas, gyvuoja nepertraukiamai ir yra perduodamas iš kartos į kartą.

Nuo 2017 m. kuriamas Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas – įvairių atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitų tradicijų, žinių, įgūdžių, išsaugojimo veiklų sąrašas, kuriame šiuo metu jau yra 55 vertybės.

Sąvado valdytojas – LR kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriam talkina kompetentingų kultūros srities žinovų komisija, specialistų tinklas, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, saugotojų bendruomenės ir pavieniai asmenys. Prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir sąvado kūrimo proceso gali prisidėti visi, todėl kasmet pavasarį kviečiama teikti vertybių pasiūlymus, konsultuotis, o rudenį – teikti paraiškas.