Lapkričio 27 d.  Lietuvių literatūros ir tautosakos institute  vyko UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro liudijimų teikimo šventė.  Džiugi žinia, kad kėdainiečiams − kino studijos „Mėgėjas“ kūrėjams Vitoliui Laumakiui ir Adolfui Morėnui −  taip pat buvo įteiktas toks UNESCO liudijimas.  

Renginyje dalyvavo Kėdainių kino studijos „Mėgėjas“ sukurtų filmų kolekciją (1963–2004 m.)  Lietuvos nacionaliniam komitetui „Pasaulio atmintis“ pristatęs Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Jis taip pat buvo apdovanotas padėka už paveldo saugojimą ir tarpininkavimą įtraukiant  „Mėgėjo”  filmų kolekciją į UNESCO programą. Šios programos Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė dr. Jolita Steponaitienė sakė, kad mūsų Krašto muziejus ir jo direktorius yra pavyzdys, kaip reikia rūpintis paveldu.  

Taigi Kėdainių kino studijos „Mėgėjas“ sukurtų filmų kolekcija (1963–2004 m.) yra pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentu ir įrašyta į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Kolekcija saugoma Kėdainių kino studijoje „Mėgėjas“. 

Lietuvos nacionaliniame registre „Pasaulio atmintis“ bus įrašytas toks įrašas: 

1962 m. Kėdainiuose mėgėjiško kino studiją „Mėgėjas“ įkūrė Vitolis Laumakys. Jos branduolys: Vitolis Laumakys, Adolfas Morėnas, Nijolė Laumakienė, Algirdas Raila, Algimantas Kalinka. Vienos pirmųjų sovietų Lietuvoje įkurtos mėgėjiško kino studijos vientisa 1963–2004 m. sukurtų filmų kolekcija, kurioje 61 filmas, filmuotas ant juodai baltos 16 mm pločio juostos. Filmuose užfiksuota sovietinė ir jau nepriklausomos valstybės miesto kasdienybė, Kėdainiams svarbūs įvykiai įvairiose erdvėse. Ši kolekcija liudija kino veikimą asmeninėje žmonių erdvėje už oficialiosios kino produkcijos ribų. Tai nuosekli kolekcija, atspindinti mėgėjiško kino raidą, technologinius aspektus, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos tikrovę. Ji svarbi ne tik tuo, kas joje užfiksuota, bet ir kokius procesus liudija sociokultūriniu, technologiniu bei meninės saviraiškos aspektais. 

Pasak Nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ pirmininkės, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorės Jolitos Steponaitienės, kiekviena šalis turi tokio dokumentinio paveldo, kuris vienokiu ar kitokiu būdu darė įtaką pasaulio įvykiams, istorijos raidai, kultūros klestėjimui ir visuomenės evoliucijai, ir iki šiol liudija apie praeitį. Tikint, jog pasaulio dokumentinis paveldas priklauso visiems, todėl turi būti išsaugotas ir viešai prieinamas, 1992 m. pradėta vykdyti UNESCO programa „Pasaulio atmintis“. 

Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ uždavinys – skatinti visuomenę rūpintis dokumentiniu paveldu, saugomu Lietuvos archyvuose, bibliotekose, muziejuose, privačiose kolekcijose, ir skleisti apie juos informaciją. Tuo tikslu 2005 m. pradėtas kurti Nacionalinis registras „Pasaulio atmintis“, į kurį įrašomi Lietuvos valstybei, kultūrai, istorijai svarbūs istoriniai dokumentai, rankraščiai ir knygos, piešiniai ir nuotraukos, žemėlapiai ir brėžiniai, aktai ir deklaracijos, vaizdo ir graso dokumentai – visa tai, kas liudija mūsų – kaip valstybės ir tautos – buvimą.  

Pirmieji dokumentai ir jų kolekcijos į Nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašyti 2006 m. Pirmuoju dokumentu tapo Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Šiandien Nacionaliniame registre „Pasaulio atmintis“ jau  27 nacionalinės ir 29 regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektai.  

Šiemet Nacionalinis komitetas ir ekspertų grupė atrinko 5 objektus, kurie pripažinti regioninės reikšmės, ir 2 objektus – nacionalinės reikšmės. Tarp jų Kristijono Donelaičio autografai: „Metų“ dalys „Pavasario linksmybės ir „Vasaros darbai“, taip pat du jo laiškai; Statut Wielkiego Xięstwa Litewskiego od Nayiasnieyszego Hospodara Króla J. M. Zygmunta Augusta Roku 1564 w Bielsku wydany, arba  Antrasis Lietuvos Statutas; Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rinkiniai, XIX–XX a. I p.; Lietuvoje leistos knygos hebrajų kalba, 1759–1900 m. ir kt.  

Renginyje taip pat pasidžiaugta žinia, kad į UNESCO minimų sukakčių 2014–2015 m. kalendorių, į kurį įtraukta per 100 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų, pateko abi Lietuvos pateiktos sukaktys: Kristijono Donelaičio (1714–1780) 300-osios gimimo metinės ir kompozitoriaus, rašytojo, diplomato Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) 250-osios gimimo metinės (ši sukaktis pateikta kartu su Baltarusija ir Lenkija). Skelbdama minimų datų sąrašą, UNESCO prisideda prie pasaulinės ar regioninės reikšmės įžymių asmenybių, svarbių jubiliejinių įvykių ar kt. sukakčių populiarinimo. Minimos datos glaudžiai siejasi su UNESCO vertybėmis ir siekiais švietimo, mokslo, kultūros, socialinių ir humanitarinių mokslų bei informacijos ir komunikacijos srityse ir skatina toleranciją, taiką, kultūrų dialogą bei tautų tarpusavio supratimą. 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė (remtasi Kultūros ministerijos svetainės ir Kėdainių krašto muziejaus informacija)