Dvi dienas Daugiakultūriame centre Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos trijų muziejų ir vienos aukštosios mokyklos atstovai darbavosi prie virtualaus muziejaus, kuriame bus beveik 1 700 istorinių eksponatų ir jaunajai kartai pritaikytų žaidimų, kūrimo.

Perduoti kartoms

Pagrindinis trišalio bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Virtuali praeitis yra ateities muziejų pagrindas“ partneris – Rėzeknės aukštoji mokykla. Jos vicerektorė Ilga Šuplinska teigė, kad svarbiausia šiame projekte tai, jog bendram darbui susijungia trys šalys, turinčios bendrą idėją ir norinčios pakeisti požiūrį į vertybes, į kurias esame pripratę žiūrėti tik iš vienos pusės.

„Manau, kad jaunoji karta galvoja, jog muziejus – tik senų daiktų saugykla. Ši įstaiga visada turėtų būti atvira ir kūrybinga žmonėms, todėl mūsų naujas virtualus muziejus, naudojant interaktyvius elementus, pritrauktų jaunimą, kuriam perduotume istorines vertybes. Mūsų idėja – ambicinga, nes norime apjungti ne tik tris išvardintus muziejus, bet ir įtraukti daugiau šių įstaigų iš Lietuvos ir Lenkijos“, – aiškino I. Šuplinska.

Baigė keturis lygius

Pašnekovės teigimu, pirmaisiais projekto vykdymo metais jau įvyko keturi seminarai, tačiau didžiulis darbas prie virtualaus muziejaus kūrimo vyksta ne tik susitikimų metu, bet ir nuolat partneriams bendraujant internetu.

„Šįkart Kėdainiuose turime užbaigti keturis virtualaus muziejaus lygius – nuo žemėlapio iki žaidimo“, – sakė I. Šuplinska.

Atspindės savo sritį

Viešnia iš Latvijos pasakojo, kad šiame projekte, finansuojamame iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos finansinio laikotarpio Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės, dalyvauja Kėdainių krašto muziejus, Rėzeknės aukštoji mokykla, Rėzeknės kraštotyros muziejus (Latvija) ir Maksimo Bohdanovičiaus memorialinis muziejus (Gardinas, Baltarusija).  

„Virtualiame muziejuje kiekvienas projekto partneris pristatys juos reprezentuojančius objektus. Rėzeknės aukštoji mokykla pateiks 300 Latgalijos (istorinio rytų Latvijos regiono) kultūrinių objektų, Rėzeknės kraštotyros muziejus –500 keramikos dirbinių, M. Bohdanovičiaus memorialinis muziejus – 500 su literatūriniu rašytojo gyvenimu surištų eksponatų, o Kėdainių krašto muziejus – 389 amatus reprezentuojančius objektus“, – vardijo I. Šuplinska.

Virtualiame muziejuje informacija bus pateikiama penkiomis kalbomis: lietuvių, latvių, latgalių, baltarusių ir anglų.

Tęsis pora metų

Trijų šalių darbas prie šio projekto prasidėjo 2012 metų gruodžio mėnesį, baigsis – 2014-ųjų lapkričio pabaigoje.

Pirmą kartą partneriai susirinko Kėdainiuose, iki tol du kartus jie jau dirbo Rėzeknėje ir Gardine. Ateinančiais metais trijuose miestuose taip pat vyks susitikimai, kurių metu bus pristatomi projekto rezultatai.

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis mano, kad toks bendradarbiavimas yra naudingas muziejui ir jo darbuotojams, nes įgyjama naujų patirčių, duodančių tiesioginę naudą.

Įgyja patirties

„Šio projekto metu mes turime galimybę dirbti įdomų darbą kurdami virtualų muziejų. Juolab kad mūsų Kėdainių krašto muziejaus eksponatų dalis bus prieinama ne tik internete, bet ir būsimame terminale Arnetų name. Tikimės, jog jame mums pavyks atkurti dalį XVII–XIX amžių Kėdainių miestiečių namų interjero“, – kalbėjo R. Žirgulis.

Galės palyginti

Virtualiame muziejuje bus pristatyti beveik 400 Kėdainių krašto muziejaus eksponatų, susijusių su mūsų krašto amatais.

„XVII–XVIII amžiuose Kėdainiai buvo žinomas ir garsus amatų centras, kuriame veikė dešimt amatininkų cechų. Kadangi Arnetų name žadame kurti tradicinių amatų centrą, todėl manome, kad tai bus giminingos temos ir kartu galimybė Arnetų namo lankytojams pasižiūrėti, kokie buvo amatai senais laikais ir kokie jie išliko iki šių dienų“, – pasakojo R. Žirgulis.

Aušra MALINAUSKIENĖ, „Rinkos aikštė“