Kėdainiai turi daug įdomių kultūros paveldo objektų, tad restauruoti ir tinkamai naudojami jie gali tapti dideliu turistų traukos objektu. Praėjusią savaitę vicemerė Nijolė Naujokienė pasikvietė pas save savivaldybės ir jai priklausančių įstaigų darbuotojus, kad visi kartu pasidalintų idėjomis, kaip Kėdainių miestą padaryti patrauklesnį, įdomesnį turistams.

„Šiandien sukviečiau visus į pasitarimą, kad galėtume kartu pagalvoti, kaip pagal eiliškumą, kokybę ir svarbą mums toliau tvarkyti ir prižiūrėti kultūros paveldo objektus, kad labiau darytume įtaką turizmo plėtrai mūsų Kėdainių krašte,“ – sakė N. Naujokienė.

Pasitarime dalyvavo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Kacevičius, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daina Balasevičienė, Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas bei Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė, kuri rūpinasi kultūros paveldo objektais.

Aptarta situacija: kas buvo daroma dėl paveldo objektų pastaraisiais metais, ką reikėtų artimiausiu laiku padaryti. Išsamiausiai buvo aptariami du daugiausiai dėmesio reikalaujantys objektai – Kėdainių miesto parke esantis minaretas bei sinagoga Smilgos gatvėje.

Galimybė apžiūrėti miesto parką iš minareto viršaus

Susirinkusieji siūlė įvairias idėjas, tačiau pati svarbiausia buvo – galimybė lankytojams užlipti į minareto viršų.

„Labai svarbu minaretą sieti su parko panaudojimu. Turime ieškoti originalių idėjų“, – teigė N. Naujokienė. Visų pirma, pasak vicemerės, reiktų sutvarkyti visą parko aplinką, vėjo išvartytus medžius, senąją estradą.

„Parkas jau tapo miestiečių poilsio zona. Orams atšilus susirenka pakankamai daug žmonių. Ir svarbiausi dalykai – žmogaus privatumas ir saugumas. Kiekvienas, siekdamas atsiriboti nuo žmonių, keliauja tolyn į parką. Todėl, manau, vertėtų pradėti prioritetinę priežiūrą, tai yra šienavimą. Sutvarkyti žolę, kad ten nebūtų erkių“,– kaip patį svarbiausia dalyką išskyrė Kęstutis Stadalnykas.

Į patį parką ir minaretą buvo žiūrėta ir per istorijos prizmę. „Minaretas yra rytietiškos kultūros objektas. Kodėl gi nepadarius kažką tokio, susijusio su islamu. Pavyzdžiui, rytietiškų patiekalų restoraną, tačiau čia turi įsitraukti privatus verslas“, – siūlė Rimantas Žirgulis.

Sinagogos perspektyva

Pasitarime buvo aptartos ir sinagogos pastato panaudojimo galimybės. Šiuo metu sinagoga priklauso Lietuvos žydų bendruomenei, kuri dėl lėšų ir idėjų stygiaus siūlo pastatą perduoti Kėdainių rajono savivaldybei. Šio pasitarimo metu buvo pateiktos kelios mintys, kaip pastatą būtų galima įrengti ir kokia veikla jame užsiimti.

„Sinagoga galėtų tapti šiuolaikišku muziejumi – gyvu, kuriančiu ir eksponuojančiu. Jis turi būti labai traukianti, ryški ir kažkuo labai išskirtinė vieta“, – sakė N. Naujokienė.

Lėšų objektams tvarkyti skiriama nemažai

Pernai buvo skirti 3 milijonai litų kultūros objektams tvarkyti.

Svarbesni objektai – Rotušė, Kėdainių krašto muziejus, Šviesioji gimnazija, Akademijos miestelis (viešosios infrastruktūros plėtra), Ramybės skveras, Žydų gatvė (elektros tvarkybos darbai) bei daug kitų objektų, kurie buvo restauruoti ar kurių projektai dar įgyvendinami ir šiais metais.

Pateikti investiciniai projektai Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai – Kėdainių miesto Didžiosios Rinkos aikštės rekonstravimas, Kėdainių krašto muziejaus ir ekspozicijos modernizavimas, Šv. Juozapo bažnyčios restauravimas, konservavimas (altorių, varpinės ir aplinkos sutvarkymas), Nevėžio dešiniosios krantinės ir pėsčiųjų tilto per Nevėžį modernizavimas, Kėdainių senamiesčio viešojo ir kultūrinio turizmo infrastruktūros atnaujinimas ir pritaikymas (minareto pritaikymas turizmui, aivano, mečetės ir skerdiko namelio atstatymas), didžiosios estrados miesto parke modernizavimas, Paberžės klebonijos, svirno, bažnyčios tvoros restauravimas bei kiti infrastruktūros objektai, esantys kultūros paveldo teritorijoje.

Justina Kabošiūtė
Kėdainių rajono savivaldybės informacija