2012 metų kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje sparčiai nyksta tarmių gyvoji tradicija, 2013 metus paskelbė Tarmių metais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. spalio 16 d. patvirtino Tarmių metų priemonių planą (Žin., 2012, Nr. 123-6191), kurį parengė Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko sudaryta valstybės institucijų ir mokslo įstaigų atstovų darbo grupė. Patvirtintame plane pirmenybė teikiama priemonėms, populiarinančioms tarmes, užtikrinančioms jų išsaugojimą, tęstinius tyrimus ir sklaidos darbus.

Grafikos dizaineris Robertas Jucaitis sukūrė Tarmių metų ženklą, kuris lydės visus Tarmių metų renginius.

Ir Kėdainiuose planuojama surengti renginių, skirtų Tarmių metams. 

Pavasariop paskaityti paskaitos apie mūsų krašto tarmę mielai sutiko atvykti prof. dr. D. Mikulėnienė, Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė. Nemažai renginių žada surengti Kėdainių rajono savivaldybės kultūros centrai bei jų skyriai, žr.: ttp://www.kedainiai.lt/index.php?1531705452. Dar tik metų pradžia, tad tikrai ne vienas renginys bus dar sumanytas.

Kėdainiečiai pagal dabartinį tarmių skirstymą priklauso vakarų aukštaičiams šiauliškiams

Primintina, kad lietuvių kalboje iš seno skiriamos dvi pagrindinės tarmės – aukštaičių ir žemaičių tarmės (skiriamasis požymis – nevienodas kirčiuotų ir nekirčiuotų dvibalsių uo ir ie tarimas). Lietuvių tarmės skirstomos smulkiau – į patarmes, o šios gali būti dalijamos į dar smulkesnius tarminius vienetus – šnektas ir pašnektes.

Kėdainiečiai pagal dabartinį tarmių skirstymą priklauso vakarų aukštaičiams šiauliškiams. Bet štai Surviliškio, Truskavos, Pagirių gyventojai - jau yra rytų aukštaičiai panevėžiškiai.

Apie lietuvių tarmių skirtybes šiek tiek žinių pateikia jau pirmųjų lotyniškųjų lietuvių kalbos gramatikų autoriai (Danielius Kleinas). Dvi pagrindines – žemaičių ir lietuvių – tarmes (skiriamoji riba – Nevėžis) išskyrė F. Kuršaitis 1876 m. išleistoje gramatikoje (F. Kurschat. Grammatik der littauischen Sprache, Halle, 1876). Pirmąją išsamią lietuvių tarmių klasifikaciją paskelbė Antanas Baranauskas. Buvusiame Kauno gubernijos plote jis buvo išskyręs net 11 tarmių. Rytiečiai pirmieji žiemiečiai - taip jis vadino Joniškio, Radviliškio, Šeduvos, Kėdainių gyventojus. Kitaip negu A. Baranauskas, tarmes skirstė jo mokinys Kazimieras Jaunius. Jo klasifikacija buvo patikslinta ir patobulinta kitų kalbininkų. Antrojoje XX a. pusėje visuotinai pereita prie naujos tarmių klasifikacijos. Tai Alekso Girdenio ir Zigmo Zinkevičiaus iš esmės modifikuota A. Baranausko klasifikacija. (Išsamiau skaityti http://www.tarmes.lt/index_meniu.php?id=1).

Parengė Rūta Švedienė

Kėdainių rajono savivaldybės informacija