Kai apmąstome mokytojos, publicistės, moterų katalikių veikėjos, antisovietinio judėjimo dalyvės, politinės kalinės, rankraštinės Sibiro kalinių maldaknygės ,,Marija, gelbėk mus“ (1953 m.) autorės Adelės Dirsytės (1909–1955) gyvenimą, vardiname Kaplius, Šėtą ir Kėdainius. Šių metų balandžio mėnesį paminėtos A. Dirsytės 105-osios gimimo metinės, kitąmet, rugsėjį, bus prisimenamas jos žūties Sibire 60-metis. Todėl yra progos vienaip ar kitaip suaktualinti kalbėjimus ir darbus, skirtus Sibiro lagerių kankinei A. Dirsytei.

Dėl jos 2000 m. Kaune pradėta bažnytinio tribunolo šventumo ir kankinystės byla, prašant A. Dirsytę paskelbti palaimintąja. Tais pačiais metais Romoje pagarsintas XX a. Katalikų Bažnyčios martirologas (kankinių sąrašas), kuriame įrašyti ir du Kėdainių krašto žmonės: A. Dirsytė ir buvęs Žemės ūkio akademijos profesorius, Akademijos šv. Povilo bažnyčios rektorius Fabijonas Kemėšis (1880–1854).

Švietėjų ir kultūrininkų pastangos      

Neretai nuo pavienių asmenų pozicijos priklauso iniciatyvos ir darbai. Iki 2007 m. buvusioje Kėdainių Juozo Paukštelio gimnazijoje ir dabartinėje Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje, kol dirbo mokytoja lituanistė Danutė Muzikevičienė, kasmet buvo susitelkiama ties Adelės Dirsytės gyvenimu.

Ne vienus metus Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras (vadovė Audronė Pečiulytė), Šėtos gimnazija (direktorė Antanida Likšienė) su miestelio bendruomene nuosekliai kalba apie A. Dirsytę. Šėtos gimnazijos muziejuje (laikinai ekspozicija išmontuota dėl remonto) yra stendas, skirtas Dievo tarnaitei; jos portretas yra dailininkės L. R. Navalinskienės eksponuojame tapybos cikle.

1999 m. Juliaus Ivanausko nuotr. iš D. Muzikevičienės albumo: Šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje prie Adelės Dirsytės stogastulpio, mokytoja Danutė Muzikevičienė su mokiniais.  

Atminties paminklai
Kėdainių rajono savivaldybės bendruomenė nuo 1999 m. skiria dėmesį asmens atminimui ne tik renginiuose ar šv. Mišiose, bet ir materialiais atminties paminklais. Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje 1999 m., minint A. Dirsytės 90-ąsias gimimo metines, jos artimųjų rūpesčiu pastatytas simbolinis antkapinis ąžuolinis stogastulpis (autorius V. Remeikis).
Šėtos Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje yra paminklinis akmeninis votas, kuriuo vienos giesmės žodžiais 1916-aisiais (tai Pirmojo pasaulinio karo metas) prašoma: ,,Nuo bado, maro, ugnies ir karo gelbėk mus, Viešpatie!“ Per vėlu svarstyti, ar šį unikalų paminklą dar derėjo pažymėti tekstu apie Sibiro kankinę, maldaknygės autorę. Ant šio paminklo iškaltas Vyčio kryžius ženklina, kad 1999 m. A. Dirsytė apdovanota (po mirties) Vyčio kryžiaus ordinu. Vienaip ar kitaip akmens paminklas Šėtos šventoriuje nuo 2002 m. tapo ir kenotafu – simboliniu antkapiniu paminklu, nes nežinoma, kur ilsisi jos palaikai.

Spausdintas žodis
Apie Kėdainių gimnazijos auklėtinę, politinę kalinę išspausdinta buvusios Kėdainių Juozo Paukštelio gimnazijos mokinės Giedrės Dambrauskaitės apybraiža ,,Tavo siela – mums tvirtovė“ (vadovė – mokytoja D. Muzikevičienė) knygoje ,,Prakalbinta praeitis“ (Vilnius, 2002).
Vaido Banio, Ryto Tamašausko ir Margaritos Rukšienės leidiniuose ,,Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“ (žemėlapis, jo aprašas; Kėdainiai, 2012, 2013) ir Stanislovo Stašaičio knygoje ,,Kraštiečiai: Šėtos valsčius“ (Vilnius, 2012) taip pat glaustai primenama apie A. Dirsytę, atminimo įamžinimą mūsų rajono savivaldybėje. Ne kartą apie erškėčiuotą jos gyvenimo kelią rašyta rajono spaudoje.

Siūloma suteikti pavadinimą
Lietuvos politinių kalinių bendrijos ,,Kolyma“ pirmininkas Algirdas Čiurlys liepos pradžioje kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją siūlydamas, kad Adelės Dirsytės vardu būtų pavadinta viena Kėdainių gatvė ar aikštė. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas teigia, kad tai atlikti Kėdainiuose šiandien nėra galimybių.
Šėtos seniūnijos vadovo Petro Pupkaus nuomone, ateityje bus galima vienai gatvei suteikti Adelės Dirsytės pavadinimą Šėtos seniūnijoje, pavyzdžiui, Žemuosiuose Kapliuose. Vieta būtų tinkama, nes A. Dirsytė pradžios mokyklą lankė Aukštuosiuose Kapliuose, netoli – ir jos gimtinė.

Žygis gyvenimo keliu
Ne tik šnekomis ar perspektyvomis grindžiamos veiklos. Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkė Edita Mongirdaitė kviečia į dviračių žygį, skirtą A. Dirsytės 105-osioms gimimo metinėms. Rugsėjo 27-ąją – Pasaulinę turizmo dieną – žadama keliauti maršrutu Kėdainiai–Kapliai–Pramislava–Šėta. Beje, rugsėjo 26-oji – kankinės žūties diena.

Gimtinės įprasminimas
Kokie galimi darbai ateityje? Pramislavos vienkiemyje, dažniau pagal buvusių savininkų pavardę vadinamoje Dirsinėje (Šėtos sen., netoli Kaplių), gimė ir augo A. Dirsytė. Čia, buvusioje sodyboje, 1999 m. pasodinta liepa, buvo iniciatyvų ateityje įkurti nedidelį parką, tačiau tai ir liko planais.
Išsprendus žemės nuosavybės teises ir pasiryžus prižiūrėti sodybvietę, gimtinėje galėtų atsirasti žymuo, pavyzdžiui: ąžuolinis stogastulpis, memorialinė lenta ar kitoks paminklas. Nuo pagrindinio kelio turėtų būti įrengta nuoroda į Dirsinę, vingiuotame atsišakojančiame vieškelyje, anot A. Likšienės, taip pat būtų reikalingos kelios papildomai kryptį nurodančios informacijos.
Editos Mongirdaitės nuotraukos:  

Memorialinis kabinetas  

Šėtos ir Šviesiojoje gimnazijose, kuriose mokėsi A. Dirsytė, galėtų būti memorialinė Adelės Dirsytės patalpa. Istorijos ar tikybos kabinetas būtų pažymėtas lentele, portretu, stendas pasakotų apie mokytoją ir jaunimo globėją, gyvenusią gėrio, grožio ir tiesos principais, apie siekį kentėtoją paskelbti palaimintąja.
Kėdainių krašto muziejuje apie krašto augintinę liudijama tik vienintele A. Dirsytės nuotraukos kopija be komentarų apie asmenį. Šėtos paminklo įrašas – ,,Kai savo gyvenimu spinduliuoju ir šiandien Jėzui padedu nešti kryžių“ – galėtų tapti ekspozicijų kryptimi.

Vydo Bečelio nuotraukoje Kėdainių gimnazijos 1928 metų abiturientų vinjetė, saugoma Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinės mokyklos muziejuje. A.Dirsytė - iš kairės apačioje.  

Įsipareigojimų pluoštas
2015-ųjų rudenį, prisimenant išskirtinio asmens darbus ir žūties 60-metį, švietimo įstaigose derėtų organizuoti specialias pamokas. Ištikimieji būtų pakviesti į Daugiakultūrį centrą, A. Dirsytės sukurtų maldų žodžiais susikaupiama šv. Mišiose bažnyčiose, garbės sargyba stojama apie paminklų, tylos minute būtų pagerbti artimieji Šėtos kapinėse – čia palaidoti jos tėvai ir du broliai. Renginys (galbūt paroda) įvyktų Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje ar jos Šėtos filiale. Su mažaisiais skaitytojais, sekant Sibiro maldaknygės kelią ir A. Dirsytės auką, galima knygeles, vaikų maldynus kurti iš cemento maišo ir laikraščio skiaučių, austinės medžiagos atraižų ir beržo tošies.

Pastiprinant šventumą
Iš tėvynės meilės ir ilgesio, iš kančios ir Dievo ištikimybės, iš moralumo stiprybės ir siekio būti žmogumi kyla šventumas. Pastiprindami pradėtą Adelės Dirsytės paskelbimo palaimintąja bylą, galėtų susitelkti ar prisidėti jau vardintos švietimo, kultūros ir turizmo institucijos, Bažnyčia, Šėtos miestelio bendruomenė ir Šėtos seniūnijos vadovai, rajono savivaldybės administracija ir Kaplių bendruomenė, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija (čia mokytojavo A. Dirsytė), ateitininkai ir šauliai, politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, būtų reikalingos pedagogių D. Muzikevičienės ir A. Likšienės patirtys.


Rytas Tamašauskas  
Švietimo skyriaus vyr. specialistas