Jau greitai rugsėjo skambutis visus mokinius sukvies į mokyklas. Mokyklų aplinka, sveikatos saugos reikalavimų užtikrinimas turi neabejotiną reikšmę vaikų sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui.Parengiant mokyklas naujiems mokslo metams būtina vadovautis Lietuvos higienos normos  HN 21: 2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Žin., 2011, Nr.103-4858) nuostatomis. Mokykla gali vykdyti veiklą tik gavusi leidimą-higienos pasą.

Mokyklos patalpų higiena

   Higienos norma reglamentuoja, kad mokyklos patalpose ir sklype gali būti vykdoma tik su mokinių ugdymu susijusi veikla, taip pat kultūrinis ir neformalusis bendruomenės švietimas.

   Labai svarbu naujiems mokslo metams paruošti mokyklų stadionus su universaliomis aikštelėmis komandinėms sporto šakoms − krepšiniui, tinkliniui, sportiniams žaidimams. Bėgimo takai turi būti padengti saugia danga, o įrenginiai, naudojami sportiniams užsiėmimams, turi būti patikimai sutvirtinti, techniškai tvarkingi ir išdėstyti saugiu atstumu, kad nekeltų pavojaus mokinių sveikatai ir gyvybei. Skatinimas sportuoti, aktyviai dalyvauti kūno kultūros pamokose turi neabejotinos teigiamos reikšmės mokinių sveikatai. Mokyklų sklype rekomenduojama įrengti vietas dviračiams laikyti.

     Jeigu mokykloje organizuojamas ikimokyklinis ar priešmokyklinis ugdymas, vaiko priežiūros sąlygos turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar)priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

  Labai svarbu, kad mokykliniai stalai ir kėdės atitiktų mokinių ūgį. Jau dauguma mokyklų turi įsigiję reguliuojamo dydžio suolus, todėl juos galima taikyti mokinių ūgiui. Sėdėjimas mokinių ūgį atitinkančiuose suoluose yra viena iš profilaktinių priemonių taisyklingai laikysenai išsaugoti. Tėveliai namuose irgi turėtų įrengti vaikui darbo vietą su jo ūgį atitinkančiais baldais, įrengti pakankamą dirbtinį apšvietimą su bendruoju ir vietiniu apšvietimu, naudojant stalinę lempą.

   Mokymo klasėse ir kabinetuose turi būti įrengtos žaliuzės (užuolaidos), apsaugančios nuo tiesioginių saulės spindulių, o dirbtinis apšvietimas klasėse turi būti ne mažesnis kaip 300 liuksų, o technologijos kabinetuose ne mažesnis kaip 400 liuksų. Chemijos kabinete turi būti užtikrinta efektyvi oro kaita. Chemijos kabinete gali būti laikomos ir naudojamos tik tos medžiagos, kurios reikalingos mokymui. Cheminės medžiagos turi būti laikomos mokiniams neprieinamose vietose, o mokyklos patalpose ar sklype draudžiama laikyti ar naudoti nuodingas medžiagas. Dirbtuvėse mokiniai turi dirbti su specialia tinkamo dydžio apranga ir prie kiekvieno darbastalio turi būti įrengta vieta atsisėsti.

 Kiekvienam mokiniui  mokymo klasėje turi būti numatyta ne mažesnė kaip 1,7  kv. m. mokymosi vieta, o technologijų kabinete ir mokymo kabinetuose (chemijos, fizikos, biologijos − 2,4 kv. m).

   Jei stalai sustatyti eilėmis, atstumas nuo pirmųjų stalų iki lentos turi būti ne mažesnis  kaip 2,6 metrų. Labai svarbu tinkamai  įrengti stacionarias kompiuterizuotas vietas, kad mokinys galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai judėti bei kūno padėčiai keisti.

  Šildymo sezono metu mokymo klasėse temperatūra mokymo klasėse, kabinetuose aktų salėje temperatūra turi būti 18−20 ^○C, o sporto salėje   − 15−17 ^○C. Kūno kultūros pratybos negali vykti lauke, kai oro užterštumas kietosiomis dalelėmis viršija leistiną lygį, bei esant nepatenkinamoms sąlygoms, sporto aikštynuose esant šlapiai ar slidžiai aikštelių paviršiaus dangai, o temperatūra ne žemesnė kaip – 8^○ C. 

   Langų stiklai ir šviestuvai turi būti švarūs ir valomi pagal reikmes. Asmens higienai palaikyti visose prausyklose, esančiose prie valgyklos, tualetuose, sveikatos ir technologijos kabinetuose, turi būti tiekimas šaltas ir karštas vanduo. Iš karšto vandens čiaupo ištekančio  vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50^○ C ir ne aukštesnė kaip 60^○ C.  Jeigu karšto vandens temperatūra yra žemesnė, susidaro palankios sąlygos legionelių bakterijoms daugintis, kurios gali sukelti sveikatos sutrikimų. 

Reikalavimai ugdymo procesui

    Mokinių ugdymo procesas turi atitikti sveikatos saugos reikalavimus:

 Pirmoje klasėje pamokos trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 35 min., o vyresnėse klasėse  − 45 min. Pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 10 min. Būtina viena ilgoji 30 min. pertrauka arba dvi pertraukos po 20 min., skirtos pietums.

    Mokyklose turi būti pirmosios pagalbos rinkiniai, kurie turi būti lengvai pasiekiami užsiėmimų mokykloje metu. Mokiniai iki rugsėjo 15 d. turi pasitikrinti sveikatą ir mokyklos vadovo įgaliotam asmeniui turi pateikti vaiko sveikatos pažymėjimą. Vaiko sveikatos pažymėjimai reikalaujami iš mokinių tik iki 18 metų.

 Pagal vaiko sveikatos  duomenis ir gydytojo rekomendacijas jam bus parenkama vieta klasėje, suolo dydis. Jeigu vaikas turi virškinamojo trakto susirgimą, jam bus rekomenduojamas tausojantis maitinimas. 

Mokinių maitinimo organizavimas 

     Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo LR SAM ministro įsakymas 2011 m. lapkričio 11 d. Nr.V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr.140-6573). Ikimokyklinio ugdymo mokyklose vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5−4 val. pagal valgiaraščius. Atskiri valgiaraščiai sudaromi 1−3 ir 4−7 m. amžiaus vaikams, ne mažiau kaip 15 dienų laikotarpiui. Pagal gydytojo raštiškus nurodymus (Forma Nr. 027-1/a) turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas, kuris užtikrina tam tikro sveikatos sutrikimo (alergija tam tikriems maisto produktams, virškinimo sistemos ligos ir kt.) nulemtus vaiko individualios maistinių medžiagų ir energijos poreikius, parenkant toleruojamus maisto produktus, jų gamybos būdą, konsistenciją ir valgymo režimą. Ikimokyklinio ugdymo mokyklose rūkyti mėsos gaminiai neturi būti tiekiami.

    Maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti vaiko amžių ir sveikos mitybos rekomendacijas.

    Vaikams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys (ypač šviežios); grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai; pienas ir pieno produktai; liesa mėsa ir jos produktai; žuvis ir jos produktai; aliejus (turi būti mažiau vartojama gyvūninės kilmės riebalų: riebi mėsa ir mėsos produktai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis; gyvūninės kilmės riebalai ir margarinas, kur įmanoma, keičiami aliejais); kiaušiniai; geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti). Maisto produktus rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų.

 Pusryčiams vaikas turi gauti 20−25 proc., pietums 30−40 proc., pavakariams ar priešpiečiams 10−15 proc., vakarienei − 20−25 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo.

    Draudžiamų produktų sąraše (nurodyti  nauji draudžiami produktai: skrudinti ir spraginti gaminiai, traškučiai, kavos pakaitalai (cikorijų, gilių ir grūdų gėrimas), sūrūs konditerijos gaminiai, kisielius, ne pramoninės gamybos konservai ir subproduktai.

    Pirmenybė teikiama maistines savybes tausojantiems patiekalų gamybos būdams − virimui garuose ar vandenyje, troškiniui.

   Mokyklose pietų metu rekomenduojama patiekti kelis karštus pietų patiekalus ir kelis garnyrus. Vienas iš karštų patiekalų būti  pagamintas garuose ar vandenyje arba troškintas.

   Vaikų socialinės globos įstaigose valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į globojamą vaikų amžių: 1−3, 4−6, 7−14 ir 15−18 metų amžiaus vaikams, o pagal gydytojo raštiškus nurodymus turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas, galima skirti maisto papildų ar vitaminizuoti maistą, atsižvelgiant į vaiko amžių.

Ugdymo įstaigos turėtų dalyvauti pieno produktų vartojimo vaikų ugdymo ir švietimo įstaigose programoje „Pienas vaikams“  ir vaisių vartojimo skatinimo programoje.

  Sveikos ir saugios sąlygos mokykloje padės mokiniams išvengti sveikatos rizikos veiksnių, geriau jaustis ir būti sveikesniais. 

Ona Šulcienė

Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėja