Gruodžio 7-ąją šv. Juozapo bažnyčioje iškilmingų šv. Mišių metu paminėta svarbi šventė – sukako 25 metai, kai šie maldos namai vėl sugrąžinti tikintiesiems. Ta proga dvasininkus ir tikinčiuosius sveikino ir rajono meras Saulius Grinkevičius, mero pavaduotoja Olga Urbonienė bažnyčios draugai ir bičiuliai.

„Skaudžiausias laikotarpis – sovietmetis, kuris bažnyčios ir mūsų tautos gyvenime buvo tikrai labai sunkus. Mūsų tauta ir bažnyčia patyrė pažeminimą, todėl tautos atgimimas, manau, yra ir simboliškas bažnyčios atgimimas. Labai smagu, kad jūsų šiandien susirinko labai daug, todėl linkiu, jog šv. Juozapo bažnyčioje visada būtų tiek daug tikinčiųjų ir kuo daugiau jaunimo“, – įteikdamas dovaną sakė meras S. Grinkevičius.

Šv. Mišias, kuriose su rajono vadovais dalyvavo rajono tarybos nariai, savivaldybės administracijos vadovai, aukojo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Jam talkino buvę Kėdainių šv. Juozapo parapijos klebonai, kunigai Sigitas Bitkauskas ir Gintaras Pūras.

Arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius dalyvavo ir pirmosiose atkurtos bažnyčios šv. Mišiose, ir jas aukojo 25-ųjų metinių proga.

„Per ketvirtį amžiaus ši bažnyčia labai pasikeitė tiek vidumi, tiek išore. Nueitas ilgas kelias buvo nemažas iššūkis tiek kunigams, tiek parapijiečiams. Džiugu, kad bendromis pastangomis šiandien Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia yra tokia, kad kiekvieno akiai miela į ją žiūrėti. Kėdainių tikintiesiems linkiu palaikyti gerus tarpusavio santykius, gerbti vieniems kitus ir neapleisti darbo. Būdami krikščioniškai solidarūs, patirsime Dievo palaimą“, – sakė arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius.

Dabartinis parapijos klebonas Norbertas Martinkus džiaugėsi, kad atvykęs į Kėdainius rado gyvą parapiją.

„Esu laimingas čia būdamas. Mūsų bažnyčiai šiandiena yra labai svarbi, juk tokia šventė gilina tikinčiųjų santykį su Viešpačiu“, – sakė kun. N. Martinkus.

Jubiliejinės šventės proga parapiją aplankę buvęs jos dvasininkai kunigai S. Bitkauskas ir G. Pūras sutartinai tvirtino, jog ilgisi Kėdainiuose praleisto laiko ir buvusius parapijiečius mini tik gerais žodžiais.

Šv. Juozapo bažnyčios istorija

Vienuoliai karmelitai sunkiomis kontreformacijos sąlygomis 1709 metais pastatė Kėdainiuose koplyčią, o 1766-aisiais – ir Šv. Juozapo bažnyčią. Jie nuolat rūpinosi bažnyčios pastatu, dirbo pastoracinį darbą, plėtojo socialinę, švietėjišką veiklas.

1936 metais Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčiai suteiktos parapijos bažnyčios teisės. Sovietinių valdininkų apskaitos duomenimis, 1948 metais religinių švenčių metu Šv. Juozapo bažnyčią lankė 1 200 tikinčiųjų, o pastoracinį darbą dirbo klebonas ir vikaras, aptarnaujančio personalo – 4, choristai – 25, penki bažnyčios personalo asmenys gavo atlyginimą.

Nepaisant sovietinės valdžios draudimų, Šv. Juozapo bažnyčia sekmadieniais, atlaidų metu visada būdavo gausiai lankoma, joje nesimeldė tik valdininkai.

Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia buvo uždaryta 1963 m. sausio 23 d. 1963 m. kovo 26 d. dalis Šv. Juozapo bažnyčios turto buvo perduota Šv. Jurgio bažnyčiai, o 1963 m. balandžio 9 d. likusi dalis Vilniaus ateizmo muziejui. Šv. Juozapo bažnyčia buvo paversta Elektros aparatūros gamyklos sandėliu.

1968-aisiais su Elektros aparatūros gamykla sudaryta saugojimo sutartis, o 1971 m. rugsėjo 28-ąją šv. Juozapo bažnyčia, XVIII amžiaus vietinės reikšmės architektūros paminklas, nutarimu Nr. 40, patvirtintu Lietuvos TSR Kultūros ministerijos kolegijos, įtraukta į Lietuvos TSR paminklų sąrašą.

Kėdainiečiai norėjo kuo greičiau atgauti ir atkurti savo bažnyčią. Žmonės, įmonės aukojo lėšas, nemažai savo santaupų skyrė a. a. gydytoja Teklė Bružaitė.

Nuo 1987 metų kultūros fonde buvo surinkta 326 000 rublių. Dėl gamyklos iškėlimo iš senamiesčio teritorijos buvo kreiptasi į Maskvą, svarstyta vykdomojo komiteto posėdžiuose.

1987 metais architektas Dainius Juozėnas pradėjo rengti šv. Juozapo bažnyčios ir varpinės restauracijos projektą. Po metų jis buvo baigtas. Architektas numatė restauruoti supuvusią varpinę, barokines bokštų kepures, altorius ir sienų polichromiją.

1990-aisiais gamykla galų gale išsikraustė iš vienuolyno ir bažnyčios, prasidėjo restauracija.

1991 m. gegužės 23 d. pasirašytas potvarkis „Dėl Elektros aparatūros gamyklos pastatų perdavimo“, kuriuo Šv. Juozapo bažnyčia, varpinė perduoti religinei bendruomenei. Bažnyčios restauracija pradėjo rūpintis tuometinis šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Juozas Vaičeliūnas. Jis įdėjo daug pastangų, kad šv. Juozapo bažnyčia būtų ne ekspozicijų salė, bet grąžinta tikintiesiems kaip šventovė. Jam tai pavyko pasiekti. Tuo pačiu metu kun. J. Vaičeliūnas vykdė remonto darbus Lančiūnavos bažnyčioje, ant jo pečių gulė pastoracinis darbas, tikybos dėstymas mokyklose. Klebonas nepajėgė visur suspėti. Jis kreipėsi į kardinolą Vincentą Sladkevičių, prašė, kad sugrąžintai Šv. Juozapo bažnyčiai būtų paskirtas klebonas.

Todėl nuo 1991 m. kovo 1 d. šios bažnyčios atstatymo ir restauravimo darbais pradėjo rūpintis kun. Kęstutis Daknevičius, kuris kartu ėjo ir parapijos klebono pareigas. Pradėjęs klebonauti šv. Juozapo bažnyčioje, kun. K. Daknevičius suprato, kad statybos ir remonto darbai pareikalaus daug laiko.

1991m. gruodžio 1 d., pirmąjį Advento sekmadienį, Kėdainius užplūdo žmonių minios, atėjo ilgai laukta bažnyčios atšventinimo diena. Šv. Mišias koncelebravo vyskupas S. Tamkevičius, monsinjoras A. Svarinskas, monsinjoras K. Jakaitis, parapijos klebonas kun. K. Daknevičius.

Grąžinus 1997m. bažnyčią ir kun. K. Daknevičių iškėlus į kitą parapiją, spalio 28d. šv. Juozapo parapijos klebonu ir dekanato dekanu buvo paskirtas kun. Sigitas Bitkauskas. Jis tęsė kun. K. Daknevičiaus nebaigtus bažnyčios, jos aplinkos tvarkymo darbus bei pastoracinę veiklą.

2000 m. gegužės 1 d. pastoracinį darbą pradėjo klebonas kun. G. Pūras. Šv. Juozapo parapijoje jo laukė nebaigti remonto darbai, bet svarbiausia – bendruomenė formavimas. Parapija dekanate – pati didžiausia ir tokią bendruomenę formuoti sunku.

2016 metų birželio 1-ąją parapijai vadovauti pradėjo kunigas N. Martinkus.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija, tel. 69543