Kiekvieno mėnesio pradžioje Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius kviečiasi rajono seniūnus posėdžiauti. Aptariami svarbiausi einamieji reikalai, dalijamasi patirtimi,  išsakomi ir ateities planai. Kėdainių rajono seniūnai jau suplanavo svarbiausius metų darbus. Jiems rūpi gatvės, vandentiekis, apšvietimas, žaidimo aikštelės, parkai, kapinės, socialinė parama… O už to – žmonės, kuriems visa tai skirta. Seniūnų darbo dienos  užpildytos kasdieniais rūpesčiais, stengiantis pastebėti atokiausią kaimą ar vienkiemį, kiekvieną gyventoją. Šįkart seniūnai trumpai kalba apie planus, būsimus svarbiausius darbus,  prisimindami ir neseniai į praeitį nuėjusius 2014-uosius.

Algimantas SIRVIDAS, Josvainių seniūnas: 

„Noriu pasidžiaugti Josvainių miestelio centre įrengta aikšte, kurioje ir jaunesnio, ir vyresnio amžiaus žmogus gali prisėsti, pailsėti, susitikti su draugais, pabendrauti. Aikštė jau atidaryta ir joje visi gali lankytis, bet ją numatoma gražinti ir toliau. Kol kas visi planuoti darbai tikrai nėra pabaigti, tad šią aikštę ir toliau puoselėsime. 

Josvainiai kuo toliau, tuo daugiau dėmesio skiria aplinkos priežiūrai gražinimui: miestelis nuolat tvarkomas, puošiamas gėlėmis, prižiūrimi medžiai. Išpuošta ir autobusų stotelė, kuri traukia ne vieno prašalaičio akį, kai ką galbūt pralinksmindama, bet visiems suteikia tik gerų emocijų. Šiemet miestelis minėjo 630 metų jubiliejų, žmonės patys aukojo mūsų visų šventei. Tai rodo, kokie susitelkę, draugiški, bendruomeniški yra mūsų krašto žmonės. Taip pat kasmet švenčiame Jonines, visi susirenkame gražiame gojelyje prie Šušvės, sveikiname Jonus ir Janinas bei linksminamės – tai viena pagrindinių miestelio tradicinių švenčių. Džiaugiuosi ir aktyviomis bendruomenėmis bei visais seniūnijos žmonėmis. Skaistgiriuose ir Kampuose atidaryti aikštynai – visa tai darnaus darbo dėka. Žmonių ir miestelio gerovę kuriame kartu.“ 

Vytautas GRIGAS, Dotnuvos seniūnas: 

„2015-aisiais planuojame surengti bendruomeniškumo šventę. Siekiame skatinti bendruomeniškumą, įtraukti kuo daugiau asmenų į veiklą ir kartu padėkoti veikliems žmonėms. Noriu pasidžiaugti Beržų kaimo bendruomenės pirmininku Jonu Bytautu, kuris yra tikras aktyvistas, labai stengiasi dėl savo bendruomenės, ir tai rodo jo darbai. Taip pat aktyvios yra Ąžuolaičių, Vainotiškių, Volučių ir daugelis kitų bendruomenių. Aišku, yra ir tokių, kurioms trūksta to noro, bet manau viskas įmanoma. Labai noriu pasidžiaugti Mantviliškio kaime įrengtu apšvietimu – taip gyventojams patogiau ir kas svarbiausia – saugiau. Mūsų seniūnija labai daug lėšų įsisavino iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, atlikta tikrai daug darbų, kuriais galime didžiuotis visi. Ir tikrai nežadame sustoti. Seniūnijos gyventojai tradiciškai švenčia „Derliaus“ šventę Akademijoje, Žolines – Dotnuvoje, Jonines – Vainotiškiuosese, ir žinoma, daug kitų švenčių, kurios irgi yra neatsiejama seniūnijos žmonių gyvenimo dalis. O mūsų prioritetas visuomet yra žmonių gerovė, tą sieksime užtikrinti ir toliau.“ 

Artūras GUSTAS, Pernaravos seniūnas: 

„Šiais metais būtina sutvarkyti miestelio kapinių tvorą – tai vienas prioritetinių darbų seniūnijoje. Taip pat, jei bus skirta lėšų iš kelių programos, būtinai tvarkysime kelius. Viskas priklausys nuo biudžeto, bet didelės apimties darbų šiandien nenumatoma. Mūsų seniūnija yra viena atokiausių, bet darbai vyksta nuolat: tvarkomos pakelės, šaligatviai, aplinka. Bendradarbiaujame su ūkininkais, kurie mums visuomet sutinka padėti. 

Pastebiu didėjantį bendruomenių aktyvumą: atidarytas Pelutavos bendruomenės centras, įrengta labai graži poilsio ir žaidimų aikštelė. Į kaimą atvykę žmonės kartais net nustemba, kaip tokiame atokiame kaime kažkas vyksta, kaimas atgyja. Man kaip seniūnijos vedliui tai glosto širdį. Bendruomenių nariai kasmet susitinka ir švenčia tradicines šventes, pagrindinė iš jų – Oninės, kuri vyksta jau daugybę metų. Pelutavos kaime švenčiamos Antaninės, Paaluonyje – Šv. Ignaco diena. Seniūnija yra labai sportiška, nuolat vyksta sporto šventės. Smagu, kad yra aktyvių žmonių, kurie į veiklą stengiasi įtraukti ir kitus.“ 

Regimantas VALIAUSKAS, Gudžiūnų seniūnas: 

„Pernai pastatėme pavėsines Terespolyje ir Miegėnuose. Tai padarėme seniūnijos lėšomis ir jėgomis. Džiaugiuosi šiuo darbu ir planuojame šiemet tokią pavėsinę pastatyti Gudžiūnuose. Parinkome tokias vietas, kuriose žmonės tradiciškai renkasi. 

Pernai aktyviai dirbo seniūnijos socialinių pašalpų skyrimo komisija. Skaičiuojame, kad jos dėka per metus sutaupėme apie 200 tūkst. litų (58 tūkst. eurų). Jei žmogus automobiliu atvažiuoja iš Jurbarko atidirbti už gaunamą pašalpą – vargu ar ji jam būtina… 

Iš sutaupytų lėšų apie 20 tūkst. litų (5,8 tūkst. eurų) liko seniūnijoje darbo užmokesčiui, be to, nusipirkome krovininį automobilį. 

Daug darbo šiemet turėsime tvarkydami išverstus bebrų pagraužtus medžius. Jau šiomis dienomis seniūnijos darbininkai pradeda darbuotis Paberžėje, kur daug žalos bebrai padarė Liaudės upelio pakrantėse. 

Oficialių maudyklų seniūnijoje neturime, bet didesnėse gyvenvietėse prižiūrime vietas, kur žmonėms patogu vasarą išsimaudyti, poilsiauti. 

Seniūnija didžiuojasi, kad pernai Miegėnai įvardinti kaip viena iš gražiausių rajono gyvenviečių. Šiais metais ir Miegėnai, ir kitos seniūnijos gyvenvietės pražys gėlynais, bus tvarkomos.“ 

Vytautas ZAKARYZA, Truskavos seniūnas: 

„2014-ieji buvo geri, tikiuosi, kad ir 2015-ieji bus tokie pat, o gal ir žymiai geresni. Mat kuo daugiau gauni lėšų, tuo daugiau gali atlikti darbų. Pernai pirmus metus patys, savarankiškai, gyventojams skirstėme socialines pašalpas. Lyginant su 2013-aisiais, pernai žmonėms išmokėjome 65,7 procento mažiau pašalpų. 

Metų pabaigoje įsigijome modernią žoliapjovę. Šiemet turime ir dar dvi svajones. Viena, kad rajono savivaldybė skirtų vieną etatą ir mes galėtume įdarbinti žmogų, sugebėsiantį dirbti su nauja technika. Antra, sulaukti Truskavos kultūros centro renovacijos. Šiemet tikimės gauti ir naują traktorių, sutvarkyti Paežerių ir Ančiškių kapinių tvoras, pašalinti avarinius medžius. O vienas iš didžiausių nuveiktų darbų – kapitalinis prie Truskavos bažnyčios esančių šarvojimo salės, pagalbinių patalpų ir prieigų remontas. Taip pat sutvarkėme laiptus į naujas miestelio kapines, jų tvorą ir vartus bei jose įrengėme vandentiekį... 

Ko gero, vieni iš įsimintiniausių, įdomiausių, darbų pernai buvo dalies Truskavos kultūros centro kiemo išgrindimas akmenimis ir laužavietės įrengimas miestelio parke. Visko tikrai neišvardinsi. Daugelio darbų nebūtume padarę, jeigu ne mūsų seniūnijoje esančios žemės ūkio bendrovės, jų vadovai ir ūkininkai, neabejingi gyventojams ir jų poreikiams. Mūsų rėmėjai labai daug padeda ne tik materialiai, bet ir darbo jėga bei technika. Vien geradarių dėka galime džiaugtis ne tik ūkiškais, bet ir įdomiais kultūriniais renginiais, į kuriuos kasmet susirenka mūsų krašto ir aplinkinių rajonų gyventojai.“ 

Vanda PETRAUSKIENĖ, Surviliškio seniūnė: 

„Kiekviena mūsų rajono seniūnija turi išskirtinių objektų. Mes, surviliškiečiai, džiaugiamės pastaruoju metu traukos centru daugeliui tautiečių ir svečių iš užsienio tampančiu Bakainių piliakalniu. Smagu, kad Krekenavos regioninio parko, kurio teritorijoje yra šis piliakalnis, administracija baigė įgyvendinti saugomų teritorijų tvarkymo projekto antrąjį etapą. Šio projekto dėka Bakainių piliakalnis tapo patrauklus lankytojams: įrengtos apžvalgos aikštelės, laiptai, suoliukai poilsiui, pastatyta nauja apžvalgos aikštelė grožėtis Nevėžio upės vingiais. Tarp didžiausią reikšmę mūsų seniūnijos žmonėms turinčių pernai nuveiktų darbų paminėčiau prasidėjusią Surviliškio miestelio nuotekų tinklų statybą, sąvartyno Bakainių kaime sutvarkymą, išasfaltuotą Šermukšnių gatvę Kalnaberžės kaime... 

Nemažai padaryta įgyvendinant kaimo bendruomenių projektus. Jų dėka Surviliškio miestelio poilsio zonoje įrengtas apšvietimas, renovuotas Užupės bendruomenės pastatas, patalpas įsirengė Sirutiškio ir Surviliškio bendruomenių centrai, įsigyta šienavimo technika. 

Tarp šiemet numatomų didesnių darbų yra tolesni nuotekų tinklų statybos darbai ir Gojaus gatvės asfaltavimas Surviliškio miestelyje. Dar turiu daug visokiausių minčių, bet, kol nepatvirtintas biudžetas ir nieko nežinome apie būsimas lėšas, tai kol kas yra tik svajonės.“ 

Valentinas TAMULIS, Pelėdnagių seniūnas: 

„Praėjusieji metai buvo įdomūs ir darbingi. Kaip vieną iš įsimintiniausių įvykių seniūnijos istorijoje, galėčiau įvardinti keturių vaizdo kamerų įrengimą Pelėdnagių gyvenvietėje. Jų atsiradimas pasiteisino, nes viešosios tvarkos pažeidėjų tikrai sumažėjo. Galbūt vieni iš svarbesnių, naudingesnių ir įdomesnių darbų 2014-aisiais buvo savo lėšomis ir jėgomis atliekami Pelėdnagių kultūros namų pastato ir prie ambulatorijos esančių dviejų socialinių būstų lauko sienos apšiltinimo darbai. Galime pasidžiaugti, kad buvo atnaujinta Pelėdnagių darželio „Dobiliukas“ pastato siena. Gaila, kad tik viena, tačiau tikimės, jog savivaldybė tęs šį darbą. Taip pat pernai Labūnavoje pastatyta didžioji dalis kapinių tvoros, įrengtas ir naujas tualetas, Juciūnų koplyčioje atnaujinta elektros instaliacija. Žinoma, tradiciškai daug dėmesio skiriame kelių programai, labai daug investuota ir į saugų eismą. Rodos, daug padaryta, lyg ir nebebūtų ką veikti, tačiau šiemet mūsų laukia ne ką mažesni iššūkiai ir darbai. Mat ketiname užbaigti pernai pradėtą didžiulį vandentvarkos ir vandenvalos projektą Paobelio gyvenvietėje, tęsime didžiulio Nociūnų parko tvarkymą. Turiu daug gerų minčių, tačiau jų įgyvendinimas iš dalies priklauso nuo finansavimo. Už nuolatinę paramą ir pagalbą dėkoju rėmėjams, geradariams ūkininkams, Labūnavos žemės ūkio bendrovei ir visiems gyventojams, kurie savo darbu ar idėjomis prisidėjo, kad seniūnijoje būtų geriau ir gražiau.“

Antanas BRUŽAS, Vilainių seniūnas: 

„Šiemet didžiausia mano svajonė ir pagrindinis galvos skausmas – Apytalaukio dvaro sutvarkymas. Norėčiau, kad 2015-aisiais išsispręstų šio unikalaus pastato klausimas. Jeigu atsirastų investuotojas, kuris imtųsi misijos naujam gyvenimui prikelti kultūros paveldo objekto statusą turintį Apytalaukio dvarą, man būtų pats didžiausias džiaugsmas. Taip pat norėčiau, kad pagaliau Vilainiuose atsirastų vaikų žaidimo aikštelė, kokiose smagiai laiką leidžia mažieji Lančiūnavos ir Aristavos gyventojai, o netrukus ja džiaugsis ir tiskūniečiai. Tokios svajonės šiems metams. 

Tuo tarpu pernai didžiausią dėmesį skyrėme seniūnijos kaimuose esančių kapinių sutvarkymui. To labai reikėjo. Esu labai dėkingas Aristavos, Tiskūnų, Lančiūnavos bendruomenėms, kurioms padedant bendromis jėgomis buvo suremontuotos kapinių tvoros, sutvarkytos jų teritorijos. Pernai prie parko Vilainiuose gėlėmis pražydo užrašas „Vilainiai“, renovavome apšvietimo stulpus Aristavoje, netrukus sutvarkysime ir patį apšvietimą. Dalis mūsų pernykščių darbų persikėlė į šiuos metus. Vienas tokių yra Tiskūnuose pradėtas vaikų žaidimo aikštelės įrengimas, pavasarį ketiname užbaigti šį darbą. Tęsime Šventysbrasčio kapinių tvarkymą. Labai džiaugiuosi ir dėkoju visų bendruomenių centrų vadovams ir žmonėms, ūkininkams ir geradariams, kurie geranoriškai savo laiką, o dalis ir lėšas, skiria savųjų gyvenviečių puoselėjimui ir gražinimui.“ 

Algirdas KRIVIČIUS, laikinai einantis miesto seniūno pareigas: 

„Vienas iš pirmųjų metų darbų – autobusų stotelių tvarkymas. Turime įstiklinti išdaužytas vitrinas, tvarkyti ir prižiūrėti stoteles. 

Trijose populiariausiose maudymvietėse planuojame atvežti smėlio, sutvarkyti persirengimo kabinas ir tualetus. 

Rajono savivaldybei esame parašę nemažai paraiškų dėl šaligatvių ir gatvių tvarkymo. Tikiuosi, kad į programą bus įtraukti S. Jaugelio-Telegos, Kauno gatvių šaligatvių remonto darbai. Toliau vyks Babėnų kvartalo gatvių asfaltavimo darbai. Taip pat numatytas kitų gatvių asfaltavimo darbų projektavimas ir pagrindų klojimas. 

Šiemet viliamės kapitaliai suremontuoti tris vaikų žaidimų aikšteles. Nemažas darbas laukia plečiant Daškonių kapines. Pavasarį prasidės aptvėrimo ir paruošimo kapinių reikmėms darbai. 

Nepamirštame ir seniūnijos kaimų. Šiais metais bandysime pajudinti iš mirties taško Lipliūnų kaimo gyventojų didžiausią problemą – kelio, einančio pro kaimą, asfaltavimo pradinius darbus, t.y. projektavimą ir pagrindų klojimą. 

Nuo praėjusių metų pavasario laikinai einu seniūno pareigas, bet apie laikinumą nėra kada galvoti. Miesto seniūnijoje tiek reikalų ir darbų, kad rytą darbus pradėjęs nespėju net pastebėti, kada vakaras ateina.“

Jonas DALBOKAS, Krakių seniūnas:

„Kol kas nežinome, kiek žmonių galėsime įdarbinti pagal viešųjų darbų programą. Seniūnija turi tik du etatinius darbininkus, o darbų – labai daug.

Šiemet numatyta iškirsti daug pakelių kūmų. Iškirstus krūmynus suvežame į vieną vietą, kartą per metus atvažiuoja įmonė, gaminanti biokurą, ir juos perdirba. 

Vasarą tęsime pernai pradėtus maudyklos Pašušvyje tvarkymo darbus. Pernai ten iškirtome krūmus, pasėjome veją, šiemet žadame įrengti persirengimo kabinas. 

Bendrovė LESTO mūsų krašte naikina elektros oro linijas, teks naujai spręsti gatvių apšvietimo klausimus Meironiškių kaime ir Krakių miestelio Kauno bei Kėdainių gatvėse. 

Bene didžiausias praėjusių metų darbas seniūnijoje – nuotekų trasos įrengimas Krakėse, Alytaus gatvėje. Dabar jau pusė miestelio turi galimybę jungtis prie nuotekų tinklo. Tai nėra daug, nuotekų tinklą dar reikia plėsti. 

Tikimės, kad šiemet seniūnijos biudžetas bus ne mažesnis negu pernai. 2014 metais turėjome 1 mln. 279 tūkst. litų (370 tūkst. eurų), pusė iš jų išmokėta socialinėms pašalpoms.“ 

Petras PUPKUS, Šėtos seniūnas: 

„Šėtoje šiemet prasidės dideli vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbai. Rajono savivaldybės strateginiame plane šiam projektui numatyta 5 milijonai litų (1,45 mln. eurų). Šiemet bus ruošiama techninė dokumentacija. 

Šėtos kapinėse numatyta atnaujinti plytelėmis grįstus pėsčiųjų takus ir įrengti dar vieną vandentiekio kraną. 

Jau sausį pradedame kirsti avarinius medžius Žilionių kaimo kapinėse. 

Pirmąjį birželio sekmadienį Šėtoje rinksis bėgikai iš visos Lietuvos. Miestelyje rengiamas jau tradiciniu tampantis bėgimas, skirtas miestelio gimtadieniui. Jo organizatorius žinomas bėgikas Aurimas Skinulis sieks, kad Šėtos bėgimas būtų įtrauktas į Lietuvos bėgimo taurės kalendorių. 

2014-ieji metai Šėtos seniūnijai buvo darbingi, turime kuo didžiuotis. Suremontuota Šėtos kultūros centro salė, įrengti sanitariniai mazgai, miestelyje įrengti nuotekų valymo įrengimai, prie kurių prijungti svarbiausi objektai, įrengtas aikštynas prie gimnazijos, veikia trys stebėjimo kameros. Pagiriuose pastatytas daugiafunkcis centras, rekonstruota varpinė, o bendruomenės ir ūkininkų lėšomis pastatytas naujas tiltas per tvenkinį parke.“ 

Irma Bajorūnė, Dimitrijus Kuprijanovas, Aušra Malinauskienė, „Rinkos aikštė″

Nuotr. Giedrės Minelgaitės