Rugpjūčio 20–24 d. buvo organizuotas Kauno regiono savivaldybių administracijų direktorių tarptautinio bendradarbiavimo vizitas į Slovėnijos Respubliką. Į ją vyko Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis.

Delegacijos sudėtyje taip pat buvo Birštono savivaldybės administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius Liudas Kavaliauskas, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vijolė Šadauskienė, taip pat VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros direktorė Lina Misiukevičienė ir VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros projektų vadovė Gaila Tulušienė.

Formuoti palankų Kauno regiono įvaizdį

Vizitas buvo skirtas kontaktų užmezgimui, galimų bendradarbiavimo sričių ir projektinių idėjų identifikavimui ir patirties mainams. Kelionė organizuota įgyvendinant Regioninės plėtros strategiją (2018 m. VšĮ Kauno regiono plėtros agentūros darbo planą) ir joje numatytą Kauno regiono tarptautinio bendradarbiavimo programą, skirtą plėtoti geros kaimynystės ryšius, formuoti palankų Kauno regiono įvaizdį tarptautinėje arenoje, skatinti nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą su užsienio partneriais ir įgyvendinti darnią regiono ekonominę ir socialinę plėtrą, vystant tarptautinio bendradarbiavimo ryšius įvairiose veiklos sferose.
Skaitė pranešimus įvairiomis temomis

Kauno regiono delegacija apsilankė Liublianoje, Slovėnijos Respublikos sostinėje, kurioje susitikimo su Liublianos miesto savivaldybės ir jai pavaldžių institucijų atstovais. Kauno regiono delegaciją priėmė Liublianos miesto administracijos direktorė Urša Otoničar.

Pranešimus skaitė Liublianos miesto regiono regioninės plėtros agentūros direktorė Lilijana Madjar, Liublianos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos departamento vadovė Nataša Jazbinšek Seršen, kuri pristatė projektą „Liubliana – Žalioji Europos Kultūros sostinė 2016“, Liublianos miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento atstovė Simona Topolinjak, papasakojusi apie Lygių galimybių iniciatyvas Liublianoje, Ikimokyklinio ugdymo ir mokyklų departamento atstovė Vesna Korent, o taip pat Liublianos turizmo agentūros atstovas Mitja Predovnik.

Veikia trečdalis visų Slovėnijos įmonių

Liublianos miesto regiono regioninės plėtros agentūros direktorė pristatė įstaigos veiklą, taip pat Liublianos administracinį suskirstymą ir valdymą. Slovėnijoje yra 12 regionų ir 212 savivaldybių, kurių dydis – nuo 3 tūkst. gyventojų iki 30 tūkst. gyventojų.

Liublianos miesto regione – 22 savivaldybės, apimančios 500 000 gyventojų (arba ketvirtadalis visos Slovėnijos populiacijos – šiuo metu šalyje gyvena 2 mln. 56 tūkst. žmonių).

Pačioje Liublianoje – apie 290 tūkst. gyventojų. Šis miestas – svarbiausias Slovėnijos ekonomikos, kultūros centras.

Čia įsikūrusios ir veikia beveik 7 000 įmonių, o tai sudaro net 33 proc. visų Slovėnijos įmonių.

Atsakinga už plėtros programą

Liublianos miesto regiono regioninės plėtros agentūra yra atsakinga už Regioninės plėtros programos rengimą, derinimą, įgyvendinimą, vykdant ir rengiant projektus, skirtus Regioninės plėtros programos įgyvendinimui.

Regioninės plėtros programą tvirtina Regioninė taryba, kurią sudaro merai ir Regioninės plėtros taryba. Ją sudaro savivaldybių administracijų direktoriai, specialistai, NVO, verslo, universitetų atstovai ir kitos suinteresuotos organizacijos.

Regiono prioritetai:

1) aplinka (saugoma aplinka ir subalansuotas gamtos išteklių naudojimas);

2) ekonomika (žinios, kūrybiškumas ir inovacijos darniai ekonomikai ir naujų darbo vietų kūrimui);

3) žmonės (gyvenamosios aplinkos kokybė).

Žalioji Europos kultūros sostinė

Ypač įdomus ir naudingas buvo Aplinkos apsaugos departamento vadovės pristatytas projektas – „Liubliana – Žalioji Europos kultūros sostinė 2016“. Siekti Žaliosios Europos kultūros sostinės vardo Liubliana pradėjo prieš 10 metų, o 2016 metais pastangos buvo įvertintos Europos Komisijos. Sarbiausia yra tai, kad miestas ir toliau nuosekliai vykdo šio projekto uždavinius – išlikti švariausiu, aplinkai draugiškiausiu Europos miestu.

Liublianos vizija iki 2025 metų yra:

1) Idealus miestas (miesto plėtra, išsaugant kultūrinį ir istorinį paveldą);

2) Metropolija (gyvenimo kokybė, tolerancija ir saugumas);

3) Aplinkai draugiškas miestas (miestas harmonijoje su aplinka).

Itin populiari miesto bitininkystė

Keturios pagrindinės priežastys, kodėl Liublianai buvo suteiktas Žaliosios Europos kultūros sostinės vardas:

1) žaliasis miesto identitetas – tris ketvirtadalius miesto teritorijos užima žalieji plotai, vienam miesto gyventojui tenka net 542 kv.m žaliųjų plotų, mieste yra keturi kraštovaizdžio parkai ir net 1200 hektarų specialios paskirties miškų. Per 10 metų buvo įrengta daug naujų parkų, sutvarkyta daug apleistų teritorijų, kurios pritaikytos gyventojų reikmėms, įrengiant poilsio erdves, dviračių takus, bendruomenės daržus. Taip pat mieste skatinama ir itin populiari miesto bitininkystė – ant namų stogų įrengtuose aviliuose gaunamas aukštos kokybės medus.

2) Ekologinė zona miesto centre – miesto istorinė dalis yra uždaryta transportui ir čia gali važiuoti tik visuomeninis transportas, kuris taip pat yra ekologiškas ir dviratininkai. Žinoma, tam yra pertvarkyta infrastruktūra – centro gyventojams ir darbuotojams įrengtos požeminės aikštelės, centre važinėja nemokami elektriniai automobiliai, talpinantys apie 8 žmones (šiais automobiliukais galima pavažiuoti po miesto centrą nemokamai, tereikia jį susistabdyti arba išsikviesti telefonu). Pagrindinė miesto arterija – Slovenska gatvė – paversta „bendra erdve“, tai reiškia, kad visos transporto priemonės (dviračiai, motorinės transporto priemonės ir viešasis transportas) ir pėstieji yra lygiaverčiai eismo dalyviai. Mieste taip pat įrengtos Park and ride (pasistatyk ir važiuok) aikštelės, kuriose, palikus savo automobilį, toliau patogiai galima važiuoti visuomeniniu transportu arba dviračiais. Liublianoje taip pat sukurtas labai tankus dviračių nuomos punktų tinklas, kuriame kiekvienas norintis gali išsinuomoti dviratį, pateikęs savo kreditinę kortelę, kas užtikrina, kad dviračiai nėra gadinami ar pavagiami, tačiau reikia paminėti, kad viena valanda yra nemokama.

3) Moderni atliekų tvarkymo sistema. Miestas yra prisijungęs prie iniciatyvos „nulis atliekų“ – tai reiškia, kad visos atliekos yra rūšiuojamos ir perdirbamos arba pateikiamos antriniam panaudojimui, o maža dalis, kuri lieka neperdirbta – išvežama į atliekų deginimo gamyklą Vienoje. Centrinėje miesto dalyje įrengti modernūs požeminiai atliekų konteineriai, skirti skirtingoms atliekų rūšims. Gyventojai moka nustatyto dydžio mokestį už atliekų tvarkymą, tačiau mesdami atliekas į moderniuosius konteinerius, turi pasižymėti su elektronine kortele ir triskart per mėnesį galima išmesti atliekas nemokamai, o vėliau už kiekvieną kartą reikia mokėti 1 EUR.

4) Natūralus geriamasis vanduo. Liublianoje naudojamas natūralus požeminis vanduo, neapdorotas cheminiais elementais. Mieste įrengti 35 geriamojo vandens fontanėliai, kurie veikia nuo balandžio iki spalio mėnesio.

Daug dėmesio skiriame lyčių lygybei

Liublianos miestas taip pat didžiuojasi savo socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros politika.

Socialinės apsaugos strategiją sudaro trys pagrindiniai sektoriai:

1) pagalba senjorams (65+), kuriems teikiamos įvairios paslaugos;

2) pagalba neįgaliesiems – neįgaliųjų priežiūra, infrastruktūros pritaikymas žmonėms su judėjimo negalia;

3) lyčių lygybės klausimai. Taip pat viena iš sričių, kuriai skiriamas itin didelis dėmesys Liublianoje yra homoseksualių žmonių nediskriminavimo ir tolerancijos klausimai. Šios srities problemos sprendžiamos finansuojant nevyriausybines organizacijas ir didinant visuomenės sąmoningumą, vykdant įvairias visuomenės informavimo kampanijas. Savivaldybės iniciatyva yra įsteigtas sertifikatas įmonėms, kurios prisideda prie homoseksualių žmonių gerovės skatinimo.

Susipažinta su švietimo sistema

Kauno regiono delegacijai taip pat buvo pristatyta ir Slovėnijos švietimo sistema. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Slovėnijoje yra tiek valstybinės (priklausančios savivaldybėms), tiek ir privačios. Jose ugdomi vaikai nuo 11 mėnesių iki 6 metų amžiaus.

Motinystės atostogos trunka iki vaikui sueina 11 mėnesių, tačiau vėliau iki vaikui sueina 2 metai vienas iš tėvų gali dirbti pusę etato, jeigu šeimoje auga vienas vaikas. Jeigu šeimoje auga du ir daugiau vaikų, vienas iš tėvų gali dirbti nepilnu etatu iki jauniausiam vaikui sukanka 6 metai.

Pradinė mokykla Slovėnijoje yra nuo 6 iki 15 metų amžiaus. Vidurinė mokykla Slovėnijoje – nuo 15 iki 19 metų amžiaus.

Diskutuota apie tiesioginius skrydžius

Kauno regiono delegacija taip pat lankėsi Trieste mieste, kuris net 500 metų priklausė Austrijos-Vengrijos imperijai ir iki šiol glaudžiai susijęs su Slovėnijos Respublika, kadangi nuo jos nutolęs tik 30 km, o mieste gyvena daug Slovėnų tautybės žmonių.

Kauno regiono delegaciją priėmė Triesto miesto meras Paolo Polidori, kuris pristatė Trieste miestą – laisvąjį uostą, kuris yra nepanašus į kitus Italijos miestus dėl užimamos geografinės padėties bei istorinių aplinkybių, dėl kurių miestas tapo tarpkultūriniu ir yra artimesnis Slovėnijai bei Austrijai, nei Italijai.

Kauno regiono vardu kalbėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius A. Nesteckis, kuris pristatė Kauno regioną ir savivaldybes, bei mūsų regiono stipriąsias puses. Triesto meras pastebėjo, kad dėl mieste veikiančio laisvojo uosto bei išvystytos geležinkelių infrastruktūros, Triestas ir Kauno regionas galėtų plėtoti bendrus logistinius projektus.

Taip pat būtų galima pagalvoti ir apie tiesioginio skrydžio tarp Triesto ir Kauno miestų atsiradimo, nes toks skrydis sujungtų ne tik Kauno regioną su šiuo Italijos miestu, bet ir būtų patogus susisiekimas su Slovėnija ar Kroatija, nes šiuo metu tiesioginių skrydžių į šią Europos dalį iš Lietuvos nėra.

Kauno regiono delegacijai taip pat buvo pristatyta Triesto miesto vystymo ir plėtros strategija, parodytos naujai sutvarkytos ir visuomenės poreikiams pritaikytos apleistos teritorijos. Informatyvų pristatymą padarė Mobilumo, transporto ir teritorinio planavimo departamento direktorius Giulio Bernetti.

Kauno regiono plėtros agentūros informacija