Šiuo metu apie Kėdainių apylinkėse gyvenančių per 80 stumbrų bandos daromą žalą ūkininkams, miškų savininkams bei medžiotojams kalbama jau seniai, tačiau tik dabar nuspręsta imtis konkrečių veiksmų – Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės saugomus stumbrus pradėti perkėlinėti į kitas, ne tokias derlingas vietas, arba pradėti jų legalią medžioklę.

Susitiko su valdžios atstovais

Neapsikentę stumbrų daromos žalos, ūkininkai, medžiotojai, miškininkai, Kėdainių rajono savivaldybės atstovai užtarimo ir išeities iš susidariusios padėties pradėjo ieškoti aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

Praėjusią savaitę Kėdainiuose buvo suorganizuotas susitikimas, kuriame dalyvavo Seimo narys kraštietis Algimantas Salamakinas, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, bei Laimutis Budrys, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius.

Nors apie šią krašto žemdirbius kamuojamą problemą dar praėjusių metų vasarą buvo informuotas ir tuometis premjeras Andrius Kubilius, akivaizdu, kad tik po šio susitikimo bus pradėta imtis konkrečių veiksmų.

Trūksta teisinės bazės

Stumbrų problema gaji jau kelis dešimtmečius. Prieš tris dešimtmečius atklydusi kelių stumbrų grupė į Vilainių ir Šventybrasčio apylinkes šiuo metu išaugo iki 80 gyvūnų bandos ir kasmet didėja.

Rajono ūkininkai, miškininkai bei medžiotojai itin piktinasi valstybės pasyvumu – ji, saugodama šių gyvūnų populiaciją, visai nesirūpina šių saugomų gyvūnų priežiūra, kontrole, šėrimu, nereguliuoja jų skaičiaus, nevykdo atrankos tarp pasenusių, traumuotų, ligotų gyvūnų.

Negana to, iki šiol nėra jokių teisės aktų, kurie nustatytų, kaip mažinti ar reguliuoti stumbrų daromą žalą pasėliuose ir miškuose.

Ūkininkai – ne prieš gamtą ir gyvūnus

Apskaičiuota, kad vienas stumbras per dieną suėda daugiau kaip 10 kg miško jaunuolynų šakelių.

Žiemą stumbrai lankosi medžiotojų klubų įrengtose šėryklose, dėl to jose negali lankytis ir maitintis kiti miško žvėrys. Tačiau jei stumbrai nerastų pašarų, patrauktų gyventojų sodybų link, taip keldami pastariesiems rimtą pavojų.

Kitais metų laikais stumbrai siaubia apsėtus ūkininkų laukus, miško jaunuolynus ir atžalynus, o žala padaroma labai koncentruotoje teritorijoje.

„Kiekvienas žemės lopinėlis turi savininką, kuris jaučia jam daromą skriaudą. Nereikia galvoti, kad ūkininkai nemyli gamtos, bet kada vienoj vietoj susidaro pūlinys, reikia kažką daryt. Bėda ne stumbrai , bėda jų kiekis vienoje vietoje“, – stumbrų įkaitais tapusių ūkininkų vardu kalbėjo ūkininkas Jonas Misevičius ir pridūrė, kad dabar veikianti kompensavimo sistema nepadengia nė pusės patiriamų nuostolių.

„Sunku ūkininkauti, kai įdedi ne tik pinigų, bet ir širdį skiri, o galiausiai gauni riestainio skylę“, – sakė jis.

250 tūkst. litų žalos

Dėl stumbrų veiklos kėdainiečių patiriami žalos mastai kasmet tik auga.

2011 metais buvo sunaikinta 28 ha pasėlių ploto, 2012 metais – jau tris kartus daugiau – 83 ha. Stumbrų daromi nuostoliai 2012 metais fiksuoti beveik tūkstantyje ha, kai 2011 metais – tik 390 ha.

Vien per praėjusius metus Kėdainių rajone stumbrų padaryti nuostoliai siekė ketvirtį milijono litų, kai visos Lietuvos mastu žalai atlyginti iš valstybės biudžeto buvo skirta tik 200 tūkst. litų.

Prognozuojama, kad jei nieko nebus imtasi, 2013 metais nuostolių suma mūsų rajone gali siekti 300–400 tūkst. litų.

Tiek ūkininkus, tiek miškininkus ir medžiotojus itin neramina tai, kad žvėrių padaromos žalos nuostolių metodika netobula, o įvertinimas trunka ilgai. Dėl to dalis ūkininkų dėl gaišaties biurokratinėse įstaigose net nesivargina į jas kreiptis dėl patirtų nuostolių apskaičiavimo ir padengimo.

Perkels į nacionalinius parkus

„Kompensacijų didinimas būtų nelabai logiškas žingsnis šioje situacijoje. Noriu pabrėžti, kad stumbrai yra įrašyti į Tarptautinę raudonąją knygą. Tai nykstantis, saugomas gyvūnas. Todėl mąstoma apie stumbrų perkėlimą. Tikimasi tai padaryti per kelerius metus“, – vieną iš išeičių siūlė L. Budrys, Aplinkos apsaugos ministerijos atstovas.

Gyvūnų perkėlimas – sudėtinga operacija, pareikalausianti tam tikro pasiruošimo ir atitinkamų žinių, kartu – ir didelių finansinių lėšų. Šiuo metu realiausias kelias gyvūnų poras iškelti į specialiai pritaikytus aptvarus Žemaitijos ir Aukštaitijos nacionaliniuose parkuose. Lėšų stumbrams perkelti bus bandoma ieškoti valstybės biudžete, neatmetama galimybė kreiptis paramos ir į Europos Sąjungos fondus.

Susitikime buvo pritarta ir siūlymui paliegusius, senus, sergančius stumbrus pradėti „retinti“ juos šaudant. Medžioklės leidimas, manoma, turėtų kainuoti nuo 5 tūkst. litų iki 10 tūkst. eurų.

Vaida MASILIONYTĖ, „Kėdainių garsas“