Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa – vienas didžiausių šalies prioritetinių projektų, kuriuo siekiama didinti daugiausiai šilumos energijos sunaudojančių daugiabučių namų energinį efektyvumą. Visgi gyventojai dar pilni abejonių ir baimių priimdami sprendimus. Žinoma, pirmiesiems visada sunkiausia. Įsitikinti, kad renovacija – ne tik mažesnės sąskaitos už šildymą, bet ir laisvė gyventojui pačiam reguliuoti savo komforto lygį, – geriausia remiantis konkrečiais pavyzdžiais, o Kėdainiuose jų kol kas nėra daug. Bet į priekį judama užtikrintai.

Pirmiausia reikia, kad patys gyventojai norėtų renovacijos. O dabar dar susiduriama ir su tokiais apmaudžiais atvejais: namo gyventojai pritaria renovacijai, padaromas pirminis investicinis projektas, o paskui gyventojai suabejoja, ima ir atsisako renovacijos. O kas mokės už projektą, o kaip jaustis tiems namo gyventojams, kurie nori vėliau už šildymą mokėti pigiau, gyventi šilčiau ir gražiau?

Rajono meras supranta gyventojų abejones

„Manau, kad mūsų žmonės be reikalo bijo renovacijos. Šalies gyventojai pasitiki dabartine daugiabučių atnaujinimo programa. Sausio mėnesį labai padidėjo šalies renovacijos mastai ir tam nemažos įtakos galėjo turėti tai, kad iki šių metų kovo 31 d. pratęstas valstybės papildomos paramos teikimo laikas. Norint gauti maksimalią valstybės paramą, iki kovo paskutinės dienos turi būti sudarytos rangos sutartys, o iki 2016 m. liepos 1 dienos turi būti įgyvendintos energiją taupančios priemonės, t. y. atlikti rangos darbai. Tad labai verta paskubėti. Tačiau svariausias, jau gyvenimo patvirtintas, argumentas daugiabučiui renovuoti – beveik perpus mažesnės sąskaitos už šildymą ir, žinoma, gražesnė, jaukesnė aplinka, − sako rajono meras Rimantas Diliūnas. − Žinoma, yra pavojų šiame reikale, pvz., teko girdėti, kad renovuojant daugiabučius pasitaiko broko. Tuo pasirūpinti reikėtų atliekant investicinį projektą, paskui techninį darbo projektą. Ir tuo tikrai stengiamasi pasirūpinti. Samdant specialistus, pasidomima jų kvalifikacija ir anksčiau atliktų darbų kokybe. Svarbu, kad ir darbus prižiūrintis statybos techninės priežiūros vadovas būtų aukštos kvalifikacijos, sąžiningas ir dažniau lankytųsi objekte – vertintų darbų kokybę, medžiagas ne vien tik popieriuje. Priežiūros procese aktyviai dalyvauti, klausinėti ir domėtis turėtų ne tik savivaldybės administracijos vadovai, specialistai, „Kėdainių butų“ atstovai, bet ir patys namo atstovai. Tokia realybė“.

Iš viso jau įvyko 16 konkursų

Kėdainių mieste jau renovuoti šie daugiabučiai namai: Mindaugo g. 16, Liaudies g. 9 ir S. Jaugelio-Telegos g. 32.  Šiuo metu renovuojami du daugiabučiai namai − J. Basanavičiaus g. 94 ir Rasos g. 2. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje savo iniciatyva taip pat dalyvauja J. Basanavičiaus g. 17 ir A. Kanapinsko g. 6 daugiabučiai namai. Tvarkytis renovavimo reikalus gyventojams padeda Všį Būsto energijos taupymo agentūra.

Pagal energinio efektyvumo didinimo programą, kurią įgyvendina Aplinkos ministerija, Kėdainių rajone turėtų būti renovuoti 43 daugiabučiai namai, tačiau kai kurių daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai atsisakė dalyvauti programoje, kai kurie negauna finansavimo iš banko dėl per mažo balsavusiųjų „už“ skaičiaus dėl daugiabučių namų butų savininkų skolų.

I etapo, kuriame buvo numatyta renovuoti 17 daugiabučių, jau įvyko 11 konkursų (rangos darbai su projektavimu), patvirtinti laimėtojai, pasirašyta 10 rangos sutarčių. II etapo, kuriame buvo numatyti renovuoti 26 daugiabučiai, parengti ir suderinti 26 investicijų planai, įvyko 5 konkursai. Iš visų įvykusių 16 konkursų šešis laimėjo Kėdainių įmonės. Primename, kad daugiabučių namų atnaujinimo programą administruoja savivaldybės paskirta UAB ,,Kėdainių butai“.

Kėdainių rajono savivaldybės administracija ragina gyventojus rinktis renovaciją

Kad renovacija vyktų greičiau, Kėdainių rajono savivaldybės administracija organizuoja susirinkimus su daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administratoriumi UAB „Kėdainių butai“: aptariamos problemos, aiškinamasi, analizuojama, stengiamasi išspręsti iškilusias problemas. Taip pat nuolat kontaktuojama ir konsultuojamasi su Būsto energijos taupymo agentūra ir finansuotojais (bankais) bei kitų rajonų savivaldybėmis.

Administracijos direktorius Arūnas Kacevičius vardija pagrindinius aspektus, kurie turėtų padėti gyventojams apsispręsti ir priimti sprendimą dėl daugiabučių namų renovacijos:

„Pirmiausia: daugiabučio namo gyventojai nepatirs papildomų išlaidų. Atnaujinusdaugiabutį namą, gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėja tiek, kad likusių pinigų užtenka renovacijos išlaidoms padengti. Tad daugiabučio namo butų savininkai gali rinktis nieko nedaryti, naudoti energiją tuščiai ir apmokėti vis didėjančias sąskaitas už šildymą; gali rinktis modernizuoti daugiabutį, pakelti savo būsto vertę ir gyventi komfortiškai, nepatirdami papildomų išlaidų, nes renovacijos išlaidas galės apmokėti iš lėšų, sutaupytų sumažėjus šildymo sąskaitoms. Aš rinkčiausi renovaciją, nes ją atlikus sumažės šildymo išlaidos, t. y. kompleksiškai atnaujinusdaugiabutį namą galima sutaupyti 50 proc. ir daugiau šilumos energijos. O valstybės teikiama parama ilgainiui, aišku, tik mažės."

Administracijos direktorius A. Kacevičius pateikia ir konkrečius skaičiavimus:

„Specialistų yra apskaičiuota, kad kai kuriais atvejais sutaupyti galima net iki 60 %. Ir netgi daugiau. Svarbu, kad sutaupymus vertintumėte lygindami šilumos poreikius, perskaičiuotus prie norminių sąlygų – darykite prielaidą, kad tiek prieš renovaciją, tiek po jos vidaus temperatūra buvo 18oc. Šiuo atveju gana dažnai pasitaiko nesusipratimų, mat prieš renovaciją patalpose temperatūra būna žemesnė, o po renovacijos ji padidėja. O faktiniai šilumos suvartojimai gali išlikti nelabai pakitę. Tad jei galvojate, kad nieko nesutaupėte, įvertinkite, ar nepasikeitė jūsų komfortas. Priklausomai nuo pastato konstrukcijos ir oro kaitos lygio, temperatūros namuose „pakėlimas“ 1oc gali papildomai padidinti pastato šilumos sąnaudas 5−8 %. Pavyzdžiui, jei prieš renovaciją bute buvo 16oc, o po jos 20oc, nors šilumos sąnaudos beveik nepakito (lauko temperatūros panašios), sutaupysite nuo 20 iki 32 %. Kitaip sakant, jei prieš renovaciją būtumėte norėję temperatūrą patalpose pakelti iki 20oc, šilumos sąnaudos būtų padidėjusios nuo 20 iki 32 %“.

Valstybės parama vis mažės

Nuo kovo 31 d. keisis paraiškų daugiabučiams modernizuoti teikimo tvarka – jos bus priimamos pagal naują kvietimų sistemą. Modernizavimo projektai (investicijų planai), rengiami įgyvendinant valstybinę daugiabučių modernizavimo programą, bus teikiami šią programą administruojančiai Būsto energijos taupymo agentūrai, Aplinkos ministerijai paskelbus kvietimą tokioms paraiškoms teikti. Iki kvietimų sistemos įsigaliojimo projektai priimami pagal dabartinę tvarką.

Naująją kvietimų sistemą numato Vyriausybės patikslintos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklės. Šių taisyklių pataisas parengė Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į dabartinę modernizavimo padėtį, statybos sektoriaus pajėgumus, savivaldybių ir kitų suinteresuotų institucijų pasiūlymus.

Kita nauja minėtųjų taisyklių nuostata, priimta Aplinkos ministerijos siūlymu, – pratęsti papildomos valstybės paramos daugiabučiams modernizuoti teikimą. Ligi šiol valstybė teikė 40 proc. paramą daugiabučiui modernizuoti. Ją sudaro įstatymo numatyta 15 proc. Valstybės parama ir papildoma 25 proc. parama iš Klimato kaitos specialios programos lėšų. Ši papildoma parama skiriama tuo atveju, jeigu rangos darbų sutartis renovacijos projektui įgyvendinti sudaryta iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir jeigu projektas įgyvendintas iki 2015 m. spalio 1 d.

Pratęsus papildomos 25 proc. paramos teikimą, ji bus skiriama projektams, kuriems vykdyti rangos darbų sutartys sudarytos iki 2015 m. kovo 31 d. ir kurie bus įgyvendinti iki 2016 m. liepos 1 d. Jeigu projektai, kuriems įgyvendinti statybos rangos sutartys sudarytos iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir kurie bus neužbaigti iki 2015 m. spalio 1 d. arba jeigu statybos rangos darbų sutartys iki 2014 m. gruodžio 31 d. parengtiems projektams sudarytos po 2015 m. kovo 31 d. ir šie projektai įgyvendinti po 2016 m. liepos 1 d., papildomos valstybės paramos dydis mažinamas iki 20 proc.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. rengiamiems ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgyvendinamiems projektams bus teikiama 20 proc. papildoma valstybės parama, o projektams, įgyvendintiems nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., – 15 proc. papildoma parama.

Pakils buto vertė, pagražės aplinka

Jei renovacija buvo atlikta tinkamai, būstą parduosite lengviau ir brangiau (blogiausiu atveju susigrąžinsite į renovaciją investuotus pinigus). Apklausus atnaujintų daugiabučių namų gyventojus ir remiantis nekilnojamojo turto ekspertų duomenimis, paaiškėjo, kad atnaujinus daugiabutį namą nekilnojamojo turto vertė padidėjo 15–20 proc. (svetainės www.atnaujinkbusta.lt duomenys). Gyventojams reikėtų neužmiršti, kad, atlikus daugiabučio renovaciją, padidės jo, kaip nekilnojamojo turto, vertė. Juk būsto atnaujinimas visiems gyventojams leidžia ne tik sumažinti šildymo išlaidas, suteikia naujos gyvenimo kokybės bei komforto, tačiau ir padidina turimo turto vertę.

Labai svarbus aspektas apsisprendžiant yra tas, kad pagražės gyvenamoji aplinka. Daugiabučio namo atnaujinimas leidžia ne tik sumažinti šildymo sąskaitas, tačiaukartugarantuojagražesnę bei saugesnę namo aplinką iružtikrina komfortiškesnes gyvenimo sąlygas. O tai šiais laikais žmogui tai yra labai svarbu dėl gyvenimo kokybės.

Rajono savivaldybės administracija primena gyventojams apie jų teises ir pareigas priimant sprendimus dėl dalyvavimo renovacijos procese

Teisės aktų nuostatos

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta prievolė daugiabučio namo butų savininkams, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl valstybės ir (ar) savivaldybės remiamo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Toks pritarimas turi būti patvirtintas gyventojo parašu gyventojų susirinkimo metu pateiktame vardinio balsavimo biuletenyje.

Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.

Sprendimus dėl renovacijos reikėtų priimti atsakingai

Atkreiptinas dėmesys, kad, priėmus sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo, būsto savininkai, praradę teisę į kompensaciją, praranda teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą. Tokiais atvejais, nepasiturintiems gyventojams būsto šildymo išlaidos ir jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos gali tapti per didele finansine našta. Taigi, sprendimas nedalyvauti gyvenamojo namo renovacijos procese gali turėti įtakos gyventojų gaunamoms kompensacijoms, sumažinti asmenines pajamas ir užkirsti kelią gyventi šiltesniame būste.

Visus teisės aktus galima susirasti www.lrs.lt, www.am.lt ar www.atnaujinkbusta.lt svetainėse.

Iškilus klausimams, galima konsultuotis UAB „Kėdainių butai“, Smilgos g. 9, Kėdainiai
Direktorius Remigijus Naujokas, tel. (8 347) 61721, el. paštas kedbutai@takas.lt

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė