Trečiadienį į Mikalojaus Daukšos biblioteką rinkosi tie, kurie nėra abejingi spaudai, kalbai, knygai. Čia vyko renginys, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Susitikta su žymiu Lietuvos kalbininku doc. dr. Aldonu Pupkiu, pristatyta jo naujausia knyga „Juozas Balčikonis ir didysis „Lietuvių kalbos žodynas“, pasiklausyta muzikinio sveikinimo –  Vidmanto Valantiejaus ir Juro Lapienio atliekamų kūrinių.

Knygos pristatyme dalyvavo dvi Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojos: doc. dr. Janina Švambarytė-Valužienė bei dr. Gertrūda Naktinienė, taip pat žurnalo „Gimtoji kalba“ vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė. 

Spaudos atstovus, bibliotekininkus, kalbininkus Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos proga pasveikino rajono meras Rimantas Diliūnas. 

Kėdainių krašto televizijos reportažą apie renginį galima pažiūrėti čia:
https://www.youtube.com/watch?v=Twpk3M2iNjw&feature=youtu.be

Aldonas Pupkis yra žinomas kaip lietuvių kalbos fonetikos, dialektologijos, kalbos kultūros, kalbotyros istorijos žinovas, tarminių žodynų rengėjas, redaktorius, Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas, kalbininko Juozo Balčikonio ir kitų kalbininkų rinktinių raštų rengėjas. 

Prie didžiausio XX a. lietuvių kalbotyros veikalo, didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“, rengimo yra prisidėję nemažai kėdainiečių. 

Šis 20 tomų žodynas rengtas beveik 100 metų. Į jį yra sudėta apie pusė milijono lietuvių kalbos žodžių su išsamiais paaiškinimais ir pavyzdžiais, o surinktą žodžių kartoteką sudaro daugiau nei 5 mln. žodžių. 

Ir po mūsų kraštą rinkdamas autentiškus žodžius vaikščiojo ne vienas kalbininkas ar šiaip žmogus (mokytojas, studentas, koks susipratęs inteligentas). Su Balčikoniu rengiant pirmuosius du žodyno tomus daug dirbo Šviesiojoje gimnazijoje mokęsis, Lažų kaimę gyvenęs Aleksandras Žirgulys. O vėliau jau trečią žodyno tomą ėmėsi redaguoti taip pat mūsų kraštietis, Krašto garbės pilietis Kazys Ulvydas. Iš visų redaktorių jis yra suredagavęs daugiausia tomų. 

Iki šiol nebuvo knygos apie šio didžiojo žodyno rengimo istoriją. Ši Aldono Pupkio naujoji knyga yra pirmoji rimta tokio pobūdžio monografija. Ši knyga apie žodyno pirmuosius rengimo etapus (nuo 1930 metų iki 1953 metų) yra labai įdomi ir tikrai nenuobodi. Ir ne vien kalbininkams ji gali būti nenuobodi. Juk taip dažnai įsivaizduojama, kad kalba, kalbos mokslas yra sausa ir tik kalbininkams skirta. O kalbininkai, pasirodo, savo dėmesio centre turi daugybę kitų objektų, kurie susiję su kalba. Šioje knygoje gausu ir istorinių vingių, ir socialinių aspektų. Čia yra netgi detektyvinių elementų, intrigų ir paslapčių. Tikrai galima nustebti skaitant knygą sužinojus, kiek daug aistrų virė rengiant žodyną. Žodyno rašymą ir leidimą galima netgi įsivaizduoti kaip didelę dramą su daugybe veikėjų. Dramą, kuri pasiekdavo tragedinės įtampos ir nusileisdavo iki farso, kai tarybinė ideologija su jai nepriimtinais žodžiais kovojo lyg su liaudies priešais. 

Taigi, ši knyga yra labai vertinga ir reikšminga, aukšto lygio, parengta labai kruopščiai, su moksliniu polėkiu. Ir nors tai yra mokslinė knyga, bet ji labai lengvai, su įdomumu skaitoma.  

Kaip labai įdomus ir reikšmingas yra ir pats didysis „Lietuvių kalbos žodynas”. 

Kaip žinia, Juozas Balčikonis, perėmęs iš žodyno idėjos autoriaus Kazimiero Būgos vos pradėto rengti „Lietuvių kalbos žodyno“ palikimą, labai padidino žodžių kartoteką naujais gyvosios kalbos ir raštų pavyzdžiais, sukūrė unikalų žodyno tipą, paremtą pirmiausia autentiška gyvosios kalbos vartosena. Paveldėtosios leksikos pirmumas leido parašyti tikrą lietuvių kalbos ir tautos dvasinės kultūros enciklopediją, knygą, apimančią didžiumą lietuvių kalbos žodžių ir jų formų, teikiančią daugybę vartojimo pavyzdžių. 

Literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė yra gražiai pasakiusi, kad šis Žodynas yra pamatinis lietuvių kultūros tekstas, tekstas, kuriame tauta mato save pačią ir kitus. Žodyną galima skaityti kaip nesibaigiančio gyvenimo nepabaigiamą knygą, netgi kaip Šventą knygą. Iš tikro − ten tiek daug visko, tiek daug grožio, tik reikia nors kiek pasigilinti, tam gilinimuisi nors kiek atsidėti... 

Iš žodyno kyla, galima sakyti, visos lietuvių vertybės, mąstymo būdas, moralė ir dorovė, tikėjimas bei daugybė kitų dalykų, be kurių neįmanomas ir pats tautos buvimas. Žodynas kaip niekas kitas atspindi lietuvių pasaulėjautą, pasaulėvaizdį, kuris buvo susiformavęs per amžius. 

Taigi, žodyno įdomumas ir didelis reikšmingumas paskatino rengti šį susitikimą, pristatyti knygą, pasakojančią apie pirmųjų dviejų tomų istoriją, buvusią labai sudėtingą. Viso didžiojo žodyno tyrinėjimai dar priešaky. Šiandien turime pirmą knygą, skirtą didžiojo žodyno istorijai, ir šis veikalas dėl savo gelmės yra nusipelnęs didelio pagyrimo bei gausybės įžvalgų. 

Galbūt po šio renginio vienas kitas žmogus, radęs kiek laiko, kartą kitą prisės ir prie šios Aldono Pupkio knygos, ir prie žodyno, ras ten daug grožio, žinių ir viso kito.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbininkė