Kėdainių rajono savivaldybės iniciatyva M. Daukšos viešojoje bibliotekoje vyko praktinis seminaras „Manęs daugiau nemuš...!“, skirtas socialiniams darbuotojams, vaikų teisių specialistams ir pedagogams. Seminarą vedė viešnia iš Švedijos – dr. Cecilia Kjellgren, smurto prevencijos ekspertė.

Renginio lektorę ir pusšimtį jo dalyvių pasveikino Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Olga Urbonienė ir padėkojo viešniai, atvykusiai į Kėdainius pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi smurto prevencijos srityje.

„Šį seminarą priimame kaip galimybę mokytis, augti, tobulėti, kad ateityje tokiems skaudiems įvykiams, kuris metų pradžioje nutiko mūsų rajone, būtų užkirstas kelias. Mes turime sukurti sistemą, jog savo krašte išvengtume tokių nelaimių. Todėl tikiu, kad tai, ką naudingo šiandien sužinojo, specialistai galės pritaikyti ne tik savo darbe, bet ir gyvenime. Juk taip, kaip šiandien mes auklėjame savo vaikus, priklauso atieties kartų gyvenimas“, – sakė O. Urbonienė.

Kaip suprasti, kad vaikas patiria smurtą? Kaip atpažinti smurtą, jei nėra akivaizdžių smurto žymių? Kaip apklausti smurtą patyrusį vaiką? Kaip apsaugoti vaiką nuo pakartotinių smurto proveržių? – atsakymų paieška į šiuos ir daugybę kitų sunkių klausimų yra seminaro lektorės C. Kjellgren kasdieninio darbo dalis ir mokslinių tyrimų objektas.

Tad smurto prevencijos ekspertė pasidalino žiniomis, kuo Švedijos patirtis gali būti naudinga Lietuvai. Taip pat ji aiškino, kaip kalbėtis su smurtą patyrusiu vaiku ir su smurtavimu įtariamais tėvais. Lektorė davė praktiškų patarimų, kaip padėti šeimoms, kuriose smurtaujama, taip pat pristatė pažangiausius pagalbos modelius tokioms šeimoms.

„Dauguma smurtautojų yra patys patyrę smurtą, jiems dažniausiai stinga gebėjimo spręsti konfliktus, tinkamai reaguoti į problemas. Bendraujant su smurtaujančiais tėvais svarbu elgtis neutraliai ir jų nesmerkti, “ – sakė C. Kjellgren, daugiau nei 20 metų dirbusi socialine darbuotoja pietų Švedijoje.

Seminaro lektorės teigimu, įtarus smurtą, būtina išklausyti vaiką ir juo tikėti.

„Natūralu, kad vaikai ne visada aiškiai apibūdina savo patyrimus. Daugelį jų kamuoja dvilypiai jausmai tėvams: baimė, sumišusi su meile, pokyčių noras su ištikimybe šeimai ir kaltės jausmu. Tačiau tikėti vaiku – privalu,“− teigė Linnaeus universiteto (Švedija) dėstytoja C. Kjellgren.

Viešnios nuomone, tik pradėjus žiūrėti į problemą kompleksiškai, per pagalbos šeimai modelį, įvyks pokytis visuomenėje. Vis dažniau žiniasklaidoje pasirodantys pranešimai apie smurtą, pasak ekspertės, liudija ne didesnį smurto proveržį, bet mažėjančią toleranciją smurtui bei gebėjimą jį atpažinti.

Smurtas kiekvienoje šeimoje pasireiškia skirtingai, todėl įvardinti pagrindinius smurto požymius labai sunku. Vis dėlto C. Kjellgren, kaip 3 vaikų mama ir patyrusi ekspertė, pataria atkreipti dėmesį į keturis dalykus:

1. visada tikėkite vaiku;

2. leiskite vaikui išsikalbėti ir būtinai įrašykite arba sukonspektuokite vaiko išpažintį;

3. pakalbėkite su broliais bei seserimis − jie taip pat gali būti smurto aukos arba išgyventi labai stiprų kaltės jausmą, kad nesugebėjo apginti mažųjų;

4. stebėkite vaiko elgesį: pasikeitęs vaiko elgesys − apatiškumas, padidėjęs jautrumas arba agresyvumas, nuovargis − gali būti namuose patiriamo smurto pasekmė.

Dr. Cecilija Kjellgren yra paskelbusi dešimtis straipsnių moksliniuose psichiatrijos, psichologijos ir medicinos žurnaluose, taip pat yra knygų, skirtų seksualinio smurto pasekmėms bendraautorė ir nuolatinė tarptautinių konferencijų dalyvė.

Už profesinę veiklą, įkvepiančią socialinius darbuotojus visame pasaulyje, ir už ilgamečius tyrimus, padedančius greičiau atpažinti smurto požymius bei suteikti profesionalią pagalbą smurtą patiriantiems vaikams, 2016 m. Švedijos vaikų gerovės fondas, veikiantis nuo 1633 metų, C. Kjellgren apdovanojo nacionaline premija.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija