Kėdainių pirminiame sveikatos priežiūros centre (PSPC) mergaitės skiepijamos nuo gimdos kaklelio vėžio. Pagal Pediatrijos skyriaus specialų parengtą projektą iš viso bus paskiepytos 25 jaunos Kėdainių rajono gyventojos. Jų skiepai atsieis 28 tūkt. 500 litų. Pusę šios sumos sumokės mergaičių tėvai, o kitą pusę kompensuos Kėdainių rajono savivaldybė Visuomenės sveikatos rėmimo programos lėšomis.

 

Geras darbas dukrai 

Šį paauglių skiepijimo projektą „Ankstyva gimdos kaklelio vėžio ir kitų žmogaus papilomos viruso infekcijos sukeltų ligų ir genitalijų karpų prevencija mergaitėms“ Kėdainių PSPC vykdo jau trečius metus iš eilės. 

Dalyvaujant projekte suteikiama galimybė gauti vakciną perpus pigiau: pusę kainos sumoka tėvai, kitą pusę kompensuoja Kėdainių rajono savivaldybė. 

Vakciną sudaro trys kas šešis mėnesius suleidžiamos dozės. Labai svarbu baigti visą kursą. Priešingu atveju vakcina nebus tokia efektyvi. Iš viso skiepai kainuoja 1140 litų. 

„Tokia suma yra nemenkas krūvis šeimos biudžetui, tad ne visi gali sau leisti pasinaudoti skiepų galimybe. Mergaites atrenkame apklausę tėvus. Dukros tėvelių, pareiškusių norą skiepyti ir sutinkančių padengti pusę vakcinos kainos, tampa projekto dalyvėmis“, – aiškina Kėdainių PSPC direktoriaus pavaduotoja organizaciniam metodiniam darbui gydytoja Jūratė Judickienė. 

Projekto metu nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio ŽPV viruso bus paskiepytos 25-ios 12–14 metų paauglės. 

„Veiksmingiausia mergaites paskiepyti dar iki joms pradedant lytinį gyvenimą. Galima mergaites skiepyti jau nuo 9 metų, bet mes dėl lėšų stygiaus platesnės amžiaus kategorijos aprėpti neįstengiame“, – pasakoja medikė. 

Vykdant projektą, 2011 m. ŽPV vakcina nemokamai buvo paskiepytos ir 22 vaikų globos namuose „Saulutė“ gyvenančios mergaitės. 

Ne projekto metu skiepijasi retai 

J. Judickienė pastebi, kad ne projekto metu Kėdainių rajono gyventojos ŽPV vakcina skiepijasi retai. Per metus pasitaiko vos dešimt merginų ar moterų, kurios ateina pasiskiepyti. Ir šios dažniausiai būna medikų dukros. 

Anot gydytojos J. Judickienės, greičiausiai tokį nedidelį mastą lemia įvairūs veiksniai: ir vakcinos kaina, ir informacijos trūkumas, ir pernelyg mažas rūpestis sveikata, ir netgi dažnai nepagrįstas skeptiškas požiūris į skiepus. 

„Kol esame jaunos, manome, kad tokios liksime amžinai ir jokios ligos mūsų nepuls. Reikia atminti, jog gyvename tarp žmonių, įvairių žmonių. Nors stengiamės gyventi sveikai, bet tai nereiškia, kad neturime genetinio polinkio susirgti ar kad neužsikrėsime nuo aplinkinių. Tad pavojus visada išlieka“, – perspėja medikė.

Sukėlėjas žinomas 

Dažniausiai gimdos kaklelio vėžį sukelia plačiai visuomenėje paplitęs žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Juo daugelių atvejų užsikrečiama lytinių santykių metu. Apie 80 proc. moterų bent kartą per gyvenimą užsikrečia ŽPV infekcija. Visgi labiausiai rizikuoja paauglės. Lietuvoje net trečdalis 15 metų merginų jau yra turėjusios lytinių santykių. Užsikrėsti pakanka vieno lytinio kontakto.

„Daliai moterų virusas natūraliai pasišalina iš organizmo, tačiau net ir tokiu atveju apsauginis imunitetas nesusidaro. Vadinasi, buvusi infekcija neapsaugo ir tikimybė užsikrėsti išlieka visą gyvenimą“, – aiškina medikė. 

Nė nenumano, kad serga 

Gimdos kaklelio vėžys vystosi ilgai. Tai gali užtrukti 10–40 metų. Nei užsikrėtusi ŽPV, nei  ankstyvosiose vėžio stadijose moteris nejaučia ligos požymių, tad apgaulingai mano esanti sveika. Pasak gydytojos J. Judickienės, būtent dėl šios priežasties gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas jau išplitęs. Tuomet išgydyti pacientę būna sunku, o kartais net neįmanoma. 

Galima užbėgti už akių 

Gimdos kaklelio vėžys, priešingai nei daugelis kitų vėžio rūšių, gali būti diagnozuotas ypač anksti – dar ikivėžinės būklės. Statistika rodo, kad 80 proc. susirgusių moterų galėtų visiškai pasveikti, jei gimdos kaklelio vėžys būtų pastebėtas anksčiau. Tai padaryti įmanoma tik reguliariai lankantis pas gydytoją. 

„Jau nebe pirmus metus yra vykdoma labai naudinga gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Kiekviena 25–60 metų moteris kartą per trejus metus gali nemokamai pasitikrinti. Ankstyvus gimdos kaklelio vėžio pokyčius leidžia pamatyti citologinis tepinėlis (PAP testas). Tai neskausminga, nesudėtinga, vos kelias minutes trunkanti procedūra“, – primena gydytoja. 

Deja, nuogąstaudama ji pastebi, jog moterys kol kas pernelyg pasyvios: galimybe pasinaudoja vos 64,42 proc. Nors ne itin, bet ankstyvosios diagnostikos padangėje šviesiau: vis dažniau gimdos kaklelio vėžys nustatomas pradinės stadijos, kai tikimybė išsaugoti gyvybę pati didžiausia. 

Apsaugos skiepai 

Žinoma daugiau kaip šimtas ŽPV rūšių. Iš jų net penkiolika padidina riziką susirgti vėžiu. Įrodyta, kad pavojingiausi yra žmogaus papilomos viruso 16 ir 18 tipai. Mat būtent šie sukelia net 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. 

„Šiandien efektyviausia apsauga nuo ŽPV keliamo pavojaus sveikatai yra skiepai. Daugelyje šalių (JAV, Australijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Italijoje ir kt.) ŽPV vakcina įtraukta į vaikų profilaktinių skiepų kalendorių ir visiškai finansuojama valstybės. Lietuvoje šito dar nėra, tad norint pasiskiepyti reikia susimokėti pačiam“, – geriausią prevencijos būdą pristato gydytoja. 

„Geriau keliais sijonais mažiau, bet dukrą paskiepysiu“ 

Gatvėje pakalbinome 12 mamų. Buvo įdomu sužinoti požiūrį į skiepus. Septynios mamos savo dukras jau paskiepijo arba ketina tai padaryti vėliau. 

Trylikos ir penkiolikos metų paaugles auginanti Renata sako: „Nė nesvarsčiau: skiepyti ar ne. Kodėl? Nes mūsų giminės moterys miršta būtent dėl šios ligos. Skiepai brangūs, bet geriau pora sijonų mažiau.“ 

Pirmos atžalos besilaukianti Ieva ir jos vyras taip pat apsisprendę: „Jei gims mergaitė, tikrai norėsime ją apsaugoti nuo šito bjauraus viruso.“ 

Kitos moterys ragino ne tik paskiepyti dukras, pasiskiepyti pačioms, bet tokiam žingsniui paskatinti ir drauges, bendradarbes, pažįstamas: „Skiepas brangus, bet jeigu yra galimybė, tada pirmyn. Sveikatai nereikėtų gailėti.“ 

Dar dvi mamos iš karto atšovė: „Daugumą atbaido kaina. Nes tikrai brangu. Neišgalime.“ 

Į aštuntą klasę šiemet eisiančios mergaitės mama skundėsi, kad, jos akimis, trūksta informacijos paprasta kalba, nes medicininius terminus ne visi supranta. 

Septynerių metų dukrytę auginanti Agnė neigiamai žvelgia į skiepus: „Aš nepritariu jokiems skiepams. Savo dukros neskiepysiu. Manau, kad geresnė apsauga – higiena, mergaitės išprusimas ir reguliarus tikrinimasis pas gydytoją.“ 

Dvidešimtmetės studentės mama Jolita teigė: „Neskiepijau dukters. Galvoju, pakanka pasitikrinti profilaktiškai.“ 

Skiepai saugūs ir efektyvūs 

Kitų valstybių patirtis bei atlikti medicininiai tyrimai rodo, kad skiepai pavojaus sveikatai nekelia. Vakcinos efektyvumas yra apie 80–90 proc. Taigi skiepų nauda nenuginčijama. 

Paskiepyta pakankamai daug mergaičių. Jokio šalutinio poveikio sveikatai ar alerginės reakcijos nepastebėta. Galimas vietinis paraudimas dūrio vietoje, šioks toks skausmingumas pirmomis paromis, bet tai, pasak gydytojos J. Judickienės, yra normalu, tad jaudintis neverta. Vakcina saugi ir mergaitėms, sergančioms kokiomis nors alerginėmis ligomis. 

Moterys kartais mano, jog pasiskiepijus nuo ŽPV viruso joms daugiau nebereikia reguliariai tikrintis. Medikė skuba akcentuoti, kad tai tėra mitas ir ragina neapsigauti: „ŽPV sukelia didžiąją dalį gimdos kaklelio vėžio atvejų, bet ne visus. Vadinasi, visiškai saugi nesi niekada. Tad profilaktinė apžiūra reikalinga. Šiuo metu naudojama vakcina suteikia apsaugą dešimčiai metų. Tačiau atliekami tęstiniai tyrimai rodo tendenciją, kad pakankama apsauga išlieka ir ilgesnį laiką.“ 

Siūlo nedvejoti 

Tinkamai vykdant pirminę gimdos kaklelio vėžio prevenciją – vakcinaciją – ir antrinę prevenciją – gimdos kaklelio vėžio patikrą – tikimasi ypač sumažinti rajono moterų riziką susirgti minėta liga. Kitų šalių darbo rezultatai nuteikia optimistiškai: Suomijoje, prieš 40 metų pradėjus prevencines programas, gimdos kaklelio vėžiu suserga 4–5 kartus mažiau moterų nei Lietuvoje. Gydytoja J. Judickienė, paklausta, ką patartų mamai, dvejojančiai skiepyti savo dukrą ar ne, atsako trumpai: „Aš savo dukrą paskiepijau.“ 

Gimdos kaklelio vėžys – slapčia moteris žudanti liga. Tai viena iš dažniausių Lietuvos moterų onkologinių problemų. Statistika šiurpina – Europoje pagal sergamumą ir mirštamumą nuo gimdos kaklelio vėžio esame antri. Dar baisiau – liga diagnozuojama vis jaunesnėms moterims. Kasmet Lietuvoje suserga apie 500 moterų. Miršta kas antra.

 

Akvilė KUPČINSKAITĖ, „Kėdainių garsas“