Kėdainių rajone per pirmuosius penkis šių metų mėnesius nuo gyvūnų jau nukentėjo 54 asmenys. Net 47 iš jų buvo apkandžioti šunų. Siekiant apsaugoti nukentėjusiuosius nuo pavojaus susirgti pasiutlige 44 Kėdainių rajono gyventojams buvo paskirtas profilaktinis skiepų kursas.

Nukentėjusiesiems teko patirti ne tik skausmą, išgąsti, bet ir skirti nemažai laiko bei lėšų kelionėms į gydymo įstaigą. O ar įmanoma buvo to išvengti?

Jau 6 metus iš eilės Lietuvoje vakcinuojami laukiniai gyvūnai nuo pasiutligės naudojant jaukus su vakcina. Vakcinacija atliekama du kartus metuose – pavasario ir rudens laikotarpiais. Šią Pasiutligės prevencijos programą vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Nuoseklaus darbo rezultatas – žymus Lietuvoje nustatomų gyvūnų pasiutligės atvejų skaičiaus mažėjimas. Per 2012 m. nustatyti tik 5 pasiutligės atvejai (3 – Šalčininkų rajone, 2 – Ignalinos rajone), iš kurių 2 atvejai buvo nustatyti naminiams gyvūnams (katei ir karvei) ir 3 – laukiniams gyvūnams (lapei ir 2 usūriniams šunims). Kėdainių rajone paskutinis gyvūno pasiutligės atvejis buvo nustatytas 2009 m. šuniui.

Pasiutligė – skiepijimais valdoma ūmi virusinė liga, kuri, atsiradus klinikiniams simptomams, baigiasi mirtimi.

Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. 

Veiksmingo pasiutligės gydymo nėra, todėl užsikrėtus pasiutlige vienintelis būdas išgelbėti gyvybę yra pasiutligės vakcinos įskiepijimas. 

Pagal vakcinos nuo pasiutligės gamintojo nurodymus, profilaktinis skiepijimų nuo pasiutligės kursas asmeniui, nukentėjusiam nuo gyvūno, skiriamas atsižvelgiant į pažeidimo tipą ir gyvūno būklę. Ypatingai svarbu yra įvertinti gyvūną, kontakto su gyvūnu aplinkybes, žaizdos pobūdį.

Jei gyvūnas kritęs, nežinomas ar nesugautas ir nėra galimybės jo stebėti – skiriamas pilnas skiepų nuo pasiutligės kursas. Kai gyvūnas skiepytas ar gali būti stebimas veterinarijos gydytojo, sprendimas dėl skiepijimo nuo pasiutligės gali būti atidėtas. Jei aplinkybės, kuriomis žmogus nukentėjo yra įtartinos, bet gyvūnas stebimas veterinaro, jau paskirtą skiepijimų kursą galima nutraukti, jei veterinarinis stebėjimas nepatvirtina pirminio įtarimo.

Kaip atpažinti pasiutusį gyvūną? 

Naminiai gyvūnai gali būti sutrikę, susijaudinę ar agresyvūs. Laukiniai gyvūnai atklysta į gyvenvietes ir puola naminius gyvūnus bei žmones. Padidėja gyvūnų jautrumas šviesai, garsui ir lietimui. Pasiutlige sergantys gyvūnai dėl ryklės paralyžiaus seilėjasi. Pakinta gyvūnų eisena, atsiranda raumenų traukuliai, išsivysto raumenų silpnumas bei paralyžius. Pasikeičia gyvūnų balsas. Pasiutlige užsikrėtę gyvūnai nugaišta.

Kaip apsaugoti save ir augintinius?

Vengti tiesioginio kontakto su nepažįstamais, benamiais ir laukiniais gyvūnais bei tinkamai prižiūrėti ir atsargiai elgtis su savo augintiniais.

Visi gyvūnų savininkai savo augintinius privalo vakcinuoti nuo pasiutligės kartą metuose.

Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų, gyvenamosiose vietose tvarkos apraše yra nurodoma, kad gyvūnų turėtojai turi užtikrinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt., gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi. Draudžiama vedžioti gyvūnus vaikų žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose.

Primename, kad Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. BD -7 / 16 patvirtintos “Gyvūnų laikymo Kėdainių rajone taisyklės” ir sustiprinta jų laikymosi kontrolė. Šiose taisyklėse yra numatyta:

- iš buto į laiptinę, koridorių ir iki išėjimo iš namo šunis būtina vesti tik su pavadėliu, o nuo 5 mėn. amžiaus ir su antsnukiu. Maži dekoratyviniai šunys gali būti vedami be antsnukių ar nešami ant rankų. Kačių savininkai pasivaikščioti kates turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose ar kuprinėse;

- vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu, registracijos žetonu, o nuo 5 mėn. amžiaus ir su antsnukiu. Šunys išlaikę dresūros egzaminus, kurių savininkai turi tam tikras pažymas, gali būti vedžiojami be pavadėlio, bet su antsnukiu. Maži dekoratyviniai šunys gali būti vedžiojami be antsnukio;

- atviroje savininko valdoje, kolektyviniuose soduose ir vienkiemiuose šunis leidžiama laikyti tik pririštus arba palaidus aptvertuose voljeruose.

Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus butus) turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas „Nepririštas šuo“.

Kaip elgtis, jei įkando ar apdraskė gyvūnas?

• Būtina išsiaiškinti gyvūno savininko adresą, pavardę, telefoną, ar gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės ir kada. Šie duomenys bus reikalingi gydytojui, sprendžiančiam apie vakcinacijos būtinumą.

• Tuoj pat po įvykio žaizdą ir odą aplink ją būtina plauti tekančiu vandeniu su ūkiniu muilu.

• Neskubėti stabdyti kraujavimo, jeigu jis nėra pavojingas gyvybei. Su tekančiu krauju iš žaizdos išplaunami virusai ir bakterijos, kurios gali sukelti ligas.

Šios priemonės neapsaugo nuo užsikrėtimo. Todėl, įkandus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige, priims sprendimą dėl  profilaktinio pasiutligės vakcinacijos kurso skyrimo.

Lolita Menčikovienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė