Prasidėjus rudeniui daugėja susirgimų oru lašeliniu būdu plintančiomis užkrečiamomis ligomis. Dažniausiai sergama ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, kur didžiąją sergančiųjų dalį (apie 80 proc.) sudaro vaikai iki 18 m. Be minėtų infekcijų neretai diagnozuojamos ir kitos, taipogi oru lašeliniu būdu plintančios užkrečiamosios ligas, kaip vėjaraupiai, skarlatina, pasitaiko pavienių epideminio parotito (kiaulytės), bakterinio ar virusinio meningito atvejų. Nors virusinio meningito sergamumo pikas yra liepos-rugsėjo mėn., tačiau sergamumas šia liga Kėdainių rajone užsitesė ir iki spalio. Per devynis šių metų mėnesius Kėdainių rajone jau užregistruota 17 šios ligos atvejų. Visi susirgimo atvejai pavieniai.

Primename, kad meningitas – infekcinis nervų sistemos susirgimas, labiausiai pažeidžiantis minkštuosius smegenų dangalus ir sąlygojantis jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus. Virusinis meningitas – viena iš susirgimo meningitu formų, kurio sukėlėjas yra virusas.

Kas sukelia virusinį meningitą?

Virusinį meningitą gali sukelti įvairūs virusai: pūslelinės (Herpes), erkinio encefalito, epideminio parotito (kiaulytės), poliomielito, enterovirusai (ECHO, Koksackie) ir kiti. Virusinių meningitų paplitimas, lyginat su bakterinio, yra daug didesnis.

Virusinis meningitas-oru lašeliniu būdu plintanti liga. Užsikrečiama nuo sergančio asmens artimo sąlyčio (kontakto) metu per kvėpavimo takus įkvėpus oro, su smulkiausiais seilių lašeliais, ligoniui kalbant, kosint, čiaudint. Pvz. Herpes simplex virusas gali būti perduotas ir bučiuojantis, naudojantis tais pačiais indais, liečiant pažeistą odą. Galima užsikrėsti ir per burną (su maistu, vandeniu, per neplautas rankas).

Kaip atpažinti virusinį meningitą?

Paprastai virusinis meningitas pasireiškia staiga. Dauguma skundžiasi įprastais meningitui būdingais simptomais, kaip karščiavimu, galvos skausmu, dirglumu, pykinimu, sprando įtempimu, bėrimu. Pusė sergančiųjų vemia, viduriuoja, kosti, jiems skauda raumenis. Enterovirusinio meningito metu gali skaudėti gerklę, akis.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje visiems besikreipusiems, atsižvelgiant į klinikinius požymius ir/ar specifinių meninginių simptomų buvimą, pirmiausia atliekamas bendras kraujo tyrimas. Vėliau virusinio meningito diagnozę patvirtina smegenų skysčio tyrimas, atlikus juosmeninę punkciją. Kiti tyrimai padeda nustatyti infekcijos židinį, galvos smegenų pažeidimą, kitas komplikacijas bei atmesti kitas panašias ligas.

Dažniausiai, taikant simptominį gydymą (poilsis, pakankamas skysčių gavimas, temperatūrą mažinantys vaistai, skausmą malšinantys vaistai), virusiniai meningitai praeina savaime per 5–7, rečiau per 10–14 dienų. Dažniausiai visiškai pasveikstama.

Kaip galime apsisaugoti nuo virusinio meningito?

Nuo virusinio meningito apsisaugoti galima taikant bendrąsias nespecifines profilaktikos priemones namų aplinkoje, vaikų ugdymo įstaigose ar darbo kolektyvuose:

• Kaip ir kitų oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų, kurias sukelia virusai, atveju, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktą su sveikais asmenimis.

• Nuo virusinio meningito atvejo išaiškinimo rekomenduojama 10 dienų stebėti kontaktavusių asmenų sveikatos būklę.

• Reguliariai plauti rankas, t.y. ne tik kai jos susiteršusios, bet nepamiršti jų nusiplauti prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš maisto gaminimą, grįžus iš lauko ir pan.

• Kosint, čiaudint reikia užsidengti nosį ar burną (geriausia vienkartine nosinaite).

• Patalpose būtina užtikrinti tinkamą valymą drėgnu būdu ir vėdinimą, ypač jei jose gyvena ar dirba, mokosi daug žmonių.

• Vartoti tik tinkamai ruoštą ir gerai termiškai apdorotą maistą, vengti vartoti vandenį iš atvirų vandens telkinių maisto ruošimui, nevartoti vandens iš netinkamai prižiūrėtų šulinių ar kitų vandens šaltinių. Vasarą maudynių metu stengtis, kad upės, ežero ar kito telkinio vanduo nepatektų į burną.

• Skiepijimas. Kadangi meningitus gali sukelti įvairūs virusai, rekomenduojama vakcinacija nuo ligų, nuo kurių yra skiepai: erkinio encefalito, parotito, poliomielito. Nuo virusinio meningito skiepų nėra.

• Į vaikų ugdymo įstaigą ar darbo kolektyvą grįžti tik visiškai pasveikus ir gydytojui leidus.

Meningitą gali sukelti ne tik virusai, bet ir bakterijos. Priklausomai nuo sukėlėjo skiriasi ir ligos eiga, gydymas bei taikomos profilaktinės priemonės. Todėl, esant meningito simptomams, dėl tikslios diagnozės nustatymo ir tinkamo gydymo paskyrimo būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Dėmesio! Šalia peršalimo ligoms būdingų požymių atsiradus specifiniams meninginiams simptomams: šviesos baimei, ypač su galvos skausmu, sprando raumenų įtempimui, raudonam ar violetiniui odos ar/ir gleivinių bėrimui, pykinimui ar vėmimui, mieguistumui, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.

Užkrečiamųjų ligų klausimais informaciją teikia ir konsultuoja Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus specialistai tel. (8 347) 60422.

Lolita Menčikovienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė, tel. (8 347) 60422.