Į rajono savivaldybės M. Daukšos viešosios bibliotekos senuosius fondus neveda siauri, deglais apšviesti tunelių keliukai, nes įrengti jie ne rūsiuose, o puikiai suremontuotoje, šviesioje patalpoje. Nors filmuose matytų senųjų fondų atmosferos čia nėra, bibliografė nudžiugina sakydama, kad šios knygos – 19 amžiaus liudininkės.

„Jeigu visi čia eis, iš šių senų knygų nieko neliks. Dalį jų turime atšvietę, tas kopijas ir galime parodyti norintiems“, – tik į pusiau slaptą Kraštotyros skyrių pagrindinėje bibliotekoje įžengus paaiškina vyr. bibliografė Jadvyga Petrusevičienė.

Kaupia nuo 1977 metų

Kraštotyros skyriuje patalpintos senosios bibliotekos relikvijos – ilgaamžės knygos – pradėtos kaupti 1977 metais, kai buvo užsimota reorganizuoti bibliotekų veiklą visoje Lietuvoje. Kaimuose duris atvėrė rajoniniai bibliotekų skyriai, o pagrindinėje bibliotekoje sukurti atskiri skyriai. Vienas tokių – Kraštotyros. Šio skyriaus lentynose guli įvairiausios knygos, dokumentai, laiškai, savotiškas Kėdainių krašto mokslo, meno, literatūros žmonių, istorijos archyvas. Kasdien bibliografijos specialistės praverčia gaunamą periodiką ir bet kokią rastą informaciją apie Kėdainių kraštą ir kraštiečius įtraukia į šio skyriaus saugyklą.

Palankios sąlygos

J. Petrusevičienė pasakoja, kad dalį knygų Kraštotyros skyriui biblioteka yra radusi ir įsigijusi senų knygų knygynuose, be to, sutikrinę bibliografijas, rastas Lenkijos knygynuose, jas atsišviesdavo ir turi dar šiandien.

Daug senų knygų yra likę iš pirmosios bibliotekos – 1920 metais atidaryto Valstybinio centralinio knygyno Kėdainių skyriaus. Įstaigos taisyklės buvo palankios kaupti archyvą – norėdamas skaityti bibliotekos lobyną, skaitytojas turėdavo atnešti tris savo knygas. Jas įvertinusi bibliografė leisdavo pasiimti skaityti bibliotekos knygas arba ne. Dalis knygų ir užsilikdavo, tad ne vieną knygą žymi užrašai „Vandutei – autorius“ ir pan.

Saugo unikalią medžiagą

Kraštotyros skyriuje lankytojai gali rasti ir parengtos unikalios medžiagos. Viena tokių – trijų dalių leidiniai „Kėdainių knygiai“.

„Šiose knygose iš įvairiausių archyvų surinkus medžiagą aprašomi visi žmonės nuo lietuviško žodžio pradžios, kaip nors prisidėję prie jo platinimo, rengimo Kėdainiuose“ , – sako J. Petrusevičienė.

Čia ir pirmųjų spaustuvių savininkai, spaustuvininkai, mokslininkai, knygnešiai, rašytojai. Be to, parengta ir medžiagos apie Mikalojų Daukšą. Šiam lietuviškos raštijos kūrėjui skiriama daug dėmesio.

 

Šimtametė „Postilė“

Originalios M. Daukšos knygos, išleistos 1599 metais, esti du egzemplioriai. Vieno jų kopiją biblioteka buvo gavusi, o iki tol ją pakeisdavo taip pat 1909 ir 1927 metų leidimo „Postilės“, esančios Kraštotyros skyriuje. Įdomu tai, kad originalo kopijos, kuri parašyta lietuviškai – įskaityti beveik neįmanoma. Spausdintos versijos kalba kiek panašesnė į šiandieninę.

„Postilė“ yra seniausias dokumentas bibliotekoje pagal savo sukūrimo amžių, nors senojo knygyno relikvijos ir keletas Kėdainių istorijos knygų – ne ką „jaunesnės“ arba vienmetės.

 

 

Ekslibrisai – net iš Kinijos

Didelį dėmesį M. Daukšos vardo biblioteka lietuviškos raštijos kūrėjui skyrė ir per 400 jubiliejų bei per bibliotekos 80-metį.

„Internete buvo išplatinta informacija apie tai, kad mūsų biblioteka rengia ekslibrisų – mažų piešinukų, nusakančių vieną konkrečią mintį, konkursą, kurio tema – M. Daukšos jubiliejus. Sulaukėme piešinukų iš viso pasaulio: Europos šalių, JAV, Azijos“, – pasakojo J. Petrusevičienė.

Tiesa, tarp šių saugomų piešinukų yra ir 2012 metų kultūros premijos laureato Aloyzo Stasiulevičiaus, kitų jau ir Anapilin išėjusių menininkų darbai. Savotiškai jie įsiamžino ir Kraštotyros skyriuje.

„Čia gimsta istorija“, – sako vyr. bibliografė.

Ypač reikalingas studentams

Retų knygų skyrių dažniausiai lanko studentai. Istoriją, archeologiją, kraštotyrą, etnologiją ir kitose studijų programose studijuojantys jaunuoliai į šį pusiau slaptą skyrių suguža, kai jiems reikia ruošti įvairiausius rašto darbus, atlikti tyrimus, mat čia jie randa daug unikalios informacijos. Pavyzdžiui, mažai kas žino, kad Pernaravoje gyvenusi mokytoja, knygnešė Jadvyga Juškytė į pirmąjį „Varpo“ numerį 1895 metais parašė straipsnį apie Kėdainius. Tokia ir kitas Valstybinio centralinio knygyno relikvijas neretai studentai nusifotografuoja.

Neatsižada istorijos

Tarp įvairių daugiau niekur neturimų leidinių yra ir... kolūkių istorijos aplankai. Žlugusioje sistemoje veikusius kolūkius mena į aplankus sudėlioti straipsniai apie traktorininkus, kombainininkus, melžėjas... „Juk negali atsižadėti istorijos“, – sako J. Petrusevičienė.

Gausu mūsų autorių darbų

Kraštotyros skyriuje gausu ir Kėdainių krašto autorių knygų: J. Paukštelio, M. Katiliškio, Č. Milošo, K. Ulvydo, J. Urbšio.

Ne savo kūrinių, tačiau savo pamėgtų knygų yra padovanojusi kraštietė J. Monkutė-Marks. Jos lentynoje knygos su Kėdainiais susijusios įvairiai. Bet yra ir tokių, kurias ji tiesiog mylėjo ir norėjo skirti gimtojo krašto bibliotekai.

Labiausiai pamėgtą savo knygą, išleistą 1938 metais, beje, vaikystėje inventorizuotą – Nr.1 – bibliotekai padovanojo menotyrininkas Jonas Jucevičius, palikęs ir laiškų, susirašinėjimų su dailininkais, menininkais, vertingų knygų.

Lina FIODOROVA, „Rinkos aikštės“ korespondentė

Nuotr.

„Tarp Kraštotyros skyriaus knygų yra ir perkopusių šimtmetį“, – sako M. Daukšos viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus vyr. bibliografė J. Petrusevičienė.

M. Daukšos lietuviškai išleistą „Postilę“ (1599 m.) įskaityti vargiai pavyksta.