Jau penkerius metus Pernaravos seniūnijai vadovauja Artūras Gustas. Šiai seniūnijai priklauso 4 seniūnaitijos, kuriose yra 46 kaimai ir 1 miestelis (Pernarava). Bendras seniūnijos plotas 114,7km². Šiuo metu seniūnijoje deklaravusiųjų gyvenamąją vietą yra 1527. Gyventojai verčiasi žemės ūkiu, veikia kelios įmonės.

 Bus vykdomi nauji darbai

– Daugelyje Kėdainių rajono seniūnijų išlikusi kelių problema– gatvės duobėtos, dalis kelių neasfaltuoti arba padengti žvyro danga. Kokia situacija Jūsų seniūnijoje? Ar bus sprendžiami kelių klausimai? Ką planuojate 2014-aisiais?

– Mūsų seniūnijai priklauso šiek tiek daugiau nei 125km vietinės reikšmės kelių– asfalto danga sudaro maždaug 10 proc., kiti keliai padengti gruntu arba žvyru. Kasmet atnaujinama gatvių ar kelių danga, užtaisomos duobės. Tokie darbai numatomi ir šiais metais. Pavasarį, nutirpus sniegui, bus aišku, kurias gatves ar kelių ruožus reikės tvarkyti.

Iš Kėdainių rajono vietos veiklos grupės gavome paramą seniūnijos pastatui renovuoti– bus šiltinamos lauko sienos. Planuojama atnaujinti ir šildymo sistemą, tačiau kokie konkretūs darbai bus atlikti neaišku, nes viską lemia pinigai. Kiek leis galimybės, remontuosime Pernaravos kapinių akmeninę tvorą (2013m. buvo suremontuoti 25m tvoros). Ar bus atliekama daugiau būtiniausių darbų, priklausys nuo gaunamų lėšų.

Pasižymi aktyvumu

– Turite 46 kaimus ir vieną miestelį. Kaip gyventojai dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime?

– Pernaravos seniūnijoje yra Josvainių kultūros centro Pernaravos skyrius, tačiau neturime jokių didesnių patalpų. Bendruomenės centrai veikia Langakiuose, Paluonyje, Pelutavoje ir Pernaravos miestelyje. Jiems vadovauja pirmininkai, kurie kartu su seniūnaičiais organizuoja kaimo šventes. Langakiai garsėja Joninėmis, Paluonyje vyksta šv.Ignacijaus atlaidai, Pelutavoje minimas šv.Antanas, Pernaravos miestelyje švenčiamos Oninės.

Turime keturias bibliotekas. Norinčių skaityti ar gauti kitas bibliotekoje teikiamas paslaugas yra. Gaila, 2016 metais numatyta uždaryti Pelutavos biblioteką, nes seniūnijoje per didelis bibliotekų tinklas.

Ūkininkavimas– stiprioji pusė

– Kiekvienoje kaimiškoje seniūnijoje gyventojai daugiausia verčiasi žemės ūkiu. O kokia pramonės ar žemės ūkio sritis vystoma Jūsų seniūnijoje?

– Žemės ūkis – viena iš stipriųjų mūsų sričių. Auginami galvijai, runkeliai, grūdinės kultūros, veikia ekologiški ūkiai. Turime stambių ir smulkių ūkininkų, kai kurie iš jų valdo per 1000ha žemės. Pažangiausiai ūkininkauja: Feliksas ir Virginija Vaiteliai Stasė ir Zigmas Ričkai, Irenos ir Antano Bričkų šeima, Antano Pacaičio šeima (jie turi itin stiprų cukrinių runkelių ūkį), Violeta ir Virginijus Verbavičiai, Audra ir Eugenijus Kasiuliai. Iš jaunųjų (iki 30-ies metų) ūkininkų didžiausius žemės sklypus valdo Mantas Pacaitis, Donatas ir Mantas Vaiteliai. Daugelis ūkininkų gana aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, rūpinasi bendruomenės reikalais.

Mūsų seniūnijoje šiek tiek vystoma ir pramonė, turime keletą verslo įmonių. Iš jų galima paminėti UAB „Aluonos grūdai“, krovinių gabenimo įmonės UAB „Finėjas“ ir UAB „Vytauto paslaugos“, kelios teikia veterinarijos paslaugas. Turime tris Kėdainių vartotojų kooperatyvo parduotuves, vieną individualią, nedidelę privačią kepyklą.

Daug negyvenamų kaimų

– Manyčiau, kiekvieną miestą, kaimą ar miestelį kamuoja socialinės problemos. Su kokiomis susiduria Pernaravos seniūnijos gyventojai?

– Didžiausios– nedarbas, didesnis mirštamumas nei gimstamumas, mažėjantis gyventojų skaičius. Per 2013 metus užregistruoti 202 prašymai pašalpoms gauti. Dažniausiai prašoma kompensacijų už kietąjį kurą, socialinių ir vienkartinių pašalpų, išmokų už vaiką. Per praėjusius metus socialinėms išmokoms išleista per 380tūkst. litų. Besikreipiančiųjų, lyginant su ankstesniais metais, po truputį mažėja, nes mažėja ir pačių gyventojų. Mokykloje mokosi apie 80 moksleivių, o iš 46 kaimų dešimt jau negyvenami.

Iš gyventojų sulaukiame skundų dėl prasto susisiekimo su miestu, ypač moksleivių vasaros atostogų metu. Tada autobusas į Kėdainius važiuoja tik du kartus per savaitę– ryte ir po pietų atgal. Gyventojai norėtų, kad autobusas važiuotų dažniau, nes daugelis paslaugų teikiama tik mieste.

Romualdas Gailiūnas, rajono savivaldybės administracijos direktorius:

„Tiek tiesioginiame administraciniame, tiek kultūriniame darbe Pernaravos seniūnas A. Gustas dalyvauja gana aktyviai. Jokių nusiskundimų seniūnijos veikla niekada nebuvo. Viena iš didžiausių problemų, manyčiau, kaip ir visuose kaimiškose seniūnijose, gyventojų skaičiaus mažėjimas. Išskirtinai Pernaravos seniūnijoje yra labai stiprūs ir atsakingi ūkininkai, kaip pavyzdžiui Ričkų, Vaitelių, Kasiulių šeimos. Iš jų visada galima tikėtis pagalbos, jie aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, teikia siūlymus. Rajono savivaldybė, atsižvelgdama į gyventojų poreikius, lėšų skiria pagal išgales. Praėjusiais metais buvo įrengtos vandens pagerinimo stotys. Norėčiau pridurti, kad atnaujinamam seniūnijos pastatui dar numatyta papildomų lėšų vidaus šilumos sistemos pertvarkai. Tik gaila, kad Pernaravos seniūnijoje esantys administraciniai pastatai yra tuštėjantys. Ateityje tikriausiai reikės galvoti apie daugiafunkcį centrą.“

„Rinkos aikštė”