Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“, kviesdama ugdyti asmenį, jį parengti gyvenimui, paragina dėmesio skirti kultūros paveldui, „semtis stiprybės iš savo istorijos ir kartu būti šiuolaikiška, atvira dabarčiai visuomene“.

Gręžiantis į praeitį ir paliudijant kai kuriuos saitus su dabartimi, skatinant pozityvių praeities vertybių tęstinumą ar plėtrą šiandien, galima įvairiu turiniu ir formomis skatinti mokinių kūrybiškumą ir saviraišką, ugdyti pilietiškumą ir patriotizmą.

Pernai balandžio 15-oji suteikė progą pažymėti 425 metų jubiliejų, nes 1590 m. Kėdainiams buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Lenkijos Karalystės valdovas Zigmantas Vaza leido Kėdainiams tvarkytis savavaldžių miestų pavyzdžiu, suteikė herbą, teisę turėti anspaudą, rengti tris metines muges ir turgų šeštadieniais, miestiečiai galėjo steigti parduotuves, laikyti svarstykles, ilgio ir saiko matus.

Ir šiemet kviečiame pamokose, renginiuose aptarti istorijos kontekstą ir aplinkybes, Magdeburgo miesto teisės transformacijas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje ir sąsajas su lietuvių paprotine teise, įprasminti Kėdainių, kaip miesto, juridinio įforminimo aktą. Prisimintinos etnokonfesinės ir socialinės Kėdainių realijos, privataus miesto senjoro (Kiškų, Radvilų) ir miesto bendruomenės (kaip kolektyvinio vasalo) santykiai, teisių ir prievolių paskirtis.

Aptartina, kaip miesto bendruomenė rinko savivaldos institucijas ir kokias funkcijas miesto savivalda vykdė.

Galima apžvelgti, kaip formavosi miestiečiai kaip savarankiškas socialinis sluoksnis, kokį ypatingą teisinį statusą miesto institucijų sąrangoje turėjo amatininkų cechai ir gildijos, atskirų tautybių ir tikybų bendruomenės, bažnyčia.

Bylojama apie ryškesnius magdeburginės teisės raidos fragmentus konkrečiame regione (bažnyčių konkurencija; Kėdainių dvaro valdoma teritorija įvardinta kaip grafystė), tai siejama su Baroko ir Renesanso apraiškomis Kėdainių krašte. Sureikšminant privilegijuoto miesto raidos etapą, edukacinėje veikloje ieškant istorijos ir kultūros paralelių, siektina, kad tai nebūtų tik vienkartinė akcija.

Švietimo ir kultūros skyriaus informacija