Rita ir Aloyzas Vazgiai užaugino dvi dukras ir sutiko 40-ąjį vestuvių jubiliejų. Pašnekovai įsitikinę, kad tvirti sutuoktinių santykiai svarbūs ne tik pradėjus vedybinį gyvenimą ir susilaukus atžalų. Nuoširdus bei pagarbus tarpusavio ryšys toks pat būtinas ir vyresniame amžiuje, kai tiek fizinė, tiek moralinė antrosios pusės parama tampa ypač reikalinga.

Vieno vakaro šokis trunka visą gyvenimą

Rita ir Aloyzas – raseiniškiai, įsikūrę Sirutiškyje. Čia jaunavedžiai atvyko tada, kai vyras gavo paskyrimą dirbti Kėdainiuose. Vis tik pirmiausia sugrįžkime į praeitį ir stabtelėkime svarbiausioje istorijos vietoje – ten, kur Amūras prilaidė strėlių ir supynė Ritos bei Aloyzo likimus.

Pasirodo, vienas kitą pašnekovai pažįsta kone visą gyvenimą. Mat jiedu ne tik gyveno toje pačioje gatvėje, bet dar ir buvo bendraklasiai. Tad kaipgi nutiko, jog kartą ėmė ir blykstelėjo tarp jų simpatijos liepsnelė?

„Mūsų tėvukai bičiuliavosi su kita šeima. Kartą ji surengė savo sūnaus išleistuves į armiją. Tad čia į svečius su savo tėvukais atėjome ir mudu su Aloyzu. Kitą dieną ten vėl vyko susibūrimas, šokiai kieme. Prisimenu, pasiskolinau iš Aloyzo mažutes šukas, nunešiau grąžinti ir jis pakvietė mane šokti. Pašokome ir nuo tada esame kartu“, – šypsosi Rita.

Studijos skirtinguose miestuose neatitolino

Pora draugauti pradėjo baigiamosiose klasėse, o paskui išvyko studijuoti į skirtingus miestus. Vis tik atstumas ir gerokai retesni susitikimai judviejų širdžių neatitolino.

„Jis įstojo į Žemės ūkio akademiją Kaune, o aš – į Šiaulių pedagoginį institutą. Tikrai nebuvo minčių važiuoti mokytis būtent į Kauną paskui savo draugą, – pasakoja Rita. – Ramia širdimi išvykome studijuoti į skirtingus miestus. Atstumas mūsų neišskyrė. Taip iki santuokos draugavome septynerius metus ir būdami penktame kurse susituokėme.“

Tada Aloyzas gavo paskyrimą dirbti Kėdainiuose ir pora, palikusi artimuosius Raseinių rajone, atsikraustė į Sirutiškį.

Stengdavosi padėti vienas kitam

Į svetimą kraštą kurti šeimyninio gyvenimo atvykusiai Ritai gimusias pametinukes dukras pirmaisiais jų gyvenimo metais daugiausia prižiūrėti teko vienai, tačiau moteris supratinga ir vyrui dėl to niekad nepriekaištaudavo.

„Aloyzas sunkiai dirbdavo, vėlai grįždavo. Paskui turėjome ir šiltnamius, ir daržus, ir gyvulių, tad aš stengdavausi pati kuo daugiau namie padaryti ir jam palikdavau tik vyriškus darbus. Norėjau Aloyzui padėti“, – sako Rita.

„Laikas, kai gimė dukros, išties buvo sunkokas šeimai, – atvirai pripažįsta Aloyzas. – Gimė pirma, antra mergaitė, o aš dirbau kolūkyje. Darbas įtemptas: ryte išvažiuoji, vėlai vakare grįžti. Rita su vaikais viena, tad galiu atvirai pasakyti, jog kol dukros buvo mažos, jas auginant aš tikrai daug neprisidėjau – visas darbas gulė grynai ant žmonos pečių. Na, o paskui, kai mergaitės paaugo, jau išsiveždavau jas drauge į darbą pasivažinėti.“

Šeimoje negali būti vieno balso

Aloyzas įsitikinęs, kad šeimoje svarbiausia siekti tarpusavio supratimo, neleisti smulkmenoms ar nesusipratimams išaugti į konfliktą. Taip pat šeimos darna, pasak Vazgių, neįsivaizduojama be pagarbos vienas kitam, nes romantiškoji meilė, kuri porą lydi pirmaisiais santuokos metais, ilgainiui keičiasi ir įgauna kitą formą – tada pirmuoju smuiku griežia tarpusavio supratimas ir pagalba vienas kitam.

„Mudu su vyru visada daug kalbamės ir tariamės, kaip ką darysime, – dar vieną svarbų aspektą pamini Rita, o Aloyzas žmoną papildo. – Mūsų šeimoje niekad nebūdavo, kad štai aš vienas sugalvojau, pasakiau ir darysime būtent taip, kaip aš nusprendžiau. Ne, mes visada pasitariame.“

Na, o šiandien, nudirbusi svarbiausią gyvenimo darbą – užauginusi ir į savarankišką gyvenimą išleidusi dvi dukras – pora džiaugiasi darniomis atžalų šeimomis, keturiais anūkais ir tuo, kad visi jie mielai atkeliauja pasisvečiuoti. „Šeima nėra vien tik tie du žmonės, kurie sukūrė pradžią. Tai visas junginys: tėvai, vaikai, o paskui ir atžalų antrosios pusės bei anūkai“, – matyti gerokai plačiau pasiūlo Aloyzas.

Šeima yra Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro projekto „Šeimos stebuklas" II etapo dalyviai.

Projekto partneriai: Daugiakultūris centras, Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, Rajono savivaldybė bei rajono seniūnijos, Šv. Kazimiero ordino Kėdainių komtūrija, laikraščiai „Kėdainių mugė" ir „Rinkos aikštė", internetinis portalas kedainietis.lt, telekomunikacijų bendrovė „Balticum TV".