Pačiame rajono pakraštyje gyvenantys Rasa ir Gintaras Pacevičiai puoselėja ne tik 32 metus trunkančią santuoką, bet ir nuostabią septynių atžalų šeimą. O šios meilės istorijos pradžia galėtų tapti sena gera tiesa „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“. Mat jei kadaise  Šiaulių pedagoginiame institute studijuoti rusų kalbą panorusi Rasa nebūtų už pirmą stojamąjį egzaminą gavusi dvejeto, gyvenimas jos nebūtų atvedęs į Kauno Mičiurino technikumą ir jiedu su Gintaru nebūtų susipažinę.

O susipažino... per obuolį

Įstojusi į minėtąjį technikumą Rasa apsigyveno pas moteriškę, kuri nuomojo kambarius studentams. Antrame aukšte gyveno merginos, o pirmame – vaikinai. Būsimieji bitininkai pas sodininkystės-daržininkystės studentes susipažinti atėjo nešini... obuoliu! „Per tą obuolį mudu su Gintaru ir susipažinome, – šypsosi Rasa. – O po metų ir susituokėme.“

Tvirtas žemaičio žodis

Svarstyti, tinka juodu vienas kitam, o galbūt ne, – porai nereikėjo. „Gintaras žemaitis ir daug nekalbėjo, – juokiasi Rasa. – Jei pasakė vieną kartą, kad myli, reiškia myli ir visam gyvenimui.“

Netrukus jauna šeima ėmė gausėti ir Rasa atsidėjo namų židinio kurstymui bei atžalų priežiūrai. Trys pirmieji vaikai gimė pamečiui, tad namie suktis teko it vijurkams. Galbūt todėl pora neprisimena, kad jiems būtų tekę gludinti charakterių kampus ar ieškoti peno santuokiniams pykčiams.

„Jeigu jau visai virti pradedi, tai tada apsišauki ir vėl gerai, – šypsosi pašnekovė. – Bet šiaip mano vyras ramus – jis tik pasijuokia ir diplomatiškai persuka situaciją taip, jog viskas būtų gerai.“

Rasa džiaugiasi, kad gausi šeima jai nėsyk neleido papulti ir į pogimdyvinės depresijos gniaužtus. „Man nebuvo didžiosios pogimdyvinės depresijos. Kada? Juk parvažiuoji su naujagimiu, o kitas vaikas namie laukia.

Gražiausia buvo su pagranduku. Gimdžiau jį Kaune gruodžio 23 dieną. Atėjo gydytojas po gimdymo, o aš juokaudama sakau jam: „Gydytojau, paleiskit mane namo. Ten dar šeši vaikai laukia. Kas jiems silkę padarys?“ O jis: „Galit važiuot. Žinosit, ką su vaiku daryt.“ Taip ir išleido mane namo praėjus parai po gimdymo“, – nusijuokia moteris.

Jaučiasi rami

Rasa užaugo penkių vaikų šeimoje, o Gintaras tėvams – vienintelė atžala. Rasa atveria širdį ir apie gausią savo šeimą sako: „Kiek susikūrė vaikų, tiek jų ir užaugo, todėl jaučiuosi labai rami ir prieš nieką nenusikaltusi, kad kažkam gal neleidau gyventi. Vaikams visko užteko.“

„O kaip besirūpinant didele šeima sekėsi viską sustyguoti?“ – pasiteirauju Pacevičių sodyboje dar matydama ir gausybę avilių bei nemenką ūkį. „Na, aš truputį toks seržantas, – šypteli Rasa. – Be to, man svarbu, kad vaikai būtų užsiėmę.“

Vienas kurpalius visiems netinka

Rasa atvirauja, kad ją šiek tiek liūdina neteisingas visuomenės požiūris, kai visos daugiavaikės šeimos maunamos ant vieno kurpaliaus.

„Jeigu šeima didelė, tai, daugelio supratimu, joje turi būti trys A: anormalus, alkoholikas ir asocialus. Štai toks požiūris į daugiavaikę šeimą. Bet ką padarysi? Rėksi atsistojęs?

Taigi išėjo taip, kad esame šiek tiek užsisklendę. Vis tik mums gera kartu. Smagu, kad pasisvečiuoti atvykę net didžiausi giminės tyleniai pas mus tarsi atgyja, nors nuvažiavę į kitus namus neturi, ką šnekėti, – pasakoja Rasa, o aš imu jausti, kad šią šeimą išties gaubia ypatinga aura. – Mūsų užaugę vaikai mielai grįžta į gimtuosius namus. Vadinasi, viskas gerai, jeigu juos čia traukia.“

Santuoka – nesibaigianti mokykla

Pora sako, kad su metais drauge būti tik lengviau. Dabar vienam kitą suprasti pakanka ir žvilgsnio.

„Gyveni kartu ir išmoksti visko. Santuoka – tarsi mokykla, tik tokia, kuri niekad nesibaigia, – palyginusi šypteli Rasa ir priduria. – Savo šeimoje aš tikrai jaučiuosi laiminga.“

O bendrą gyvenimą kurti besiruošiančioms poroms Pacevičiai linki štai ko: „Dažniau matykite gerus dalykus, negu pašinuką kito aky.“

Šeima yra Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro projekto „Šeimos stebuklas" II etapo dalyviai.

Projekto partneriai: Daugiakultūris centras, Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, Rajono savivaldybė bei rajono seniūnijos, Šv. Kazimiero ordino Kėdainių komtūrija, laikraščiai „Kėdainių mugė" ir „Rinkos aikštė", internetinis portalas kedainietis.lt, telekomunikacijų bendrovė „Balticum TV".