Studentiška Aldonos ir Sauliaus Grinkevičių meilė  jau perkopė į ketvirtą dešimtį.  Prieš 33 metus sukūrę šeimą,  jie tvirtina, kad  gyvenime monotonijos nėra: vakare palinkėti labos nakties, o ryte pasisveikinti su tuo pačiu žmogumi – tai saugumas ir stabilumas, kurio norėtųsi palinkėti kiekvienam.

Pirmieji žingsniai ne visada sunkūs

Kiekviena sutuoktinių pora praeina per tuos pačius „vartus“. Susitikę dviejų skirtingų šeimų atstovai, pilni jaunatviškos energijos ir ambicijų turi  „nugludinti“ savo aštrius kampus. „Na, aš nepasakyčiau, kad mes ir dabar esame nugludinę tuos kampus“, – juokiasi Aldona. Ji sako, kad iki šiol jų charakteriai nesupanašėjo, nes visada buvo svarbiau:  bendrosios vertybės, bendri interesai ir, svarbiausia, pagarba. „Didelių charakterių skirtumų nebuvo, o kiekvieno individualumas – labiau žavi, o ne erzina“, – jai atitaria Saulius.

Vienas svarbiausių charakterių panašumo –  meilė tylai. „Aš iš prigimties esu geras klausytojas, – sako Saulius – bendraujant su žmonėmis man visada yra smagiau klausyti, kai žmonės kalba tai, kas jiems rūpi, tai, kas jiems įdomu“. „O aš iš prigimties esu gera „tylėtoja“, – juokiasi Aldona“.   Todėl Grinkevičių namuose daug kalbų,  triukšmo būna retai.  Pašnekovai įsitikinę, kad  tyloje ir yra „pasakomi“ svarbiausi žodžiai, išliejami gražiausi jausmai.

Skirtingi meilės lygiai ir rožiniai akiniai

Per daugiau kaip trisdešimt metų  pora, kaip ir visos šeimos pragyveno ir sunkesnių, ir ypatingai džiugių akimirkų. „Sakoma, kad meilė trunka septynerius metus, – sako Aldona, – tačiau tai ne tiesa. Meilė niekur nedingsta. Ji pereina į kitus lygius, tik mes dažnai to nepastebime. Arba, kas dar blogiau, – susidūrę su sunkumais  žmonės nusprendžia, kad meilės jau nėra. Aš esu įsitikinusi, kad  nereikia skubėti, reikia palaukti, kol vienas meilės etapas natūraliai pereis į kitą – aukštesnį lygį. Tai, ką mes vadinome meile prieš trisdešimt metų ir tai, kokia ji yra dabar – visiškai skirtingi dalykai, bet ir tada, ir dabar mūsų šeimoje tebegyvena meilė ir pagarba“. Pokalbio metu Aldona ištaria frazę, kuri iš pirmo žvilgsnio apstulbina, tačiau...

 Visą gyvenimą savo į savo žmogų žvelkite lyg per rožinius akinius: išmokite džiaugtis artimo žmogaus pasiekimais, pateisinti ir priimti daugumą jo sprendimų, vertinti pastangas ir neskubėti pirštu badyti į tai, kas nepatinka.

„Svarbiausia yra tolerancija ir pagarba vienas kitam, – ne taip poetiškai, tačiau tą patį tvirtina ir Saulius.

Gyvenimo tiesos perduodamos sūnums

Du sūnūs, Paulius ir Domas – tėvų namuose jau tik svečiai.  Vyresnysis jau sukūręs savo šeimą. „Vaikus auginome tradiciškai, – pasakoja Aldona. Mano, mamos širdis  buvo minkštesnė. Tačiau visada laikėmės nerašytos taisyklės: jokių nuomonių skirtumo auklėjimo klausimais prie vaikų. Pas mus buvo aišku – jei mama pasakė, tai tėtis jai pritars. Lygiai taip pat elgiausi ir aš“.

Viso pokalbio metu daug kalbėta apie toleranciją ir pagarbą žmogui bei jo elgesiui, tad pakankamai kategoriški žodžiai šiek tiek nustebino, bet nesutikti su jais negalima: „Vienas blogiausių dalykų gyvenime – vaikus įvelti į suaugusiųjų konfliktus, dalintis vaikais tarsi įtakos zonomis, ar net naudotis vaikais kaip priemone pasiekti savo tikslą“, – sako Aldona. 

Moteris sako, kad įsitikinimai, jog mergaitės yra švelnesnės, artimesnės mamai, ir yra tik įsitikinimai. Vaikinai  savo tėvus myli ir gerbia ne mažiau, o švelnumo jiems taip pat netrūksta.

Dažniausia tariamas žodis ABUDU

Sakoma, kad tai, ką žmonės kalba apie kitus, geriausiai apibūdina pačius kalbančiuosius. Tad klausantis Aldonos ir Sauliaus Grinkevičių,  nebuvo galima praleisti pro ausis taip dažnai tariamo žodžio „abudu“.  Šis trumpas lietuviškas žodis tikriausiai kažkoks magiškas užkeikimas, padedantis kurti santarvę šeimoje?

„ Šeimoje svarbiausia yra šeima, – vėlgi nustebina atsakymu Aldona, – kas bebūtų gyvenime, kokie sunkumai beužgriūtų ar kokie pasirinkimai neviliotų, visada pagalvoji: kas man svarbiau? Atsakymas visada tas pats – šeima. O tai reiškia, kad mano priimami sprendimai, mano elgesys neturi nuvilti artimo žmogaus, neturi palikti nuoskaudų.  Kai susidėlioji prioritetus: kas svarbiau – tada  supranti, kad galima keisti detales, smulkmenas, bet negalima keisti ar prarasti esmės“.

„Tikrai, nieko gyvenime nekeisčiau, – pritaria Saulius, – šeimoje svarbu  pagarba ir tolerancija, visa kita smulkmenos, kurios gyvenimą daro įdomesnį, tačiau nekeičia supratimo apie tikrąsias vertybes“. 

Šeima yra Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro projekto „Šeimos stebuklas" II etapo dalyviai.

Projekto partneriai: Daugiakultūris centras, Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, Rajono savivaldybė bei rajono seniūnijos, Šv. Kazimiero ordino Kėdainių komtūrija, laikraščiai „Kėdainių mugė" ir „Rinkos aikštė", internetinis portalas kedainietis.lt, telekomunikacijų bendrovė „Balticum TV".