Vis daugiau Kėdainių rajono ūkininkų kreipiasi į savivaldybę dėl stumbrų padarytos žalos kompensavimo. Aptarti šių reikalų ir nuspręsti, kuriems ūkininkams reikia atlyginti žalą, Kėdainių rajono savivaldybėje balandžio 4 d. susirinko Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, miškams, vandenų telkiniams ir hidrotechnikos įrenginiams įvertinti komisija.

Stumbrai yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, juos privalu saugoti ir nevalia medžioti. Stumbrininkų skaičiavimais, prieš keletą metus laisvėje – daugiausia Panevėžio ir Kėdainių rajonuose – gyveno maždaug 40 stumbrų, o dabar vien Kėdainių rajone jų yra per 50 vnt. Pasak Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo  Algimanto Žviko, 2011 m. dėl stumbrų padarytos žalos į Kėdainių rajono savivaldybės specialią komisiją kreipėsi 12 subjektų, kurie pateikė 16 prašymų. Nors ūkininkai ir kalba, kad kreiptis dėl žalos dažnai juos atbaido ilgai užtrunkančios procedūros, bet vis dėlto vis daugiau jų jau kreipiasi.

Žalą atlygina Aplinkos ministerija
Medžiojamųjų gyvūnų, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, padarytą žalą, vadovaudamasi Medžioklės įstatymu, atlygina Aplinkos ministerija.
Pernai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija išmokėjo daugiau nei 150 tūkst. nuo stumbrų daromos žalos nukentėjusiems ūkininkams, t. y. kompensuota pasėliams padaryta žala. Mūsų rajono žemdirbiams ir valstybiniams miškams stumbrai kasmet pridaro žalos maždaug už 100 tūkst. litų. Pernai iš viso stumbrai nuniokojo apie 30 ha ūkininkų laukų.

Komisija aptarė kompensacijų klausimus
Aptarti šių reikalų ir nuspręsti, kuriems ūkininkams reikia atlyginti žalą, Kėdainių rajono savivaldybėje balandžio 4 d. ir susirinko Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, miškams, vandenų telkiniams ir hidrotechnikos įrenginiams įvertinti komisija.
Dalyvavo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vyriausiasis specialistas Alfonsas Čeida, savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas, skyriaus vyresn. specialistė Žaneta Lydekienė, Aplinkosaugos ir civilinės saugos skyriaus vyr. specialistė Alina Melinauskienė ir kt. Posėdyje buvo ir atstovas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos − Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius.

Bus atlyginta septyniems rajono ūkininkams
Komisija, veikianti pagal patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką, įvertino padarytos žalos aplinkybes ir apskaičiavo žalos dydžius septyniems rajono ūkininkams: Vytautui Banevičiui, Aidanui Dumbinskui, Juozui Gaidukevičiui, Algimantui Gineitui, Mariui Juodeniui, Algimantui Kriunui, Jonui Misevičiui. Beveik visi jie iš Vilainių seniūnijos. Daugiausia į komisiją kreiptasi dėl rapsų, cukrinių runkelių, kviečių pasėliams padarytos žalos.
Komisija, gavusi ūkininko prašymą atlyginti žalą, pirmiausia apžiūri, ar pasėliai auginami laikantis agrotechnikos reikalavimų, ar naudojami repelentai saugantis nuo šernų, ar ta žala tikrai padaryta stumbrų, taip pat nustato, koks plotas pakenktas. Kartais, norint labai objektyviai įvertinti padarytą žalą, į ūkininkų laukus tenka nuvažiuoti ne kartą ir ne du. Nustatant žalą reikia įvertinti keletą rodiklių, nuostolį apskaičiuoti labai kruopščiai, pvz., derliaus netekimas apskaičiuojamas padauginant einamųjų metų rajono pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas.

Selemonas Paltanavičius – už prevencines priemones
S. Paltanavičius jau ne kartą lankėsi Kėdainių rajono savivaldybėje, važiavo vertinti stumbrų padarytos žalos, dalyvavo komisijos posėdžiuose.
Pirmiausia posėdyje jis ir klausė ūkininkų ir savivaldybės specialistų: kokių imtasi prevencinių priemonių, kad stumbrai ir kiti laukiniai gyvūnai nepakenktų pasėliams, kaip nuo jų bando saugoti savo pasėlius patys ūkininkai.
Vyr. specialistė Alina Melinauskienė sakė, kad pagal savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą kasmet skiriama nemažai lėšų repelentams ir medelių apsaugos nuo medžiojamųjų gyvūnų priemonėms įsigyti (tinklai, tvoros ir pan.). Štai 2012 metams skirta 90 tūkst. litų miškų savininkams ir Kėdainių miškų urėdijai (2011 m. buvo skirta per 100 tūkst. Lt). Tačiau iš šios programos lėšų negalima skirti prevencinėms priemonėms apsisaugoti nuo stumbrų daromos žalos pasėliams. Ta programa skirta miško savininkams, valdytojams ir naudotojams, o ne ūkininkams. S. Paltanavičius siūlymu savivaldybei reikėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos ministeriją, galbūt būtų rastas sprendimas, nes Kėdainių rajonas vis dėlto yra išskirtinis dėl šių problemų.

Taip pat S. Paltanavičius aptarė ir kitus šalyje siūlytus gelbėjimosi nuo stumbrų daromos žalos būdus. Ne taip seniai buvo siūlyta stumbrus sugaudyti ir išvežti į specialius voljerus, bet realiai, pasak žymiojo gamtininko, tai būtų sunku įgyvendinti. Taip būtų galima elgtis nebent su labai jaunais stumbriukais.
S. Paltanavičius siūlo ūkininkams pirktis elektrinius piemenis, įsigyti vadinamąsias „patrankas“, kurios tam tikru nustatytu laiku garsiai „iššauna“ ir taip baido gyvūnus. Tokią „patranką“ bandė ne vienas Kėdainių ūkininkas, − štai J. Gaidukevičius sakė, kad ta įranga yra nebloga, jis pirksiąs dar vieną, tačiau kartu žmogus pasidejavo, kad tada negalintis niekur išvažiuoti toliau nuo namų, nes...  tiesiog bijantis, kad „patranką“ pavogs.

Valstybė saugo ir atlygina
Stumbrus saugo ir globoja valstybė, tad ji tuos nuostolius ūkininkams ir atlygina, o ką toliau daryti su stumbrais, galvojama, svarstoma. Kėdainių rajono ūkininkai pakalba, kad reikėtų leisti šių gyvūnų medžioklę. Medžiotojai skundžiasi, jog stumbrai suėda medžiojamiems žvėrims atvežtą pašarą, išlaužo miške kitiems laukiniams gyvūnams įrengtas ėdžias, mat stumbrai mielai minta ne tik žole ir šakelėmis.
Sprendimo, anot A. Žviko, ieškoti būtina, nes kasmet stumbrų banda didėja, jie įžūlėja. Štai Vilainiuose neseniai stumbrai vaikštinėjo visai prie pat gyvenamųjų namų. Kėdainių rajono ūkininkai ir savivaldybės specialistai įsitikinę, kad sprendimas dėl šių gyvūnų turi būti priimtas valstybės lygiu.
S. Paltanavičius ramina, kad stumbrų banda nedidėja labai sparčiai, vieni jų pasensta, kiti natūraliai nugaišta, todėl jų skaičius didėja labai pamažu. Lietuva turėtų didžiuotis stumbrais.
Beje, stumbrų saugojimą reglamentuoja ir Europos teisės aktai.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė