Savivaldybėje diskutuota tema: „Neformalusis vaikų švietimas – iššūkiai ir galimybės“
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius perskaitė pranešimą apie neformaliojo švietimo bendrąją situaciją rajone, supažindino su galimais pokyčiais, o Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas supažindino su pagrindinių rajono kultūros įstaigų veikla, priminė pagrindinius teisės aktus, susijusius su neformaliuoju švietimu.
Po pagrindinių pasisakymų įvyko diskusija: pasisakė kai kurių gimnazijų, neformaliojo švietimo įstaigų vadovai.
Renginį vedė Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė, vicemerė Nijolė Naujokienė.
Švietimo skyriaus vedėjo Juliaus Lukoševičiaus pranešimas
Pranešimą apie neformalųjį vaikų švietimą rajone skaitė Švietimo skyriaus vedėjas J. Lukoševičius. Pirmiausia jis pasiūlė į neformalųjį vaikų švietimą pažvelgti „kitu kampu“ – ne tik kaip į meistriškumo ugdymą ar aukštų rezultatų siekimą, bet ir kaip į galimą neformaliojo ugdymo priemonę, tinkamą ugdyti jaunų žmonių socialines ir asmenines kompetencijas.
Platus neformaliojo švietimo paslaugų teikėjų tinklas
Neformaliojo vaikų švietimo programas rajono savivaldybėje įgyvendina daug neformaliojo švietimo paslaugų teikėjų: neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, bendrojo ugdymo mokyklos, kultūros įstaigos ir jų skyriai, sporto klubai, privatūs asmenys, kitos organizacijos, turinčios teisę užsiimti neformaliuoju vaikų švietimu.
Veikia 4 neformaliojo vaikų švietimo įstaigos: Kėdainių dailės mokykla, Kėdainių kalbų, Kėdainių muzikos mokykla ir Kėdainių sporto mokykla. 2011 m. jas lankė 1 528 mokiniai (21,6 proc.) rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių. Jaunimo mokykloje veikia Neformaliojo vaikų švietimo skyrius (250 mok.). Taip pat rajono savivaldybės teritorijoje veikia Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla (pernai Kėdainių eskadrilėje užsiėmimus lankė 18 rajono savivaldybės vaikų). Veikia šeštadieninė (sekmadieninė) rusų mokykla (50 dalyvių).
Iš viso Dailės, Kalbų, Muzikos, Sporto mokyklos, Jaunimo mokykla (Neformaliojo vaikų švietimo skyrius) bei bendrojo ugdymo mokyklos neformaliajam mokymui išnaudoja daugiau nei 5 mln. Lt per metus.
Savivaldybė skiria lėšų vaikų užimtumui ir ugdymui per mokinių atostogas
Anot Švietimo skyriaus vedėjo J. Lukoševičiaus, rajono savivaldybėje vykdomas kryptingas vaikų užimtumas ir ugdymas per mokinių atostogas. Tačiau kasmet lėšų skiriama vis mažiau iš Švietimo ir mokslo ministerijos: 2009 m. skyrė 85 000 Lt, o 2010 ir 2011 m. neskyrė lėšų; rajono savivaldybė 2009 m. skyrė 50 000 Lt, 2010 m. – 33 100 Lt, 2011 m. – 22 400 Lt, 2012 m. – 50 000 Lt. Mokyklos aktyviau organizuoja dienos stovyklas nemokamą maitinimą gaunantiems vaikams. Bendrojo ugdymo mokyklose per mokinių atostogas vykdomi įvairūs renginiai, įgyvendinami projektai, pagal atskirą grafiką – neformaliojo vaikų švietimo programos.
Daugėja besidominčių sportu
Bendrojo ugdymo mokyklose organizuojamoje neformaliojo vaikų švietimo veikloje 2011 m. dalyvavo 5 408 mokiniai (be Kėdainių suaugusiųjų mokymo centro). Bendrąjį ugdymą teikiančiose mokyklose visiems mokiniams numatytos galimybės 2 valandas per savaitę dalyvauti neformaliojo ugdymo veiklose, finansuojamose mokinio krepšelio lėšomis.
Didėja mokinių, lankančių įvairius sporto klubus, skaičius: 2009 m. – 342, 2010 m. – 610, 2011 m. – 887 mokiniai. Mažėja mokinių, lankančių meno kolektyvus kultūros centruose: 2009 m. – 579, 2010 m. – 502, 2011 m. – 404 mokiniai.
Mokinio krepšelį bus galima „neštis“ ir į būrelius
Švietimo skyriaus vedėjas J. Lukoševičius priminė neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, taip pat pristatė naują finansavimo tvarką, kuri nuo naujų mokslo metų išbandoma konkurso būdu atrinktose keturiose savivaldybėse, o vėliau numatoma diegti visoje Lietuvoje. Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoms mokinio krepšelio apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pataisoms, kuriomis numatoma įvesti 100 litų dydžio neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelį. Tokia suma per mėnesį skiriama vieno vaiko meninei, sportinei veiklai, kitiems užsiėmimams.
Mokinys krepšelį galės „neštis“ į muzikos, dailės, sporto mokyklas ar įvairius būrelius. Kartu tai bus paskata neformaliojo ugdymo paslaugų plėtrai ir įvairovei. Labai svarbu, kad popamokines veiklas bus galima išplėtoti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir miesteliuose ar kaimuose. Vaikams atsiras daugiau galimybių pasirinkti jų pomėgius atitinkantį užsiėmimą.
Lėšos neformaliajam švietimo krepšeliui įvesti keturiose savivaldybėse skiriamos iš ES struktūrinių fondų, iki sausio tam numatyti 2,6 mln. litų.
Neformaliojo vaikų švietimo krepšelį sudaro lėšos darbo užmokesčiui, mokymo priemonėms, pedagogų kvalifikacijai, kitoms mokymo reikmėms. Šis krepšelis negalės būti skiriamas bendrojo ugdymo mokykloms, nes jose vykstantys būreliai finansuojami iš bendrajam ugdymui skiriamo mokinio krepšelio.
Mokiniui, lankančiam neformaliojo vaikų švietimo mokyklas, skiriami 5 Lt per mėnesį. Pakeitus mokinio krepšelio lėšų perskirstymo už mokinį tvarką, rajono savivaldybėje nuo 2012 m. skiriami 5 Lt per mėnesį mokiniui nuo bendro rajono savivaldybės mokinių skaičiaus ir lėšos tarp neformaliojo vaikų švietimo mokyklų paskirstomos pagal rajono savivaldybės bendrą mokinių skaičių. Neformaliojo vaikų švietimo mokykloms padidėjo lėšos iš mokinio krepšelio ir atitinkamai sumažėjo iš savarankiškų funkcijų.
Gabių vaikų rėmimas
Per visą Gabių vaikų ir jaunuolių rėmimo fondo egzistavimo laiką tarp bendrojo ugdymo mokyklų piniginiais prizais apdovanoti Kėdainių šviesiosios gimnazijos – 79, ,,Atžalyno“ gimnazijos – 63 gabūs mokiniai. Tarp neformaliojo vaikų švietimo mokyklų pagal gabių mokinių skaičių pirmauja Kėdainių sporto mokykla − piniginiais prizais apdovanoti 106 šios mokyklos ugdytiniai; taip pat apdovanoti 42 mokiniai iš Kėdainių muzikos mokyklos, o iš Kėdainių dailės mokyklos – 11 mokinių.
Kaitos kryptys
Būtų šios: 1. Pagal pasirenkamojo vaikų švietimo (dabar jis vadinamas neformaliuoju) krepšelio modelį dalis lėšų bus skirta formalųjį švietimą papildančiam ugdymui (ilgalaikės meno ir sporto srities programos) ir neformaliajam ugdymui (trumpalaikės programos). Nauja pasirenkamojo ugdymo sistema išplės paslaugų prieinamumą ir įvairovę, sudarys galimybes mokiniams lankyti jų poreikius atitinkančius užsiėmimus. 2. Ugdymo plėtotės centras vykdo tyrimus apie vaikų neformaliojo švietimo būdu įgyjamų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą. Tai svarbus žingsnis siekiant, kad vaikų lankomos neformaliojo švietimo programos teiktų apčiuopiamą naudą jų tolimesniam ugdymuisi ir profesinei karjerai. 3. Užsiėmimai šeimai. 4. Savanorystė neformalaus švietimo veikloje.
Kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Kęstučio Stadalnyko pranešimas
Teisinė bazė
Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas K. Stadalnykas priminė pagrindinius teisės aktus, susijusius su neformaliuoju švietimu: Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d., Mėgėjų meno plėtros 2010−2016 m. strategija, patvirtinta kultūros ministro 2010 m. birželio 22 d., Lietuvos Respublikos jaunimo pagrindų įstatymu, kurį Seimas patvirtino 2003 metais. Visi minėti teisės aktai ne tik sudaro prielaidas neformaliajam švietimui, bet ir akcentuoja jo svarbą bei aktualumą.
Kultūros centrų, Krašto muziejaus, M. Daukšos bibliotekos veikla
2011 m. kultūros centruose veikė 89 mėgėjų meno kolektyvai, iš jų 32 vaikų ir jaunimo iki 19 m. kolektyvai, kurių veikloje dalyvavo 1 037 dalyviai. 27 kolektyvams yra suteiktos kategorijos, iš jų 4 − vaikų ir jaunimo: Akademijos kultūros centro merginų liaudiškų šokių grupei „Austėja“, Truskavos kultūros centro merginų liaudiškų šokių grupei „Vermenėlė“ ir lėlių teatrui, Kėdainių kultūros centro jaunimo teatro studijai „Polėkis“.
Veikia tautinių šokių kolektyvai Akademijos, Truskavos kultūros centruose ir Šėtos kultūros centro Pagirių skyriuje. liaudiškos muzikos kapela „Siručiukai“ Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyriuje, folkloro ansambliai Akademijos ir Krakių kultūros centruose, teatro studija Kėdainių kultūros centre, šiuolaikinių šokių grupės, vokaliniai ansambliai ir popchorai. Tačiau nėra chorų. Beveik 30 proc. visų kultūros centrų ir jų skyrių organizuotų renginių skirti vaikams ir jaunimui iki 19 metų.
Aktyvi Kėdainių krašto muziejaus edukacinė veikla: 2011 m. edukacinių užsiėmimų temų buvo net 32, vyko 173 užsiėmimai, kuriuose dalyvavo 3 956 dalyviai.
Viešojoje M. Daukšos bibliotekoje 2011 m. registruoti 11 944 vartotojai, iš jų 3 844 vaikai iki 14 metų amžiaus (t. y. 32,2 proc. visų vartotojų). Vaikai yra nuolatiniai viešosios bibliotekos lankytojai (ypač kaimiškuosiuose filialuose), tačiau jų veikla apsiriboja daugiausia žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Kaimiškieji filialai tampa tarsi atviros erdvės vaikams ir jaunimui.
Rajono savivaldybės ir respublikiniai renginiai
Rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius, siekdamas skatinti mėgėjų meno veiklą, gyventojų kūrybiškumą, inicijuoja ir organizuoja rajoninius renginius, konkursus.
Vienas pagrindinių − jaunųjų talentų konkursas „Galim“. Konkurso tikslas yra sudaryti sąlygas rajono vaikų ir jaunimo meniniams gebėjimams lavinti, skatinti rajono vaikų ir jaunimo kūrybinę iniciatyvą, puoselėti meilę menui, grožiui, tautos tradicijoms. Konkursą, ypač pirmąjį etapą, anot skyriaus vedėjo, organizuoti labai sunku.
2011 m. baigiamojoje šventėje dalyvavo 32 kolektyvai ir pavieniai atlikėjai. Iš viso dalyvių – 137.
Pavasariop rengiamos kultūros ir meno dienos. 2012 m. renginiuose dalyvavo 122 kolektyvai, iš jų 63 vaikų ir jaunimo. Dalyvavo 3 folkloro ansambliai, 8 tautinių šokių grupės ir tik viena kapela. Renginiuose dalyvavo 27 įstaigų kolektyvai.
Svarbi ir rajono dainų ir šokių šventė. Šiemet dalyvavo 21 švietimo, 7 kultūros įstaigos ar jų skyriai, vienas sportinių šokių klubas. Daugiausia kolektyvų parengė „Aušros“ pagrindinė mokykla (7), „Ryto“ pagrindinė mokykla (6), „Atžalyno“ ir Josvainių gimnazijos (po 5).
Per mažai kolektyvų dalyvauja respublikiniuose renginiuose
2012 m. Lietuvos moksleivių dainų šventėje dalyvavo 4 kolektyvai: ,,Ryto“ pagrindinės mokyklos jaunučių ir jaunių chorai, ,,Ryto“ pagrindinės mokyklos ir „Atžalyno“ gimnazijos jaunimo šokių grupė ir „Aušros“ pagrindinės mokyklos jaunių šokių grupė „Dagilis“ (iš viso 120 dalyvių). 2005 m. Lietuvos moksleivių dainų šventėje dalyvavo 10 kolektyvų (304 dalyviai). Respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė“ nuolat dalyvauja tik Akademijos kultūros centro ir Labūnavos pagrindinės mokyklos atstovai. Rajoninio turo suorganizuoti nepavyksta, nors daugelyje įstaigų specialistai dirba.
Šiandieninė situacija nedžiugina
Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas K. Stadalnykas sakė: „Visi mes tarsi dirbame vaiko labui, tačiau ar pasiekiame rezultatą – kartais abejoju. Tarsi visi stengiamės, vaikus ir jaunimą kviečiame dalyvauti įvairiuose mėgėjų meno kolektyvuose, būreliuose. Tačiau šiandieninė situacija nedžiugina, nes daugeliui siūloma veikla yra nepatraukli, ne kiekvienas gali būti profesionaliu dainininku ar šokėju, o, be to, baigia nunykti žanrai, puoselėjantys Lietuvos dainų švenčių tradiciją. Jau keletą metų rajono kultūros įstaigoms siūlome didesnį dėmesį skirti vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumui, t. y. kad laisvu nuo mokslo ir kitų užsiėmimų laiku būtų atvertos kultūros įstaigos durys, kad jaunuoliai galėtų užsiimti veikla pagal poreikius, pavyzdžiui, mokytis breiko, fotografuoti, piešti ar tik leisti laiką su draugais. Svarbiausia, kad jis būtų prižiūrimas, o ne būtų gatvėje, kuri jam siūlo, žinoma, nelabai geras veiklas“.
Kultūros darbuotojui aktuali ir socialinė veikla
K. Stadalnykas informavo: „Vadovaudamiesi Atvirų jaunimo centrų ir erdvių koncepcija, patvirtinta Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, organizavome seminarus kultūros įstaigų darbuotojams, siekiant suteikti kuo daugiau žinių ir kompetencijų, kaip įkurti atviras erdves, kaip jose dirbti. 2011−2012 m. bendradarbiaujant su Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetu buvo organizuotas pedagoginių ir psichologinių žinių kursas, padedantis darbuotojams padidinti savo kompetencijas dirbant su vaikais ir jaunimu. Nes matome, kad šiandien kultūros darbuotojui (ir ne tik jam, visiems dirbantiems su vaikais ir jaunimu) kyla didelių iššūkių. Kultūros darbuotojas turi būti ne tik savo srities specialistas, bet ir draugas, pagalbininkas, suaugęs žmogus, galintis jaunuoliui padėti jam sunkiu metu. Vadinasi, labai aktuali ir socialinė kultūros darbuotojų veikla“.
„Mes turim susitarti, kaip keliausime toliau“
Pagrindiniai kultūrinės veiklos prioritetai, K. Stadalnyko manymu, turėtų būti įvairių žanrų tautinių kolektyvų, chorų veikla ir laisvalaikio užimtumas. „Atverkime kultūros namus, mokyklų sporto sales vaikams, − kvietė K. Stadalnykas, kartu keldamas klausimus: ar mūsų vaikai laimingi dalyvaudami neformaliojo švietimo veikloje ar kur laiką šiaip praleisdami ant suoliuko autobusų stotelėje.
Kėdainių „Aušros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinės mokyklos direktoriaus Ovidijaus Kačiulio nuomonė
Šiandien mes kalbame apie nepakankamą jaunimo patriotizmą ir tautiškumą. Tautinės dainos ir šokiai – tai ta sritis, kuri, manau, gali daryti labai didelę įtaką bendražmogiškoms vertybėms.
Kalbėdami apie problemas, planuodami ateities darbus mes pirmiausia turime pagalvoti apie tai, kaip išsaugoti ir puoselėti tai, ką turime gero ir gražaus.
Mūsų mokyklos šokių kolektyvas „Dagilis“ liepos mėnesį dalyvavo respublikinėje moksleivių dainų ir šokių šventėje. Jaunieji šokėjai puikiai reprezentavo rajoną, mokyklą, bet svarbiausia − mokiniai grįžo laimingi. Jei dalis jų prieš šventę mąstė, kad galbūt palikti kolektyvą, tai sugrįžę buvo entuziastingai nusiteikę šokti toliau ir šokti būtent tautinius šokius. Jie grįžo suvokę, kad tautinius šokius šokti yra smagu, šventėje patyrė kolektyviškumo jausmą, pabendravo su kitais Lietuvos mokinių kolektyvais. Vaikai suvokė savo tautinę, pilietinę, patriotinę vertę.
Kolektyvo branduolį sudaro septintų klasių mokiniai. Po poros metų dauguma moksleivių rinksis tolesnį mokymąsi Šviesiojoje ar „Atžalyno“ gimnazijose. Kolektyvas, kuris yra respublikinių konkursų laureatas, tiek daug dirbęs, pasiekęs aukštų rezultatų, tiesiog išsiskirstys.
Taigi verta būtų pagalvoti, kaip išlaikyti tokius, jau pasiekusius gerų rezultatų, kolektyvus. Mano nuomone, savivaldybė, finansuodama programas ar kitais būdais galėtų sudaryti sąlygas tokiems kolektyvams išsilaikyti, kad būtų užtikrintas moksleivių veiklos tęstinumas.
Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos direktoriaus Gintaro Petrulio nuomonė
Neformalusis vaikų švietimas, kurį įgyvendina bendrojo ugdymo mokyklos, neformaliojo ugdymo
įstaigos, kultūros įstaigos, privatūs teikėjai, turi skirtingus tikslus ir uždavinius. Mokyklose vienas
iš uždavinių yra siekti, kad mokiniai būtų užimti įdomia veikla po pamokų. Todėl veikla turi būti
įvairi, siekianti patenkinti įvairius mokinių poreikius. Respublikinėje dainų ir šokių šventėje
mūsų gimnazijos šokių kolektyvas dalyvavo mokytojų entuziastų dėka. Tų mokytojų, kurie negaili savo laiko ir jėgų, nes Švietimo ir mokslo ministerija neformaliajam ugdymui mokyklų ugdymo planuose sumažino valandų skaičių. Skiriant kolektyvui 2 valandas per savaitę, tikrai sunku pasiekti labai gerų rezultatų. Todėl siūlau lėšas, kurios skiriamos neformaliajam ugdymui mokinio krepšelyje, skirti ne tik neformaliojo ugdymo įstaigoms (ne visi mokiniai jas lanko), bet ir bendrojo ugdymo mokykloms paremti atskiras programas, pvz., tautinių šokių, chorų, techninės kūrybos ir kt. Taip pat siūlau leisti mokykloms pradėti neformalųjį ugdymą ne nuo rugsėjo 15 d., kaip yra priimta Kėdainių rajono savivaldybės tarybos, bet ir anksčiau, jei mokyklos turi tam lėšų ir yra pasiruošusios vykdyti veiklą.
Akademijos gimnazijos direktoriaus Liudo Taugino nuomonė
Neformaliojo švietimo įstaigos veikia mieste. Jas lanko santykinai nemaža dalis savivaldybės mokinių, tačiau tai daugiausia miesto vaikai, o gyvenantiems toliau nuo rajono centro lankyti neformaliojo ugdymo mokyklas darosi neįmanoma. Beje, savo mokyklose neformaliojo ugdymo užsiėmimų lankymas darosi taip pat sudėtingas dėl pavėžėjimo į namus, autobusų grafikų. Todėl būtų prasminga, kad neformaliojo švietimo įstaigų užsiėmimai būtų vykdomi kaimo gimnazijų bazėse. Nei vienoje savivaldybės ugdymo įstaigoje nebevyksta šokių vakarai, diskotekos. Taip atsitiko daugelyje Lietuvos savivaldybių. Tačiau būtent šokiuose ir vykdavo tikras neformalus jaunuolių bendravimas, atsirasdavo pasitikėjimas vienas kitu. Jaunuolio poreikis šokti, dainuoti, muzikuoti, sportuoti formuojasi ir išryškėja pirmiausia esant tikram neformaliam bendravimui, kieme klasės draugų būryje, kai jie susirenka mokykloje. Šiuo metu nueita lengviausiu keliu ‒ tiesiog neorganizuoti mokyklinių šokių, nes neužtikrinamas saugumas. Tai reiškia, kad mes daromės vienas kitam agresyvesni? O kas toliau?
Manau, kad neformaliojo ugdymo užsiėmimai bus patrauklūs tada, kai vaikai turės galimybę kuo dažniai pasirodyti žiūrovų akivaizdoje. Šiuo metu organizuojant mokyklinius ar rajoninius konkursų, olimpiadų, varžybų turus nesudaromos sąlygos dalyvauti žiūrovams. Ir dažniausiai yra tiesiog tvirtinama, kad niekam neįdomu ir dėl to neina į renginius. Bet žiūrovus taip pat reikia pratinti lankytis, nepakanka tik pasakyti ar skelbimuką pakabinti.
Kėdainių muzikos mokyklos direktoriaus Petro Labeckio nuomonė
Muzikos mokyklos pagrindiniai tikslai ir uždaviniai: sudaryti sąlygas kuo didesniam rajono vaikų skaičiui pagal ilgalaikes muzikinio ugdymo programas sistemingai gilinti pasirinktos ugdymosi srities žinias, atsižvelgiant į gebėjimus bei poreikius įgyti kuo aukštesnio lygio asmenines, socialines, edukacines ir profesines kompetencijas, vykdyti muzikos meno sklaidą rajone, aktyviai dalyvauti rajono kultūriniuose renginiuose.
Kas džiugina? Džiaugiamės, kad rajone tarp vaikų ir jaunimo didėja poreikis giliau pažinti profesionalųjį muzikos meną, kad tėvai šiuo metu galvoja ne tik apie materialines, bet ir apie dvasines vertybes (2008 m. Muzikos mokyklą lankė 5,3 %, o 2012 m. − jau 6,5 % rajono mokyklinio amžiaus vaikų), kad mokykloje dirba pajėgi užtikrinti aukšto lygio ugdymo kokybę 45 mokytojų komanda, kad mokykla turi pajėgius, galinčius tinkamai reprezentuoti rajoną meninius kolektyvus ir atlikėjus (2012 m. tik tarptautiniuos konkursuose jau 15 mokyklos atlikėjų pelnė aukštas prizines vietas).
Kas jaudina ir liūdina? Problemos, kurių mokykla be savivaldybės pagalbos negali ir negalės išspręsti. Ypač nepakankamas mokyklos veiklos finansavimas. Dėl darbuotojų darbo užmokesčiui skiriamų lėšų trūkumo mokyklos darbuotojai kasmet priversti eiti nemokamų atostogų, mokykla neturi galimybės apmokėti mokinių ir mokytojų vykimo į įvairius renginius, respublikinius bei tarptautinius konkursus kelionės išlaidų, kolektyvai neturi koncertinės aprangos, būtina atnaujinti instrumentų bazę (pastaraisiais metais mokymo priemonių bei muzikos instrumentų pirkimas beveik visai sustabdytas). Dėl šių problemų labai nukenčia ugdymo kokybė ir jei jos nebus išspręstos, abejoju, ar po kelerių metų dar galėsime džiaugtis gražiais mokyklos pasiekimais.
Malonu, kad mūsų rajone yra gabių vaikų ir jaunimo rėmimo fondas, už pasiekimus talentingi rajono mokiniai apdovanojami piniginiais prizais. Siūlyčiau suvienodinti piniginius prizus už akademinius ir meninius pasiekimus. Neformaliojo ugdymo įstaigos (Dailės, Muzikos ir kt. mokyklos) mokiniai, laimėję konkurse prizinę vietą, turėtų gauti tokį patį piniginį prizą kaip ir bendrojo lavinimo mokyklos mokiniai.
Norėčiau išsakyti prašymą, kad bendrojo ugdymo mokyklos labiau pagalvotų apie vaikų užimtumą, vaikų sveikatą ir į įvairią veiklą, būrelius mažiau įtrauktų neformaliojo ugdymo mokyklas lankančius mokinius. Jie tiesiog fiziškai nepajėgūs, nespėja.
Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus Henriko Vaicekausko nuomonė
Formalusis vaikų švietimo nėra svarbesnis už vadinamąjį neformalųjį – abu vienodai svarbūs ir reikšmingi vaiko ugdymui. Reikia plėsti neformaliojo vaikų švietimo tinklą ir prieinamumą. Ypač kaime. Tačiau tai nereiškia, kad turime atidaryti Muzikos ar kitos mokyklos filialus (tai pernelyg brangu ir per mažą vaikų skaičių apims). Tinklą plėsti reikia jaunimo organizacijų ir privačių paslaugų teikėjų sąskaita, jų veiklas remiant finansiškai, atidarant mokyklų sales ir pan.
Tinklo plėtrą aš suprantu ir kaip aktyvesnį tėvų įtraukimą į neformaliojo vaikų švietimo veiklas. Čia slypi dideli resursai. Kitas aspektas – galime daugiau išnaudoti mokinių iniciatyvas, ypač muzikos ir šokių (pvz., gatvės šokiai) srityse.
Didesnį dėmesį turėtume skirti silpnesniems (pažangumo prasme) mokiniams. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis mokinių, lankančių muzikos ar kitas mokyklas, yra pažangūs. Tokią situaciją šiandien atsveria Sporto mokyklos, kur silpnesnieji randa sau tinkamų užsiėmimų. Taip įgyvendintume labai svarbų principą „Mokykla visiems!“.
Labai svarbi išsakyta vicemerės N. Naujokienės mintis dėl tautinės kultūros svarbos ir jos puoselėjimo. Ir K. Stadalnykas pabrėžė, kad tai turi būti mūsų remiamas prioritetas.
Manau, kad reikia kurti rajono neformaliojo vaikų švietimo duomenų bazę, kurį galėtų atrodyti kaip interneto svetainė. Šioje svetainėje būtų galima būtų rasti informaciją apie rajone teikiamas neformaliojo vaikų švietimo paslaugas ir jų pasirinkimo galimybes, gauti atsakymus į kylančius klausimus ir pan.
Kėdainių jaunimo mokyklos direktorės Almos Jociuvienės nuomonė
Neformalųjį švietimą suvokiame kaip vaikų ir jaunimo popamokinę veiklą būreliuose, klubuose, asociacijose, sambūriuose, studijose, grupėse, centruose ir kt., kur mokiniai renkasi savo noru ir mokytojo padedami formuoja kultūrinius, socialinius, intelektualinius, humanitarinius ir kt. įgūdžius. Kadangi ši veikla neprivaloma, tačiau pasirenkama pagal poreikius, polinkius arba interesus, dažnai netoleruojamos „iš aukščiau“ primetamos veiklos, tačiau kai veiklos iniciuojamos „iš apačios“, dažnai girdime: kam šito reikia, tai daug kainuoja. Šitaip teigiant siūlau pagalvoti visų pirma apie žmoniškąjį faktorių – pagalbą vaikui ir jaunam žmogui, jo žinių ir intelekto, įgūdžių plėtotei.
Kėdainių jaunimo mokykloje visada galvojama apie pedagoginę pagalbą mokiniui bei jo šeimai ir visa tai teikiama laiku ir atsakingai. Mokykloje šalia jaunimo 5−10 klasių dirba neformaliojo švietimo ir vairavimo mokymo skyriai. Mūsų pedagogai puikiai suvokia šalies ir rajono neformaliojo švietimo keliamus uždavinius, o kryptis ir užduotis pasirinkome atsiliepdami į rajono vaikų ir jaunimo, jų tėvų poreikius bei interesus. Ir nesuklydome: pasiūlą atitinka paklausa.
Tiek vaikai, tiek jaunuoliai pastaruoju metu stengiasi dalyvauti konkrečiose dalykinio ir ikiprofesinio ugdymo veiklose. Kasmet per 200−300 mokinių renkasi mūsų mokyklos neformaliojo švietimo ir vairavimo mokymo skyrius, nes organizuojamos veiklos unikalios rajone ir visoje šalyje. Konkretizuoju: kirpėjų mokymas (mokytoja Laima Kšivickienė) teikia konkrečių žinių, formuoja įgūdžius ir profesijos pagrindus tiems besimokantiesiems, kurie ruošiasi mokytis kirpėjo amato, galbūt ateityje steigti savo įmones. Pasimokę mūsų mokykloje, didžioji dalis jaunuolių pasirenka šią profesiją. Kitoje veikloje – jaunųjų medicinos slaugytojų ligonių slaugymo grupėse (mokytoja Birutė Merkelevičienė) netrūksta jaunimo, kuris, visų pirma, nori pasitikrinti, ar gebės studijuoti mediciną, ar gebės vykdyti Hipokrato priesaiką ir dirbti gydytoju, antra – įgiję daug įvadinių žinių, atlieka praktiką ligoninėje. Trečiojoje – dizaino studijoje (mokytoja Rima Stadalnikienė) rajono ir miesto vaikai ir jaunimas įgyja konkrečių dailės srities įgūdžių, išbando įvairias dailės technikas, rengia parodas. Šiuolaikinio šokio studija (vadovė Raminta Matulytė-Šilienė) – unikali šokio, sporto, tautinių šokių, šiuolaikinio meno sintezės sritis. Ilgą laiką sporto salėje lieja prakaitą tam, kad grakščia kūryba papuoštų mokyklos, miesto, rajono, šventes, žymių šalies atlikėjų autorinius koncertus. Mokiniai dalyvauja tarptautiniuose televizijų projektuose. Muzikinės scenos veiksmo studijoje (vadovė Laima Žilytė) dominuoja dainuojamosios poezijos, liaudies kūrybos ir šiuolaikinės muzikos aspektai, todėl mokiniai noriai renkasi šią veiklą, nes sudaromos sąlygos mokyklos ir rajono scenose, šventėse reprezentuoti save, savo ir mūsų mokyklas. Informatikos mokymas ir žinių gilinimas (mokytoja Ilma Rimkevičienė) ypač atitinka ikimokyklinukų, mokinių, studentų lūkesčius, net padeda abiturientams rengtis brandos egzaminams. Visi įsivaizduoja moką valdyti kompiuterį, tačiau amatininkiškas požiūris dingsta, kai mokinys įvaldo konkrečias žinias, sukaupia įgūdžių, mokosi net programavimo.
Kasmet atsinaujiname, šįmet laimėjome tarptautinį Giotės instituto ankstyvojo vokiečių kalbos ugdymo projektą, sutikome inovatyvią pedagogę Salomėją Danielę ir keliose ikimokyklinėse įstaigose kuriasi 5−7 metų vaikų grupės. Migracijos į užsienio valstybes plėtros mąstai tėvus skatina vaikus nuo mažens mokyti užsienio kalbų ir organizuoto laisvalaikio metu įgyti naujų kalbinių pradmenų.
Ne mažiau paklausus B kategorijos vairavimo mokymo kursas, organizuojamas mokytojo ir vairavimo instruktoriaus Rimanto Tepcovo. Didžiausia reklama – mokinių geros žinios ir pirmuoju bandymu išlaikomi valstybiniai egzaminai.
Mes stiprūs kvalifikuotais, gebančiais mokinius sudominti mokytojais, stipria edukacine baze, kurią stiprina dalyvavimas „kietuosiuose“ projektuose. Vien ES SF projektas „Jaunimo mokyklos aplinkos pritaikymas“ (beveik 600 000 Lt) pagerino bazę ir pakeitė vaikų ir tėvų požiūrį į mokyklą pripažįstant ją stipriu edukaciniu ir kultūriniu centru.
Mokymo priemonių, medžiagų įsigyti sunku. Tam planuojame lėšas, taupome, remia tėvai.
Manau, neformalusis švietimas apskritai yra mažai finansuojamas. Mokyklose atskiriems būreliams skiriama po 1 ar 2 val., veiklų daug. Per tiek laiko tikrai neišugdysime akademinio choro ar dainų ir šokių ansamblio. Bet ar šie dalykai ledkalnio viršukalnė? Per šias valandas subursime vaikus organizuotai ir kultūrinei veiklai.
Rajone yra gražių veiklų ir tendencijų. Ar reikia rajonui Neformalaus švietimo koncerno, jei atskiros įstaigos paklausios ir perspektyvios? Antra, per ilgai ir neefektyviai dangstomasi mūsų šalyje vadinamaisiais pilotiniais projektais, o jiems pasibaigus minimalios lėšos skiriamos tęstinėms veikloms. Finansavimo klausimas turi būti išspręstas valstybės lygmeniu, nes labdaringoms veikloms ir savanorystėms dar nesame subrendę.
Sudėtinga formuoti patriotinius jausmus, kai visai ne tuos dvasinius prioritetus primeta radijo, televizijos laidos, kompiuterių, įvairių programų ir informacijų mąstai. Konkuruoti su viskuo, kas kvepia dideliais pinigais ir plauna smegenis, yra labai sudėtinga. Tačiau trys mano išvardinti prioritetai (mokytojas, bazė ir priemonės) gali padaryti stebuklus.
Ar gera pas mus švietimo ir kultūros įstaigų partnerystė? Manau, kad mokytojai ir kultūros darbuotojai yra lygiaverčiai partneriai. Sakysime, mano mokyklos mokytojai pagal galimybes ir programas rengia mokinius koncertams kultūros centre, yra muziejų edukacinių projektų dalyviai, keičiasi viešnagėmis su bibliotekos darbuotojais. Neužmirškime: kiekvienoje įstaigoje yra valandos ir uždarai darbo kasdienybei, ir atviros patirties sklaidai.
Ar galimi neformaliojo švietimo reguliavimo principai? Ir taip, ir ne. Taip, nes visada reikia patarimo, konsultavimo, kvalifikacijos plėtros ir pinigų. Ne, nes keičiasi visuomenės poreikiai ir interesai, vaikų šeimų galimybės ir pačių mokyklų galimybės. Norėčiau savo mokykloje galbūt matyti kartodromą su gera technine baze, aitvarų studiją, atkurti radiotechnikos, medžio drožybos studijas, įkurti baleto studiją, parašiutizmo, modelių klubus ir t. t. Bet realybė tolima šiam utopiniam mąstymui ir mitų kūrimui. Pradžiai manau: nesugriaukime posėdžių salėse ką jau sukūrėme, esant galimybėms, viešinkime lygiavertiškai ir teisingai, objektyviai ir nešališkai visus entuziastus, o ne vienetus. Nuolat skatinkime ir tobulinkime neformalųjį švietimą, jo plėtrą ir žmones – profesionalus ir entuziastus.
Josvainių kultūros centro direktorės Žydrės Špečkauskienės nuomonė
Reikėtų paremti per programas geriausius meno mėgėjų kolektyvus. Juk ne tik švietimo įstaigos gali turėti gerų kolektyvų ir darbuotojų. Kultūros centrai irgi nori dalyvauti neformaliojo švietimo veikloje, kuriant ir įgyvendinant ilgalaikes programas.
Švietimo skyriaus vyr. specialistės Audronės Stadalnykienės nuomonė 
Neformaliojo vaikų švietimo teikėjai rajone yra ne tik biudžetinės įstaigos (švietimo, kultūros, sporto). Šioje srityje daug dirba ir vadinamieji socialiniai partneriai: nevyriausybinės organizacijos, verslo įstaigos. Neatsitiktinai Švietimo skyriaus vedėjo J. Lukoševičiaus pranešime viena kaip neformaliojo švietimo priemonių buvo išskirta savanorystė. Rajone turime nemažai nevyriausybinių organizacijų (asociacijos, labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos ir kt.), kuriose žmonės dirba ir rūpinasi vaikų bei jaunimo užimtumu iš savanoriškų paskatų, gerų norų, neskaičiuodami nei savo laiko, nei lėšų. Šios organizacijos siūlo vaikams ir jaunimui tokią veiklą, kurios dažniausiai nepasiūlo mokykla ar kultūros įstaiga. Jų vykdoma veikla ir taikomi darbo metodai yra patrauklūs ir įdomūs jauniems žmonėms. Vasarą, kai daugelis įstaigų atostogauja, vaikų ir jaunimo užimtumu rūpinasi nevyriausybinės organizacijos. Siekiant išlaikyti bei plėtoti savanorystės ir pilietiškumo tradicijas, palaikyti bei stiprinti nevyriausybines organizacijas, būtina didinti įvairių savivaldybės vykdomų programų, skirtų nevyriausybinio sektoriaus projektams finansuoti, lėšas. Galbūt galėtume jau galvoti ir apie tam tikrų paslaugų pirkimą iš nevyriausybinių organizacijų.
Rajono vicemerė Nijolė Naujokienė: „Kryptis – viena, užduotys skirtingos“
Rajono mero pavaduotoja N. Naujokienė sakė, kad kultūros ir švietimo įstaigos turi panašią kryptį – auginti visapusišką kultūringą žmogų, besidomintį etnokultūra ir ją pažįstantį, saugantį pagrindines tautos vertybes. Ir šitą darbą atlieka ir bendruomenės, ir kultūros įstaigos, ir švietimo įstaigos. Ir visos šios organizacijos, įstaigos turi tą veiklą vykdyti jautriai, atsakingai, ieškodamos naujų formų, kurios būtų patrauklios šiandienos jaunam žmogui.
„Turėsime išanalizuoti visas nuomones, kurias šiandien išgirdome, gerai apsvarstyti Švietimo ir kultūros komitete ir paruošti neformaliojo švietimo plėtros gaires. Labai svarbu ateityje stiprinti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp švietimo ir kultūros įstaigų. Svarbu įtraukti ir šeimą, stiprinti savanorystę. Ir ne brangesnės priemonės svarbiausia. Reikia ieškoti naujų veiklos formų, ypač etnokultūrai stiprinti, burti naujus kolektyvus, ir ne vien tik laisvam laikui praleisti. Galbūt galėtume rengti mokyklų meno dienas, kuriose būtų akcentuoti du dalykai: etnokultūra, pagrindinės mūsų tradicijos ir laisvalaikis. Reikės mums iš naujo įvertinti ir Gabių vaikų rėmimo nuostatus. Taip pat turėsime pasistengti kiek galim padėti mokykloms ir kultūros įstaigoms įsigyti reikalingiausių priemonių“.
Taip pat vicemerė išsakė nuomonę, kad galbūt reikėtų rengti bendrus švietimo ir kultūros įstaigų pasitarimus, organizuoti meno festivalius. Ir visgi atsakingiau ruoštis dainų šventėms, nes jos yra labai tautiškos, skatina patriotizmą pačia gražiausia prasme.
Pastaba. Jei turite minčių šia tema, galite jas parašyti e. paštu ruta.svediene@kedainiai.lt. Laiškučiai bus perduoti Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkei, vicemerei Nijolei Naujokienei ir apsvarstyti komitete.
Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė
