Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Švietimo ir kultūros komitetas, kuriam vadovauja rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė, o nariai yra Rita Karnilavičienė, Antanas Mikalauskas, Nijolė Mykolaitienė, Rimgaudas Rimošaitis, pasikvietė savivaldybės administracijos Švietimo bei Kultūros ir sporto skyriaus vedėjus – Julių Lukoševičių ir Kęstutį Stadalnyką pristatyti savo kuruojamų sričių dabartinę padėtį bei naujienas. Visi kartu aptarė švietimo ir kultūros aktualijas bei veiklos prioritetus, kad galima būtų toliau planuotis darbus, rengti sprendimų projektus.

  Aptartos švietimo aktualijos
Švietimo skyriaus vedėjas J. Lukoševičius pirmiausia pristatė naujienas, kurias buvo išgirdęs rugpjūčio pabaigoje Vilniuje dalyvaudamas konferencijoje „Švietimas regionuose 2012. Pedagogo kvalifikacija – svarbiausias švietimo kokybės veiksnys“ Švietimo ir mokslo ministerijoje. Pasak J. Lukoševičiaus, ministras G. Steponavičius pabrėžė, kad šiais mokslo metais bus svarbus ne tik tęstinumas įgyvendinant pradėtas veiklas ir bus svarbūs ne tik išlaisvinto kūrybiškumo, savarankiškos ir atsakingos mokyklos bei saugaus ir sveiko vaiko prioritetai, bet ir nauja kryptis – dėmesys mokytojų tobulėjimui. Bus rengiamos įvairios stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo renginiai, ypatingas dėmesys – pradedančiam dirbti mokytojui.

Naujos 2013–2022 m. švietimo strategijos projekte išskiriami keturi esminiai dalykai. Tai – dėmesys mokytojui, dėstytojui, šiuolaikinė organizacija savo sprendimus ir plėtrą grindžianti išmania vadyba, išplėstas vaikų ir jaunimo neformaliojo ugdymo prieinamumas bei mokymasis visą gyvenimą, įvedant mokymosi visą gyvenimą krepšelį.

Dėl demografinės padėties mokyklų ir mokinių skaičiai mažėja. Per paskutinius penkerius metus Lietuvos mokyklų skaičius sumažėjo 14,9 proc. (204 mokyklų), mokinių − 24,51 proc. (122 075). Kėdainių rajone moksleivių per penkerius metus sumažėjo dviem tūkstančiais. Mažėjant mokinių skaičiui, mokytojams stengiamasi sudaryti persikvalifikavimo galimybes ir kuriamos naujos švietimo erdvės – daugiafunkciai centrai. Šiemet Lietuvoje yra 36 tokie centrai, o pas mus rajone daugiafunkciai centrai kuriami Pagiriuose ir Pajieslyje.

Lietuvoje didėja ikimokyklininkų skaičius ir taip yra dėl to, kad didžiuosiuose miestuose kuriasi nauji darželiai.

Per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje vykdoma mokyklų renovacija beprecedentė. 2009–2012 m. renovuota ar renovuojama daugiau kaip 500 švietimo įstaigų – vaikų darželių, bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų, aukštųjų mokyklų, tam skirta apie 1,5 mlrd. litų. Jei dėl demografinių priežasčių mokyklą tenka uždaryti, jos patalpos perduodamos bendruomenių reikmėms arba pertvarkomos į daugiafunkcius centrus. Neperspektyvių mokyklų renovacija stabdoma. Iš renovuojamų bendrojo ugdymo mokyklų uždaroma mokykla Joniškio rajone. Iš Lietuvoje renovuotų iki 2009 m. bendrojo lavinimo mokyklų uždarytos šešios.

Mūsų rajone šiais metais renovuotos Šėtos, Akademijos, Josvainių gimnazijos, „Atžalyno“ gimnazija, lopšelis-darželis „Pasaka“, atlikta daug smulkių remonto darbų. „Iš renovuotų mokyklų kol kas tikrai nebus uždaryta nė viena“, − sakė Švietimo skyriaus vedėjas.

J. Lukoševičius supažindino ir su  startuojančia pasirenkamojo vaikų švietimo krepšelio programa.  2012 m. spalio 1 d. 4 savivaldybėse išbandomas neformaliojo ugdymo krepšelis leidžia į užklasinę veiklą papildomai įtraukti apie 5 tūkst. vaikų. Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. krepšelį planuojama pradėti taikyti visos šalies mastu. Naujo modelio privalumas – paslaugų įvairovė ir veiklos plėtra, leidžianti prasminga užklasine veikla užimti iki 50 proc. mokinių (šiuo metu – 20 proc.).

Naujiena ir tai, kad Lietuvoje yra diegiama karjeros ugdymo / profesinio orientavimo sistema: nuo rugsėjo 1 d. Lietuvos bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose bus įdarbinta apie 200, o iki metų pabaigos – 750 karjeros mokytojų, padėsiančių moksleiviams pažinti savo gebėjimus, praktiškai susipažinti su profesijomis ir planuoti būsimą karjerą – kelti sau tikslus ir numatyti konkrečius būdus jiems pasiekti. Šį darbą galės dirbti dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus mažesnį pamokų skaičių turintys mokytojai. Apie 100 aukštesnę karjeros kvalifikaciją turinčių specialistų talkins mokytojams.

Komiteto pasitarime buvo aptartos ir mūsų rajono aktualijos. Pirmiausia tai, kas liūdniausia – mažėja mokinių skaičius: šiemet jų į mokyklas atėjo mažiau 460, palyginti su pernai. Ypač sumažėjo (37 proc.) Suaugusiųjų mokymo centre: šiemet mokysis panoro mažiau nei 250 suaugusiųjų. Specialiojoje mokykloje mokysis 126 moksleiviai (sumažėjo 10 proc.). Pernaravoje mokinių sumažėjo 11 proc., na, o visose kitose mokyklose taip pat sumažėjo, bet kiek mažiau – apie 4–5 proc.

„Mūsų rajono savivaldybėje visai nebeliko vidurinių mokyklų – Lietuvoje tokių, jau spėjusių susitvarkyti, savivaldybių dar nedaug, mat Švietimo įstatymas numato, kad tokio tipo ugdymo įstaigų turi nelikti po 2015 metų“, – sakė J. Lukoševičius.
Kartu pasidžiaugė, kad mūsų rajone švietimo prieinamumas yra aukštas. „Štai Jonavos, Utenos savivaldybėse vidurinį išsilavinimą galima įgyti tik rajono centre. Pas mus padėtis tikrai geresnė: rajono kaimiškosiose vietovėse yra keturios gimnazijos. Tad švietimo prieinamumas yra geras, todėl belieka tikėtis, kad ir ateityje šios gimnazijos turės mokinių“, – sakė J. Lukoševičius.
Mieste turime dvi keturmetes gimnazijas – „Atžalyno“ ir Šviesiąją, bet kol kas neturime progimnazijų, tačiau rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkos plane yra numatyta, kad jų 2014–2015 m. atsiras.

Pasitarime aptartos kitos pertvarkos, kurios turės būti įgyvendintos per porą artimiausių metų.
Reorganizacija palies šias mokyklas:
Kėdainių M. Daukšos pagrindinė mokykla (vidaus struktūros pertvarkymas, nekomplektuojant 5 ir 9 klasių), 
Gudžiūnų P. Rabikausko pagrindinė mokykla (vidaus struktūros pertvarkymas, nekomplektuojant 9–10 klasės),
Miegėnų pagrindinė mokykla  (vidaus struktūros pertvarkymas, nekomplektuojant 9 klasės),
Akademijos mokykla-darželis „Kaštonas“ (reorganizavimas prijungimo būdu prie Akademijos gimnazijos, įsteigiant joje skyrių),
Kėdainių J. Paukštelio pagrindinės mokyklos Tiskūnų J. Urbšio skyrius (bus skirtas mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą). Taip pat bus nutrauktas pradinio ugdymo programų vykdymas kai kuriuose skyriuose.

Komiteto nariai iškėlė klausimą: gal reiktų Jaunimo mokyklą perkelti į M. Daukšos pagrindinę mokyklą, kurioje jau nemažai metų glaudžiasi ir Suaugusiųjų mokymo centras.

Švietimo skyriaus vedėjas J. Lukoševičius supažindino komiteto narius ir su Švietimo ir mokslo ministerijos pažyma dėl specialiosios tikslinės dotacijos, skirtos mokinio krepšeliui finansuoti, paskirstymo savivaldybėje 2012 metais. Ministerijos specialistai, įvertinę savivaldybės švietimo sistemos padėtį, siūlo mažinti klasių komplektų skaičių, iš naujo įvertinti mokyklų išlaidas valdymui (kad jos neviršytų 20 proc. mokinio krepšelio lėšų) ir kt.
Komiteto nariai svarstė, kad reiktų „išgryninti“ (t. y. atskirti) valdymą ir pagalbos paslaugas ir galbūt labiau verta pagalbos paslaugas pirkti, o ne turėti nuolatinį darbuotoją.

Posėdyje aptartos ir kitos švietimo sistemos aktualijos: neformaliojo vaikų švietimo mokinio  krepšelis, darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimai ir kt.

Aptartos kultūros aktualijos
Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas K. Stadalnykas pasitarimo metu kalbėjo apie pagrindinių kultūros įstaigų – Kultūros centrų ir jų skyrių, M. Daukšos viešosios bibliotekos, Krašto muziejaus veiklą. Komiteto nariai svarstė, kad galbūt reiktų labiau stiprinti kultūros centrus, o kai kuriuos skyrius, kurie labai maži, kur praktiškai dirba vienas žmogus, panaikinti. „Reiktų daugiau edukacinių renginių kultūros įstaigose, ne tik mėgėjų meno kolektyvai čia turėtų veikti, bet ir jaunimas, vaikai turėtų čia rasti sau užsiėmimų, veiklos“, – sakė K. Stadalnykas.
Mūsų biblioteka turi 38 filialus ir jie dažnai atlieka ne tik knygų bei kitų spaudinių išdavimo funkciją, bet ir socialinį vaidmenį. Į kaimo bibliotekas renkasi vaikai. Dažniausiai jie ateina tik kompiuteriu pažaisti ir sunku juos kažkuo kitu sudominti. Todėl pagrindinis bibliotekininkų uždavinys būtų sudominti jaunus žmones skaitymu ir kita prasminga veikla. Vedėjas pasidžiaugė, kad nors gyventojų rajone mažėja, tačiau skaitytojų visgi daugėja: pernai rajono bibliotekose buvo registruota beveik 12 tūkst. skaitytojų, kurie apsilankė daugiau kaip 216 tūkst. kartų.
Krašto muziejaus darbuotojai, anot skyriaus vedėjo, jaučia, kad stiprėja edukacinės veiklos poreikis, tad muziejininkams reikės kurti programas ne tik mokiniams, bet ir vyresniems. Problema – reiktų atnaujinti ekspoziciją, tačiau Kultūros ministerija neskyrė tam lėšų.
K. Stadalnykas kaip didžiausią problemą įvardijo ne tik lėšų trūkumą, bet ir žmogiškųjų išteklių stoką. Kvalifikacijos kėlimas tapo sunkiai įgyvendinamas, kai buvo likviduotas respublikinis Kultūros darbuotojų tobulinimosi centras. Lėšos dabar skiriamos projektų konkursams, o per juos asociacijos rengia kursus tik nedidelėms tikslinėms kultūros darbuotojų grupėms, tad būna, kad į kursus tegali išvažiuoti iš rajono vienas du žmonės. K. Stadalnyko nuomone, reikia grįžti prie to, kaip buvo daroma kažkada anksčiau: patiems savivaldybėje rengti kursus, mokymus, seminarus.

Komiteto pasitarime buvo tartasi, kokius renginius reikės organizuoti kitais metais, ką reikės daryti, kad 2013 m. paminėtume 1863 metų sukilimo 150-ąsias metines. Taip pat kiti metai paskelbti ir Tarmių metais. Komitetas aptarė ir džiazo festivalio Kėdainiuose organizavimo idėją.
„Šiuo metu daug dėmesio skiriame etninės kultūros plėtros plano rengimui, yra sudaryta darbo grupė, parengtas plano projektas. Darbo grupė ketina siūlyti švietimo įstaigoms mokyti vaikus etninės kultūros pagrindų, − sakė skyriaus vedėjas K. Stadalnykas.
Komiteto nariai iškėlė keletą klausimų: kultūros centrų bei skyrių ir kaimo bendruomenių veiklos dubliavimasis, kultūros  įstaigų aprūpinimas instrumentais, darbo priemonėmis ir kt.

„Kultūros ir švietimo įstaigų  ryšys turėtų būti stiprus. Tam mums reiktų skirti didesnį dėmesį. Taip pat turime taip organizuoti veiklą, kad kultūros darbuotojams nereikėtų eiti nemokamų atostogų. Kultūrai skiriamo finansavimo nebeįmanoma mažinti“, − sakė rajono vicemerė N. Naujokienė.

Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė