Vakar, kovo 19 dieną, Kėdainių rajono savivaldybėje lankėsi Kauno teritorinės darbo biržos direktorius T. Bielozarevičius, jo pavaduotoja V. Pranaitienė, Kėdainių skyriaus vedėja I. Petraitienė.
Prieš tai svečiai buvo Kėdainių skyriuje, kalbėjosi su darbo ieškančiais asmenimis, susitiko su rajono seniūnais. Savivaldybėje Darbo biržos atstovus priėmė Kėdainių rajono savivaldybės meras R. Diliūnas, jo pavaduotoja N. Naujokienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja J. Blinstrubaitė.

Kauno teritorinės darbo biržos direktorius T. Bielozarevičius sakė, jog džiaugiasi, kad Kėdainių skyrius dirba labai gerai, kad palaikomi glaudūs dalykiški ryšiai su savivaldybe.

Kėdainių skyriaus vedėja I. Petraitienė papasakojo apie priežastis, dėl ko šiuo metu yra padidėjusi rajone bedarbystė (10, 8 proc.). Pasak vedėjos, tai laikina padėtis, vasarą bedarbystė sumažės.

 „Mūsų savivaldybėje bedarbiams siūlomi viešieji darbai, tad labai greit pamatome, jei yra tokių bedarbių, kurie tik dėl pinigų kreipiasi, o ne realiai darbo ieškodami. Juk ne paslaptis, jog yra dalis Lietuvos žmonių, kurie užsiregistruoja Darbo biržoje ir išvažiuoja į užsienį dirbti arba šiaip uždarbiauja Lietuvoje nedeklaruodami, kad dirba“, – sakė Socialinės paramos skyriaus vedėja J. Blinstrubaitė.
Ji taip pat pažymėjo, kad gruodžio 1 d. Seimui priėmus Vyriausybės pateiktą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, besikreipiančių į skyrių gerokai padaugėjo.

Kaip žinoma, šiuo įstatymu siūloma tobulinti paramos teikimo sistemą, kad ji taptų skaidresnė, tikslingesnė, o parama atitektų tiems, kuriems ji labiausiai reikalinga. Nes iki pakeitimų galiojanti teisinė sistema sudarydavo sąlygas paramą gauti ir tiems, kurie neturėtų jos gauti.

Nuo šių metų piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams teikiama, įgyvendinant du modelius: kaip valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms, tokia yra mūsų savivaldybės) ir kaip savarankiška savivaldybių funkcija.
Susitikimo metu ir buvo aptarti jau dabar išryškėję kai kuriose vadinamosiose pilotinėse savivaldybėse taikomo modelio trūkumai.

 „Neturėtų žodis „sutaupyti“ tapti vieninteliu devizu. Matau, kaip sunku seniūnams ir socialiniams darbuotojams, – jie pamažu tampa „sekliais morkomis“, siekdami išsiaiškinti kada, kur, su kuo socialinės pašalpos gavėjai ką veikia. Įstatymas jų neapgins, jei jie viršys savo įgaliojimus, o taip, deja, gali atsitikti, nes buities ir gyvenimo salygų tyrimo aktas nustato tik sąlygas, kaip paramos gavėjai gyvena, o ne uždarbiavimą užsienyje ar kažkur kitur. Ypač sunku nustatyti nelegalų darbą užsienio valstybėje. Gal čia daugiau bendruomenių lyderiai galėtų padaryti, bet tai reikia oficialiai ir tinkamai įforminti, – sakė J. Blinstrubaitė. Kreipiamasi ir į kontroliuojančias institucijas, bet tai užima daug laiko, kol atliekamas tyrimas.

Anot Kauno teritorinės darbo biržos direktorius T. Bielozarevičiaus, „viščiukus skaičiuosim rudenį“, kol kas sunku pasakyti, kiek tas modelis geras ar blogas. Žinia, projektas su savivaldybėmis bus vykdomas trejus metus, t. y. 2012–2014 metais.

Įvertinus bandomųjų savivaldybių patirtį, bus apsispręsta dėl bendro paramos teikimo modelio visose savivaldybėse.    Susitikimo metu buvo akcentuota, kad socialinę paramą gaunantys žmonės turi suprasti, kad darbo biržoje jie negali tiesiog „stovėti“. Jie turi suvokti, kad bus siūlomi viešieji darbai, perkvalifikavimas, kitos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Darbo biržos atstovai informavo apie profesinio mokymo organizavimo naujoves, apie susitikimus su darbdaviais aktyviai juos raginant dalyvauti profesinio mokymo procese, tapti neformaliojo ir formaliojo mokymo teikėjais.

„Darbo biržos tikslas, kad neturinčių profesinio pasirengimo bedarbių kvalifikacijos įgijimas, mokymai padėtų bedarbiui įsitvirtinti darbo rinkoje ir būtų tiksliniai, t. y. atitiktų darbdavių poreikius“, – sakė Kėdainių skyriaus vedėja I. Petraitienė, paminėdama šiuos Kėdainių rajono darbdavius: bendroves „Lifosa“, „Dotnuvos projektai“, „Nordic Sugar Kėdainiai“. Tai įmonės, kurios suteikia žmonėms galimybių persikvalifikuoti, sukuria kokybiškas darbo vietas. „Iš šių įmonių mažai žmonių ateina į Darbo biržą, nebent dėl asmeninių priežasčių“, – teigė Kėdainių skyriaus vedėja I. Petraitienė.

Aptarti ir kiti reikalai: viešųjų darbų organizavimas seniūnijose, socialiai remtimų šeimų vaikų įdarbinimo galimybės vasaros atostogų metu ir kt.

Nuotraukoje Kauno teritorinės darbo biržos direktorius T. Bielozarevičius ir Kėdainių skyriaus vedėja I. Petraitienė

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė