J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Statinių projektiniai pasiūlymai
Statinių projektiniai pasiūlymai
Globalūs Kėdainiai
Globalūs Kėdainiai

Sausio 13-oji Kėdainiuose – aktyvi, pakili, nuoširdi

Laisvės gynėjų diena Kėdainiuose paminėta, ko gero, kaip niekada aktyviai, pakiliai ir nuoširdžiai. Renginiai truko visą dieną. Už nuoširdžias pastangas padaryti šią dieną ypatingą ačiū reikėtų tarti Kėdainių krašto muziejui, Kultūros centrui, mokykloms, bažnyčių kunigams, rajono vadovams, visiems kitiems, kurie ne tik organizavo, bet ir dalyvavo, atėjo į renginius, buvo kartu.

Kovoje už laisvę žuvo ir du kėdainiečiai 

Kaip žinia,1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos valstybė. Ypatingas išmėginimas Kovo 11-osios nepriklausomam parlamentui ir Lietuvos laisvei atėjo po 10 mėnesių, Sausio 13-osios naktį. Reali fizinė parlamento gynyba, pirmoji barikada tą naktį buvo tik neginkluotų piliečių rankos ir krūtinės. 

Tą baisią Sausio 13-osios naktį žuvo: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Kovoje už laisvę žuvo du kėdainiečiai: Alvydas Kanapinskas, kuris žuvo Sausio 13ąją, ir Vytautas Koncevičius, kuris nuo su žalojimų mirė ligoninėje. 

Akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ 

8 val. akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ prasidėjo Sausio 13-osios renginiai, kuriais siekta priminti prieš 23 metus Lietuvos piliečių vieningumo dėka pasiektą pergalę prieš sovietinius okupantus ir vietinių kolaborantų karinę agresiją bei pagerbti žuvusiuosius už laisvę. Įstaigose, mokyklose ir netgi daugiabučiuose bei privačiuose namuose nuo pat ankstyvo ryto languose sužibo atminties ir vienybės žvakelės. Ši akcija visoje Lietuvoje, taigi ir Kėdainiuose, yra organizuojama nuo 2008 metų.



Konferencija „Sąjūdžio veikla Kėdainių krašte“ 

Nuo 10 val. Kėdainių daugiakultūriame centre vyko rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių konferencija „Sąjūdžio veikla Kėdainių krašte“. Pranešimus skaitė visų Kėdainių gimnazijų mokiniai – Šviesiosios, Šėtos, Josvainių, Akademijos, Krakių M. Katkaus ir Kėdainių „Atžalyno“. Konferencijos metu buvo pristatyta mokinių kūrybinių darbų paroda „Sąjūdis mokinių akimis“. Pranešimuose mokiniai apžvelgė svarbiausius mūsų krašto miesteliuose susikūrusių Sąjūdžio iniciatyvinių grupių nuveiktus darbus 1988‒1990 m.: perlaidotus partizanų palaikus, atstatytus paminklus, įamžintas pokario partizanų kovas.

Buvo paminėti aktyviausi Sąjūdžio dalyviai, prisiminimais apie Povilą Aksomaitį – nepriklausomybės Akto signatarą, pasidalino jo anūkė Agota Ščiukaitė. Konferencijos dalyvius pasveikino vicemerė Nijolė Naujokienė, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, o filmą apie pirmąjį Kėdainiuose Sąjūdžio surengtą mitingą 1988 metų rugsėjo 15 d. pristatė Vitolis Laumakys. 

 

 

 


Atminimo valanda

Nuo 16 val. Kėdainių krašto muziejuje surengtoje Atminimo valandoje prisiminimais dalijosi Sausio 13-osios įvykių dalyviai, buvo demonstruojama archyvinė vaizdo medžiaga, veikė baisius įvykius primenančių fotografijų, Kėdainių rajono moksleivių piešinių parodos. 

Renginyje dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė, Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas, tarybos sekretorė Aldona Paškevičiūtė, kiti tarybos nariai, žuvusiųjų artimieji, Sausio 13-osios įvykių liudininkai. Pasisakė Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, kalbėjo Sausio 13-osios įvykių dalyviai: Šėtos gimnazijos direktorė Antanida Likšienė, „Lifosos“ darbuotojas Alvydas Ardavičius, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistas Rytas Tamašauskas. 

Buvome ir esame valstybės virsmo ir šiandienos būties dalyviai bei kūrėjai. Praeitį su šiandiena jau susieja atmintis. Jaunoji karta atminimo galią perima ir atsiminimus kaip dovaną gauną iš artimųjų, mokykloje, − prisiminimų ir įžvalgų kalbą pradėjo R. Tamašauskas, − Į savąją atmintį gręžiuosi keliais pastebėjimais. Veiklieji ir jų bendraminčiai, kelių kartų žmonės, gentainiai ir nepažįstamieji, skirtingos tautinės bendrijos atsidūrė po viena skraiste. 

Dažnai iniciatyvūs žmonės patenka į istorijos kūrėjų gretas. Tarp tokių buvo ir dr. Aldona Jakštaitė iš Lietuvos žemdirbystės instituto, Akademijos apylinkių žmones būrusi vykti budėti į Vilnių lemtingąjį 1991-ųjų sausį. 
Ir tąnakt prie Televizijos bokšto telkėsi kelios Lietuvos kartos. Viena žmonių masė budėjo prie kalno papėdėje esančio administracinio pastato pagrindinio įėjimo. Iš dešinės buvau susikabinęs rankos plaštaka su auklėtine aštuntoke Ramune Jasiūnaite, šalia – jos mama Nijolė. Į kairę ranką įsikibusi kaimynė, buvusi tremtinė, mano mamos bendraamžė Monika Riaubienė. Kai prieš akis pradėjo sukiotis tanko vamzdis, tvirčiau susikibome už parankių. Nekuriu drąsiųjų mito, nes tada per stovinčiųjų prieš ginkluotą jėgą kūnus ėjo šiurpuliukai. Bet drąsinomės daina. 
Tėvynės jausmas be raginimų sukvietė šeimynykščius, iš anksto nežinant apie esančius prie bokšto. Dar prieš vidurnaktį dainuojančiųjų būryje susitikau brolį Kęstutį, bebudintį kelintą naktį. Su arbatos termosu ir lauknešėliu ne kartą tarp gynėjų sukiojosi teta, gyvenanti netoli televizijos bokšto. 
Po tragiškų netekčių norėjome pranešti žinią Akademijai. Kiek ieškojome, bet visose aplinkinėse telefono budelėse buvo nutraukti laidai. Kai ankstyvą parytį keliese pasiprašėme į gretimą daugiabutį, mums be diskusijų buto duris atvėrė irgi nemiegančių rusakalbių gyventojų šeima – tik jų telefonu tuomet galėjome pasiekti sunerimusius artimuosius. Gimtinės laisvė irgi suvienijo tautas. Taip buvo siekiama žmogaus laisvės, taip buvo kuriama valstybės nepriklausomybės istorija,“ − kalbėjo R. Tamašauskas. 

Pagerbimas Kauno gatvės kapinėse 

17 val. Kauno gatvės kapinėse ant Alvydo Kanapinsko ir Vytauto Koncevičiaus kapų buvo padėta gėlių, uždegta žvakelių, pagiedota giesmių. Pagerbti garbių kėdainiečių kapinėse, dalyvauti aukojamose šventose Mišiose atvyko ir Seimo narė Virginija Baltraitienė. Taip pat dalyvavo rajono meras Rimantas Diliūnas, vicemerė N. Naujokienė, tarybos sekretorė Aldona Paškevičiūtė, tarybos nariai, Sausio 13-osios kovų dalyviai ir liudininkai, žuvusiųjų artimieji, miesto seniūnas Alvydas Kleiva, savivaldybės skyrių vedėjai, darbuotojai, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų atstovai, mokiniai, kėdainiečiai, norintieji pagerbti žuvusiuosius, užjausti žuvusiųjų artimuosius. 

Rimtyje ir susikaupime nulenktos galvos prieš gyvybę už Laisvę ir Nepriklausomybę paaukojusius kraštiečius Alvydą Kanapinską ir Vytautą Koncevičių. Lietuvos Laisvės gynėjus pagerbė ir KASP Dariaus ir Girėno apygardos II rinktinės kariai.


Šv. Mišios bažnyčiose

žuvusiųjų pagerbimo ceremonijos kapinėse vyko šventos Mišios net dviejose miesto bažnyčiose − Šv. Jurgio ir Šv. Juozapo. 
Prieš prasidedant Mišioms Šv. Juozapo bažnyčioje žodį tarė rajono meras Rimantas Diliūnas: 

„Esame kartu, kad prisimintume kruvinuosius 1991-ųjų sausio įvykius, kad dar kartą drauge apmąstytume jų vietą, jų reikšmę mūsų istorijai, mūsų dabarčiai ir mūsų ateičiai. Kad dar kartą susimąstytume apie tas didžiąsias netektis, kurias patyrė šeimos, kai tada, sausio 13-ąją negrįžo duktė, sūnus, tėvas.
Išėjusiųjų atminimą šiandien, kaip ir kasmet, pagerbiame tyla. Manau, kad būtent tylos, dvasios ramybės, moralinio skaidrumo mums visiems šiandien reikia kuo daugiau. Kaip galimybės sustoti ir apmąstyti, kaip ir vardan ko gyvename, kas mūsų gyvenime svarbiausia, o kas tik atsitiktinumas.
Kartu prisiminkime, kad laisvė iškovojama ir apginama, gerovė − sukuriama. Tačiau nei viena, nei kita negaunama už dyka. Laisvę reikia kurti ir pripildyti darbo, išminties, tolerancijos, humaniško požiūrio į šalia esantį žmogų.


Gyvenimas grėsmės akivaizdoje atidengia ne tik mūsų silpnumą. Jis ir vėl paverčia mus laisvės ir tiesos gynėjais. Jėga, budinti kiekviename iš mūsų, būtinybės rinktis akivaizdoje tampa žodžiu ir veiksmu, tampa moralumą ir atsakomybę liudijančia laikysena. Būtina visomis galiomis siekti, kad šių vertybių telkiama Lietuva būtų kuo didesnė.
Neabejokime tuo, kas mus stiprina, skaidrina ir kuria kaip žmones, kaip tautą, kaip valstybę. Nenuvertinkime savo laisvės. Turėjom drąsos ją apginti, turėkim išminties nesutapatinti laisvės ir mūsų pačių problemų bei silpnumo, praradimų ar nuoskaudų.
Perfrazuojant Šventąjį Raštą, mūsų pusėje buvo tiesa ir ji padarė mus laisvus. Todėl tikėkime tiesos galia. Tikėkime savo jėgomis. Tikėkime šalia esančiu žmogumi ir gyvenkime taip, kad pats gyvenimas būtų didžiausia pagarba žuvusiųjų atminimui“. 

Šv. Juozapo bažnyčioje buvo surengtas ir koncertas. Dainas dainavo Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyriaus Sirutiškio folkloro ansamblis „Radasta“ (vad. V. Kažukauskienė-Urbonavičienė) ir „Ryto“ pagrindinės mokyklos mišrus vokalinis kvartetas ir merginų ansamblis (vad. V. Dudonienė).

Jaunimo iniciatyvos 

Pirmą kartą Lietuvos piliečiai buvo kviečiami jungtis prie iniciatyvos „Neužmirštuolė“ ir Sausio 13-ąją įsisegti neužmirštuolės žiedą, simbolizuojantį tai, kad tautos kova už laisvę neužmiršta. Šią iniciatyvą ypač palaikė Kėdainių jaunimas.

Jaunimas ir dar kitaip paminėjo šią dieną: štai Akademijos gimnazijos ir Dotnuvos pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai jau šeštą kartą suorganizavo bėgimą.

Renginių būta visose rajono seniūnijose. 

 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė


Renginių akimirkos