J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Projektų viešinimas
Projektų viešinimas
Šaltas sausis didino šilumos suvartojimą: kiek mokėsime už būsto šildymą
Šaltas sausis didino šilumos suvartojimą: kiek mokėsime už būsto šildymą

Šį sausį vidutinė lauko oro temperatūra Kėdainiuose siekė - 4,4 °C šalčio, kai pernai tuo pačiu metu buvo +0,3 °C šilumos. Dėl šaltesnių orų šį sausį daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose buvo suvartota vidutiniškai 32 proc. daugiau šilumos nei 2023-ųjų sausį. Lyginant su pernai metais, šį sausį būsto šildymo mokėjimų dydį amortizavo 25,2 proc. mažesnė AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina. Gyventojų mokėjimai už šildymą šį sausį bus labai panašūs į 2023 metų sausio.

Lyginant su praėjusiu gruodžio mėnesiu, gyventojams teks vidutiniškai mokėti apie 17 proc. daugiau dėl sausį išaugusio šilumos kiekio būsto šildymui, nors šilumos kaina buvo 4 proc. mažesnė.

AB „Panevėžio energija“ duomenimis, 50 m2 ploto buto savininkas senos statybos neapšiltintuose, nerenovuotuose daugiabučiuose šių metų sausio mėnesį vidutiniškai išleis 81 eurą. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1161 kWh (23,22 kWh/ m2) šilumos. Prieš metus vidutinė tokio būsto sąskaita už šildymą sudarė tiek pat, apie 75 eurus. Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti gyventojai išleido apie 69 eurus.

Mažiau energijos naudojančiuose naujos statybos ar renovuotuose daugiabučiuose 50 m2ploto butų šildymui šių metų sausį vidutiniškai suvartota apie 662,5 kWh (13,25 kWh/m2). Čia mokėjimai už šilumą sudaro 46 eurus, tiek pat kaip ir prieš metus. Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti buvo išleista 39 eurai.

Sąskaitų dydis tiesiogiai priklauso nuo suvartojamo šilumos kiekio šildymui, o jo dydis proporcingas vidaus patalpų ir išorės lauko temperatūrų skirtumui – tai yra kuo žemesnė išorės temperatūra, tuo daugiau šiluminės energijos reikia palaikyti reikiamą vidaus temperatūrą namuose.

Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki kelių kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.

Būtent, atsakingai ir sumaniai prižiūrimos daugiabučių namų šilumos ir karšto vandens sistemos bei šilumos punktai gali gyventojams sutaupyti net iki 25 proc. šildymo išlaidų. Praktika, rodo, kad efektyvios namo šilumos ūkio priežiūros trūksta, todėl, palyginus du identiškus 45 bt. daugiabučius nerenovuotus namus, viename jų 1 m2 ploto šildymui šių metų sausį vidutiniškai suvartota 18,6 kWh šilumos, kitame – 25,1 kWh, atitinkamai skiriasi ir mokėjimai: 1,30 Eur/m2 ir 1,75 Eur/m2.

Daugiabučių gyventojai, norėdami pagerinti šildymo kokybę ir sumažinti energijos suvartojimą, turėtų kuo greičiau priimti sprendimą dėl namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų sutvarkymo, juolab, kad valstybė teikia paramą inžinerinei renovacijai (daugiau informacijos: https://www.apva.lt/aktualus-kvietimai/). Nauji kvietimai paramai gauti turėtų būti paskelbti 2024 m. 1 pusmetyje, todėl gyventojai ir pastatų valdytojai turėtų pradėti ruošti paraiškas jau dabar.