Šalies konferencijoje ir kraštotyros darbų parodoje apibendrinta Nacionalinė mokinių ir jaunimo kraštotyros ekspedicija, kuri vyko 2013–2015 metais ir buvo skirta Tarmių, 1863-iųjų sukilimo ir Kristijono Donelaičio metams paminėti. 

Vilniaus konferencijoje dalyvavo Truskavos pagrindinės mokyklos, Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos ir Švietimo skyriaus atstovai. Parodoje eksponuoti minėtų mokyklų rinkiniai, nes dar kovo mėn. mūsų rajono savivaldybės vertinimo komisijos sprendimu buvo nutarta laimėtojais pripažinti du kraštotyros darbus. 

Rinkinį ,,Mokytojo Prano Miknevičiaus nuotraukų albumai apie Truskavos pradžios mokyklą ir Jaunųjų ūkininkų ratelį 1927–1940 m.“ parengė mokytojos Viktorija Gelūnienė ir Rimantė Šilkaitienė iš Truskavos. Darbas įvertintas pirmąja vieta, nes, pasak rinkinio recenzentės dr. Olgos Maslianicos, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojos, pedagogės labai kvalifikuotai susistemino, apibendrino ir pristatė dalį mokytojo Prano Miknevičiaus ikonografinio palikimo, kuris saugomas Truskavos pagrindinėje mokykloje. Pasidžiaugta, kad pateikta išsami metrika, tinkamai sutvarkyta kita informacija, yra sklandi tekstų kalba. Pasiūlyta rinkinį ir mokykloje saugomą ikonografinę medžiagą perduoti mokslo įstaigai, nes pasirinkta tema svarbi ne tik mokyklai ar vietos bendruomenei. 

Antroji vieta paskirta Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos kraštotyrininkėms Ievai Gaučaitei, Aistei Kikilaitei, Monikai Gulbinaitei ir Justinai Lavreckaitei už rinkinį ,,Lietuvis sovietų armijoje“, ugdytines konsultavo mokytoja Almonė Šilkaitytė. Genocido aukų muziejaus Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė recenzijoje pastebėjo, kad pasirinkta aktuali tema, pagal klausimyną bendraujant buvo užrašyti prisiminimai apie jaunuolių tarnavimą sovietinėje armijoje, tvarkingas kolektyvinis darbas paįvairintas ikonografine medžiaga. Paraginta tęsti panašaus pobūdžio darbus, papildyti klausimyną. 

Nuo sovietinės armijos laikų iki dabar išlikęs ne itin patrauklus kariuomenės įvaizdis, todėl recenzentė D. Lauraitienė siūlo domėtis, ką nutyli praėjusieji ,,vyriškumo mokyklą“, ar baimintasi dėl nestatutinių santykių, griežtų ir kartais žiaurių karinės parengties metodų, ar įgyta patirties, ar buvo išugdyta disciplina ir pan. 

Susipažinę su kitų šalies švietimo įstaigų darbais (79 rinkiniai iš 26 miestų ir rajonų), įsitikinome, kad ir kai kurie kiti Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų kraštotyros rinkiniai, nepristatyti šalies parodai, yra aktualūs, tinkamai parengti. 

Konferencijoje pagraudenta, kad šalyje mažėja mokyklinės kraštotyros entuziastų, kad silpsta tarpinė kuratorių – savivaldybių administracijų – grandis, kad etninė kultūra liko tik integruojamu dalyku mokykloje, kad neretai visuomenėje iškreipiama vertybių samprata (pvz., yra šnekančių ar spekuliuojančių patriotizmo ir pilietiškumo sąvokomis, bet neoriai besielgiančių). Konferencijoje kviesta būti ne epizodiniais istorinės atminties saugotojais, šiandienos kultūros ženklinimo atstovais, raginta tvirčiau kalbėti apie mokyklų darbus, ieškoti ryšių su mokslo įstaigomis. 

Nauja Nacionalinė mokinių ir jaunimo kraštotyros ekspedicija dar nepaskelbta, tačiau 2016–2018 metų etapas bus skirtas Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui. Kraštotyrininkų veikla daugiau bus telkiama ties keliomis temomis: valstybingumo akto signatarai, piliakalniai, kaimų istorijos, bibliotekos, Lietuvos tautinės bendrijos ir lietuviai pasaulyje. 

R. Švedienės nuotraukoje – mūsų mokyklų kraštotyrininkų darbai aptariami Krašto muziejuje 2015-ųjų kovo mėn.

 Parengė Rytas Tamašauskas, Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas